Kiekvienas turime pažįstamą, kuris viską žino. Kaimynystėje, darbo grupėje ar Facebook komentaruose visada atsiranda kažkas, kas pirmas paskelbia naujieną, pakomentuoja politiką ar paaiškina, kodėl valdžia meluoja. Internete tokie balsai kartais įgauna savo vardą, savo puslapį, savo sekėjų būrį. Vadinkime jį Austėja – vardas šiuo atveju nesvarbus, svarbu tai, ką toks reiškinys sako apie mūsų santykį su informacija.
Toliau – keletas pastebėjimų, kurie gali praversti, kai kitąkart aptiksite panašų šaltinį savo naujienų sraute.
1. Greitis dažnai svarbesnis už tikslumą
Neformalūs šaltiniai laimi laiko lenktynėse. Kol oficiali žinybos ar redakcijos žinutė praeina per patikrą, redagavimą, gal net teisininko akį, Austėja jau parašė postą. Skaitytojui tai atrodo kaip informuotumas, nors iš tikrųjų tėra greitis – ne visada tos pačios sąvokos.
2. Autoritetas kuriamas tonu, ne turiniu
Užtikrintas rašymo stilius veikia stipriau nei faktai. Jei tekstas skamba ryžtingai, be dvejonių, be sąlyginės nuosakos – skaitytojas linkęs patikėti automatiškai. Tikras ekspertas dažnai sako „tikriausiai“ ar „reikėtų patikrinti“. Neformalus žinojimas tokių žodžių vengia.
3. Šaltinių nenurodymas – ne aplaidumas, o strategija
Kai nėra nuorodos, iš kur informacija atsirado, skaitytojui belieka tikėti arba netikėti be jokio papildomo įrankio patikrai. Tai patogu autoriui – niekas negali paneigti, remdamasis konkrečiu dokumentu ar duomenimis, kurių tiesiog nėra nurodyta.
4. Bendruomenė patvirtina tiesą už jus
Šimtai komentarų, pritarimo ženkliukų, pasidalinimų – tai sukuria įspūdį, kad informacija patikrinta kolektyviai. Iš tiesų dauguma tiesiog reagavo emociškai, nesigilindami. Kiekis nėra tas pats, kas tikrinimas.
5. Emocija paslepia spragas
Pyktis, pasipiktinimas ar palengvėjimas dėl „pagaliau kažkas pasakė tiesą“ užgožia norą pasitikrinti. Kai tekstas pataiko tiesiai į jausmą, kritinis mąstymas nutyla pirmas.
6. Klaidos retai taisomos viešai
Jei anksčiau paskelbta informacija pasirodo neteisinga, tokie šaltiniai dažniausiai tiesiog nutyli arba parašo naują postą, tarsi ankstesnio nebūtų buvę. Oficiali žiniasklaida turi taisymo pareigą – neformalūs balsai jos neturi.
7. Patogumas nugali kritiškumą
Galiausiai – paprasčiausia priežastis, kodėl tokie šaltiniai gyvuoja: juos lengva skaityti, jie duoda atsakymus be pastangų. Patikrinti, palyginti, paieškoti antro šaltinio – tai darbas, kurio dažnas tiesiog vengia.
Ką daryti, kai Austėja vėl parašo
Nereikia tapti cinišku ir netikėti niekuo – tai irgi savotiška spąstai. Užtenka mažo įpročio: prieš dalinantis, paklausti savęs, iš kur tai žinoma, ir ar ta pati informacija atsiranda dar kur nors. Neformalūs šaltiniai neišnyks, nes žmonėms patinka aiškūs, greiti atsakymai. Bet galima juos skaityti kaip nuomonę, o ne kaip faktą – ir tai jau nemažai.
