Tai, ką matai, nėra atsitiktinumas
Kai atidarai mėgstamą naujienų portalą, atrodo, kad tiesiog skaitai naujienas. Bet iš tikrųjų kažkas jau nusprendė, ką tu pamatysi pirmiausia, kokia antraštė tave užkabins ir apie ką apskritai sužinosi šiandien. Šis procesas vyksta dviem lygiais – algoritminiu ir žmogišku – ir abu jie turi daugiau įtakos tavo pasaulėžiūrai, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Algoritmai naujienų portaluose veikia paprastai: jie rodo tai, kas generuoja daugiau paspaudimų, ilgesnį buvimo laiką puslapyje ir aktyvesnį įsitraukimą. Tai reiškia, kad emociškai kraunantis turinys – skandalai, konfliktai, baimę keliantys įvykiai – natūraliai „kyla” į viršų. Ne todėl, kad redaktoriai taip nori, o todėl, kad sistema yra optimizuota pagal elgsenos duomenis. Žmonės tiesiog dažniau spaudžia ant to, kas juos jaudina.
Redakciniai sprendimai: žmogaus ranka algoritmo šešėlyje
Tačiau algoritmai nėra vieninteliai formuotojai. Redakcijos kasdien priima sprendimus, kurie yra visiškai žmogiški ir dažnai – politiškai ar ekonomiškai motyvuoti. Kurią istoriją iškelti į pagrindinį puslapį? Kurią nutylėti? Kokį ekspertą pakviesti komentuoti? Šie sprendimai nėra neutralūs, net jei redakcija tikrai stengiasi būti objektyvi.
Yra ir vadinamasis „framing” efektas – tai, kaip naujiena pateikiama, keičia jos suvokimą. Ta pati statistika apie nedarbą gali būti pateikta kaip „rekordiškai mažas nedarbas” arba kaip „šimtai tūkstančių vis dar neturi darbo” – ir abu teiginiai gali būti teisingi tuo pačiu metu. Pasirinkimas priklauso nuo redakcijos pozicijos, o kartais – nuo to, kas finansuoja portalą.
Burbulas, kurio sienos nematyti
Viena iš labiausiai nepastebiamų problemų – tai, ko skaitytojai tiesiog nežino. Jei portalas sistemingai nedengia tam tikrų temų – tarkime, aplinkosaugos, socialinės nelygybės ar korupcijos tam tikrame sektoriuje – skaitytojas nė nežino, kad tos temos egzistuoja kaip problema. Informacijos nebuvimas formuoja nuomonę lygiai taip pat kaip ir jos buvimas.
Be to, personalizavimo algoritmai sukuria vadinamuosius informacinius burbulus. Jei dažnai skaitai straipsnius apie vieną politinę pusę, sistema tau rodys daugiau to paties. Ilgainiui susidaro įspūdis, kad tavo požiūris yra dominuojantis arba „normalus”, o alternatyvios pozicijos – marginalinės. Tai nėra sąmokslas – tai tiesiog sistemos logika, kuri optimizuoja įsitraukimą, o ne informuotumą.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tai svarbu dabar
Suprasti šiuos mechanizmus nėra tas pats, kas tapti ciniku ir nustoti skaityti naujienas. Priešingai – tai yra pagrindas sąmoningam informacijos vartojimui. Keletas praktinių dalykų: verta sekti kelis skirtingų krypčių portalus, atkreipti dėmesį į tai, kaip ta pati naujiena pateikiama skirtingose vietose, ir retkarčiais paklausti savęs – ar aš šiandien sužinojau ką nors, kas man buvo nepatogu ar prieštarauja mano įsitikinimams? Jei atsakymas visada „ne” – greičiausiai esi burbule.
Naujienų portalai nėra nei visiškai blogi, nei visiškai geri. Jie yra institucijos su savo interesais, technologijomis ir žmonėmis, kurie irgi daro klaidas. Tik tai žinant galima skaityti naujienas ne kaip tiesą, o kaip vieną iš galimų tikrovės versijų – ir iš kelių tokių versijų susidėlioti kažką artimesnio realybei.
