Informacijos pertekliaus paradoksas
Kiekvieną dieną mūsų smegenys susiduria su neįtikėtinu informacijos kiekiu. Skaičiai tiesiog stulbinantys – per minutę pasaulyje išsiunčiama apie 231 milijonas el. laiškų, įkeliama 500 valandų vaizdo medžiagos į YouTube, paskelbama dešimtys tūkstančių straipsnių. Tačiau štai paradoksas: turėdami prieigą prie beveik neribotos informacijos, jaučiamės vis labiau pasimetę ir neužtikrinti, kam tikėti.
Anksčiau informacijos trūkumas buvo pagrindinė problema. Dabar susidūrėme su priešinga situacija – informacijos pertekliumi, kuris sukelia tai, ką psichologai vadina „sprendimų nuovargiu”. Mūsų protas tiesiog nepritaikytas apdoroti tokį informacijos srautą, todėl pradedame priimti impulsyvius sprendimus, pasikliauti paviršutiniškais vertinimais ar visiškai atsisakome kritinio mąstymo.
Dar sudėtingiau tampa tai, kad šiuolaikinėje skaitmeninėje erdvėje informacija nebėra neutrali. Ji kuruojama algoritmų, formuojama ekonominių interesų, dažnai specialiai pritaikoma mūsų emocijoms ir įsitikinimams. Socialinių tinklų platformos sukuria tai, kas vadinama „informaciniais burbulais” – mes matome tik tai, kas atitinka mūsų ankstesnius įsitikinimus, o alternatyvios nuomonės lieka už mūsų regėjimo ribų.
Kodėl taip sunku atskirti tiesą nuo melo
Dezinformacija nėra naujas reiškinys, bet jos forma ir greitis šiuolaikinėje erdvėje yra precedento neturintys. Melagingos naujienos plinta šešis kartus greičiau nei tikros – tai patvirtino MIT tyrėjai, išanalizavę milijonus tvitų. Priežastis paprasta: melas dažnai būna įdomesnis, provokuojantis, emocingesnis nei nuobodi tiesa.
Psichologiniai mechanizmai, kurie mums trukdo, yra įvairūs. Pirmiausia – patvirtinimo šališkumas. Mes natūraliai ieškome informacijos, kuri patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa, ir ignoruojame ar diskredituojame tai, kas prieštarauja mūsų įsitikinimams. Tai reiškia, kad žmogus, tikintis tam tikra konspiracijos teorija, ras „įrodymų” ją patvirtinančių, net jei objektyviai jų nėra.
Antra problema – tai, ką psichologai vadina „pažinimo lengvumo efektu”. Jei kažką girdime ar skaitome kelis kartus, mūsų smegenys pradeda tai suvokti kaip tiesą, net jei iš pradžių buvome skeptiški. Todėl propagandinės kampanijos, kurios kartoja tą patį teiginį įvairiais būdais, būna tokios efektyvios.
Trečias aspektas – emocinis užkratas. Naujienos, kurios sukelia stiprias emocijas (pyktį, baimę, pasibjaurėjimą), yra daug lengviau įsimenamos ir dalijamosi. Todėl sensacingos, šokiruojančios antraštės veikia geriau nei nuosaikus, subalansuotas žurnalizmas. Tai sukuria situaciją, kai net patikimi žiniasklaidos šaltiniai jaučia spaudimą „dramatizuoti” savo turinį.
Praktiniai įrankiai informacijos filtravimui
Pirmasis žingsnis valdant informacijos srautus – sąmoningai apriboti įėjimo taškus. Tai nereiškia atsiskirti nuo pasaulio, bet reiškia strategiškai pasirinkti, kaip ir kada informacija jus pasiekia. Užuot leidę socialiniams tinklams diktuoti, ką skaitysite, sukurkite savo sistemą.
Praktiškai tai galite įgyvendinti taip: pasirinkite 3-5 patikimus naujienų šaltinius, kurie atitinka jūsų interesus ir vertybes. Užsisakykite jų naujienlaiškius ar RSS srautus. Taip jūs kontroliuosite, kada skaitote naujienas, o ne būsite nuolat pertraukiami pranešimais. Daugelis žmonių pastebi, kad skaityti naujienas du kartus per dieną – ryte ir vakare – yra visiškai pakankama.
Antra strategija – naudokite agregatorius protingai. Tokie įrankiai kaip Feedly, Inoreader ar net Google News gali būti naudingi, jei juos tinkamai sukonfiguruojate. Svarbiausia – nepasiduokite pagundai sekti šimtus šaltinių. Geriau turėti 20 kruopščiai atrinktų šaltinių nei 200 atsitiktinių.
Trečia praktika – reguliariai peržiūrėkite ir koreguokite savo informacijos šaltinius. Kas kelis mėnesius pasiimkite valandą laiko ir įvertinkite: ar šie šaltiniai vis dar teikia vertę? Ar jie nėra tapę per šališki? Ar neradote geresnių alternatyvų? Informacijos ekosistema nuolat keičiasi, ir jūsų strategija turėtų keistis kartu.
Patikimumo vertinimo metodika
Kai susiduriate su nauja informacija, ypač jei ji atrodo netikėta ar provokuojanti, verta pritaikyti sisteminį patikimumo tikrinimą. Tai nėra sudėtinga, bet reikalauja šiek tiek disciplinos.
Pirmiausia žvilgtelėkite į šaltinį. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai žinomas žiniasklaidos organas su reputacija? Ar tai neseniai sukurtas puslapis be aiškios istorijos? Patikrinkite „Apie mus” skiltį – patikimi šaltiniai aiškiai nurodo, kas jie yra, kur jų redakcija, kaip su jais susisiekti. Jei ši informacija slepiama ar miglota, tai raudonas signalas.
Antra – ieškokite autorinės informacijos. Ar straipsnį pasirašė konkretus žurnalistas? Ar galite rasti informacijos apie jį? Profesionalūs žurnalistai turi skaitmeninę pėdsaką – kitus straipsnius, socialinių tinklų profilius, kartais net akademinę kvalifikaciją. Anonimiškas turinys turėtų kelti klausimų.
Trečia – patikrinkite šaltinius straipsnyje. Ar autorius remiasi konkrečiais tyrimais, statistika, ekspertų nuomonėmis? Ar šie šaltiniai yra nurodyti ir pasiekiami? Patikimi straipsniai leidžia skaitytojui patikrinti informaciją, o ne prašo aklai ja tikėti. Jei straipsnyje daug teiginių, bet nė vieno šaltinio – būkite atsargūs.
Ketvirta – skaitykite ne tik antraštę. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet tyrimai rodo, kad dauguma žmonių dalijasi straipsniais perskaičiusieji tik antraštę. Dažnai antraštė būna sąmoningai provokuojanti ar netgi klaidinanti, o pats tekstas yra subalansuotesnis. Skirkite minutę perskaityti bent pirmus kelis pastraipus.
Penkta praktika – naudokite fakto tikrinimo įrankius. Tokie puslapiai kaip Snopes, FactCheck.org, ar Lietuvoje – Delfi Melo Detektorius, specializuojasi tikrinant viralias naujienas ir populiarius teiginius. Jei kažkas atrodo per gera (ar per bloga), kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai fundamentaliai pakeitė mūsų santykį su informacija. Jie nebe tik komunikacijos įrankiai – daugeliui žmonių tai tapo pagrindinis naujienų šaltinis. Problema ta, kad socialiniai tinklai nėra sukurti informuoti – jie sukurti maksimizuoti įsitraukimą, laiką platformoje, reklamų peržiūras.
Facebook, Twitter, Instagram algoritmai pirmenybę teikia turiniui, kuris sukelia reakcijas – komentarus, dalinimusis, emocines reakcijas. Tai reiškia, kad provokuojantis, kontroversiškus, kartais netgi melagingus turinys yra „apdovanojamas” didesniu matomumu. Ramus, subalansuotas, niuansuotas turinys lieka šešėlyje.
Kaip su tuo dirbti? Pirma strategija – sąmoningai diversifikuokite savo srautą. Jei pastebite, kad jūsų Facebook srautas pilnas tik vienos perspektyvos, aktyviai ieškokite ir sekite skirtingų pažiūrų šaltinius. Tai nepatogus procesas – smegenys priešinasi informacijai, kuri meta iššūkį mūsų įsitikinimams – bet tai būtina, jei norite matyti pilnesnį vaizdą.
Antra – ribokite laiką socialiniuose tinkluose. Daugelis išmaniųjų telefonų dabar turi įrankius, leidžiančius stebėti ir riboti programų naudojimo laiką. Nustatykite sau realistinį limitą – pavyzdžiui, 30 minučių per dieną – ir laikykitės jo. Pastebėsite, kad tapsite selektyvesni dėl to, ką skaitote, kai žinote, kad turite ribotą laiką.
Trečia praktika – išjunkite pranešimus. Nuolatiniai pranešimai ne tik blaško dėmesį, bet ir skatina impulsyvų informacijos vartojimą. Užuot sąmoningai pasirinkę, kada tikrinti naujienas, tampate reaktyvūs, atsakydami į kiekvieną signalą. Patikrinkite socialinių tinklų du kartus per dieną savo nuožiūra, o ne dešimtis kartų reaguodami į pranešimus.
Kritinio mąstymo įgūdžių ugdymas
Galiausiai, efektyvus informacijos valdymas nėra tik apie technikas ir įrankius – tai apie mąstymo būdo keitimą. Kritinis mąstymas nėra įgimtas; tai įgūdis, kurį galima ir reikia ugdyti.
Vienas iš svarbiausių aspektų – mokėti gyventi su neapibrėžtumu. Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis situacijų yra sudėtingos, daugiaprasmės, be aiškių atsakymų. Tačiau mūsų smegenys trokšta aiškumo ir paprastumo. Todėl esame linkę priimti supaprastintus paaiškinimus, net jei jie neatitinka realybės. Išmokite sakyti „nežinau” ir „reikia daugiau informacijos” – tai ne silpnybės, o intelektualinio brandos ženklas.
Antra svarbi praktika – aktyviai ieškoti informacijos, kuri prieštarauja jūsų nuomonei. Tai vadinama „priešiško liudytojo” metodu. Jei tvirtai tikite tam tikra pozicija, tyčia paskaitykite argumentus prieš ją iš protingiausių, argumentuotiausių jos kritikų. Tai ne tik sustiprina jūsų poziciją (jei ji iš tiesų pagrįsta), bet ir padeda suprasti, kodėl protingi žmonės gali mąstyti kitaip.
Trečia – praktikuokite „Steelmanning” vietoj „Strawmanning”. Strawmanning reiškia supaprastinti oponento argumentą iki absurdo, kad būtų lengviau jį paneigti. Steelmanning – priešingai, tai reiškia suformuluoti stipriausią įmanomą oponento argumento versiją prieš bandant jį kritikuoti. Tai ugdo intelektualinį sąžiningumą ir padeda tikrai suprasti skirtingas perspektyvas.
Ketvirta praktika – mokykitės atpažinti loginius klaidingus samprotavimus. Yra dešimtys tipinių loginių klaidų, kurios nuolat pasikartoja viešajame diskurse: ad hominem (puolimas asmeniškai, o ne argumentų), klaidinga dilema (pateikimas tik dviejų variantų, kai jų yra daugiau), slippery slope (teiginys, kad vienas veiksmas neišvengiamai ves prie ekstremalių pasekmių) ir daugelis kitų. Išmokus juos atpažinti, tampa daug lengviau įvertinti argumentų kokybę.
Informacinio raštingumo ugdymas kasdienybėje
Teorija yra viena, bet kaip visa tai integruoti į kasdienį gyvenimą? Štai keletas konkrečių įpročių, kurie gali padėti.
Pradėkite dieną ne nuo socialinių tinklų, o nuo pasirinkto patikimo naujienų šaltinio. Pirmosios 30 minučių po pabundimo yra kritinės – jos nustato jūsų protinę būseną visai dienai. Užuot leisdami algoritmams diktuoti, ką matysite, sąmoningai pasirinkite kokybišką turinį.
Sukurkite „skaitymų sąrašą” vėlesniam laikui. Kai naršydami internete susiduriate su įdomiu straipsniu, bet neturite laiko jam dabar, išsaugokite jį specialioje programėlėje (Pocket, Instapaper ar panašioje). Tada skirkite konkretų laiką – pavyzdžiui, sekmadienio rytą – šiems straipsniams skaityti ramiai, be trukdžių. Tai leidžia atskirti impulsyvų naršymą nuo gilaus skaitymo.
Diskutuokite apie tai, ką skaitote. Ar tai pokalbiai su šeima, draugais, ar dalyvavimas internetiniuose forumuose – verbalinis informacijos apdorojimas padeda giliau ją suprasti ir įvertinti. Be to, kiti žmonės gali pastebėti spragas ar klaidingus samprotavimus, kurių jūs nepastebėjote.
Vedžiokite „informacijos dienoraštį”. Tai gali būti paprasta pastabų programėlė telefone. Kai susiduriate su įdomia informacija, užsirašykite trumpą santrauką ir savo reakciją. Kas mėnesį peržiūrėkite šias pastabas – dažnai pastebėsite modelius, kaip keičiasi jūsų supratimas apie tam tikras temas, arba kaip ankstesnė informacija buvo patvirtinta ar paneigta vėlesnių įvykių.
Reguliariai darykite „skaitmeninę detoksikaciją”. Bent kartą per kelis mėnesius pasiimkite savaitgalį be socialinių tinklų, naujienų, el. pašto. Tai ne tik sumažina stresą, bet ir padeda įvertinti, kiek iš tos informacijos, kurią kasdien vartojate, yra tikrai svarbi. Dažnai po tokio pertraukos grįžtate su aiškesne perspektyva ir galite geriau atrinkti, kas verta jūsų dėmesio.
Navigacija informacijos jūroje: nuo chaoso link aiškumo
Grįžtant prie pradžios – informacijos perteklius nėra problema, kurią galima „išspręsti” vieną kartą ir užmiršti. Tai nuolatinis iššūkis, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir prisitaikymo. Skaitmeninė erdvė nuolat keičiasi, atsiranda naujos platformos, naujos manipuliavimo technikos, nauji iššūkiai.
Tačiau pagrindiniai principai lieka tie patys. Būkite sąmoningi dėl to, ką vartojate. Diversifikuokite savo informacijos šaltinius. Ugdykite kritinio mąstymo įgūdžius. Mokykitės atpažinti manipuliacijas ir klaidingus samprotavimus. Nebijokite neapibrėžtumo ir sudėtingumo.
Svarbu suprasti, kad tobulas informacinis raštingumas yra nepasiekiamas idealas. Visi kartais patenkame į informacinius burbulus, visi kartais patikime melaginga informacija, visi turime savo šališkumus. Tikslas nėra tapti nepriekaištingais – tikslas yra būti šiek tiek geresniais rytoj nei buvome vakar.
Praktiškai tai reiškia pradėti nuo mažų žingsnių. Nebandykite iš karto pertvarkyti visų savo informacijos įpročių. Pasirinkite vieną ar dvi strategijas iš šio straipsnio ir pradėkite jas taikyti. Kai jos taps natūralios, pridėkite dar vieną. Laikui bėgant šie įpročiai susiklos į sistemą, kuri padės jums navigacijos šiuolaikiniame informacijos kraštovaizdyje.
Galiausiai, atminkite, kad informacijos valdymas nėra tik apie efektyvumą ar produktyvumą. Tai apie jūsų protinę sveikatą, apie gebėjimą priimti geresnius sprendimus, apie dalyvavimą demokratiniame diskurse kaip informuotas pilietis. Laikai, kai galėjome pasyviai vartoti informaciją ir pasitikėti, kad kažkas kitas atrinko mums tik tiesą, baigėsi – jei tokie laikai apskritai kada nors egzistavo. Dabar kiekvienas iš mūsų turime prisiimti atsakomybę už savo informacinę dietą. Tai nėra lengva, bet tai būtina, jei norime išlikti orientuoti vis sudėtingėjančiame pasaulyje.
