Informacijos pertekliaus problema šiuolaikiniame pasaulyje
Kiekvieną dieną mūsų smegenys susiduria su tokiu informacijos kiekiu, kokio nematė nė viena ankstesnė žmonijos karta. Vien per minutę pasaulyje išsiunčiama apie 200 milijonų el. laiškų, įkeliama 500 valandų vaizdo medžiagos į YouTube ir paskelbama dešimtys tūkstančių straipsnių įvairiose platformose. Tai nėra abstraktūs skaičiai – tai realybė, kurioje bandome orientuotis kasdien.
Problema ta, kad mūsų smegenys evoliuciškai neprisitaikė prie tokio informacijos srauto. Mes vis dar turime medžiotojų-rinkėjų protą, kuris puikiai veikė aplinkoje, kur informacija buvo ribota ir vertinga. Dabar situacija visiškai priešinga – informacijos yra per daug, o mūsų dėmesio ištekliai išlieka riboti. Rezultatas? Nuolatinis skubėjimas, paviršutiniškumas ir vis didėjantis negebėjimas atskirti, kas tikrai svarbu, o kas tik triukšmas.
Dar sudėtingiau tampa tai, kad šiuolaikinė skaitmeninė erdvė specialiai sukurta mūsų dėmesiui pagrobti. Socialinių tinklų algoritmai, naujienų portalai, įvairios aplikacijos – visi jie kovoja dėl mūsų akių ir paspaudimų. O kai produktas yra nemokamas, dažniausiai produktas esame mes patys – tiksliau, mūsų dėmesys ir duomenys.
Kodėl taip sunku atskirti patikimą informaciją nuo dezinformacijos
Daugelis žmonių mano, kad dezinformaciją atpažinti paprasta – tiesiog reikia pasitikrinti faktus ar ieškoti patikimų šaltinių. Realybė, deja, daug sudėtingesnė. Šiuolaikinė dezinformacija retai būna visiškai melagingas tekstas su akivaizdžiomis klaidomis. Ji veikia subtiliau.
Pirma, dažnai naudojami tikri faktai, tik pateikiami be konteksto arba su iškraipytu kontekstu. Pavyzdžiui, statistika gali būti visiškai teisinga, bet pateikta taip, kad skatina klaidingas išvadas. Arba cituojamas tikras ekspertas, bet ištraukiamas tik vienas sakinys iš ilgo interviu, kuris keičia visos kalbos prasmę.
Antra, emocinis poveikis. Tyrimai rodo, kad informacija, kelianti stiprias emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą ar net euforijos jausmą – plinta daug greičiau nei neutrali, nors ir svarbi informacija. Todėl dezinformuotojai sąmoningai kuria turinį, kuris „spaudžia mūsų mygtukus”. Kai esame emociškai įsitraukę, mūsų kritinis mąstymas automatiškai silpnėja.
Trečia, patvirtinimo šališkumas. Mes natūraliai linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimas nuostatas. Jei kažkas rašo tai, su kuo mes iš principo sutinkame, mes daug mažiau kritiškai vertiname šaltinį ir faktus. Tai veikia visus – ir išsilavinusius, ir kritiškai mąstančius žmones.
Ketvirta, sudėtingumas ir greitis. Daugelis svarbių temų – nuo klimato kaitos iki ekonomikos politikos – yra iš tikrųjų labai sudėtingos. Tačiau socialinėje erdvėje dominuoja trumpi, kategoriškai pateikti teiginiai. Nuansai ir sudėtingumas neparduoda, todėl jie dažnai pametami. O kai skaitome informaciją skubėdami, perkeldami dėmesį tarp kelių užduočių, mūsų gebėjimas kritiškai vertinti dar labiau sumažėja.
Praktinės strategijos informacijos srautams valdyti
Vietoj to, kad bandytume „suspėti viską”, reikia fundamentaliai pakeisti požiūrį į informacijos vartojimą. Tai reiškia sąmoningą, strateginį požiūrį, o ne reaktyvų naršymą.
Nustatykite aiškias prioritetines temas. Užuot bandę sekti viską, pasirinkite 3-5 sritis, kurios jums tikrai svarbios – profesiškai ar asmeniškai. Tai gali būti jūsų darbo sritis, viena ar dvi visuomeninės temos, kurios jums rūpi, ir galbūt viena asmeninių pomėgių sritis. Viskas kita – antrinė informacija, kurią galite ignoruoti be kaltės jausmo.
Sukurkite informacijos filtravimo sistemą. Vietoj to, kad leistumėte algoritmams spręsti, ką matysite, patys sukurkite savo informacijos kanalus. Tai gali būti RSS skaitytuvė su kruopščiai atrinktais šaltiniais, el. pašto naujienlaiškiai iš patikimų autorių, arba specialiai sukurtas Twitter (X) sąrašas su ekspertais jūsų dominančiose srityse. Esmė ta, kad jūs kontroliuojate įvestį, o ne atvirkščiai.
Nustatykite aiškų informacijos vartojimo laiką. Užuot tikrinę naujienas nuolat per dieną, nustatykite konkretų laiką – pavyzdžiui, 30 minučių ryte ir 30 minučių vakare. Tyrimai rodo, kad nuolatinis naujienų srautas ne tik mažina produktyvumą, bet ir didina stresą bei nerimą. Koncentruotas, suplanuotas informacijos vartojimas yra ir efektyvesnis, ir sveikesnis.
Taikykite „lėto skaitymo” principą. Ne visa informacija vienodai svarbi. Daugelį dalykų galima greitai peržvelgti arba visai praleisti. Bet kai susiduriate su tikrai svarbia tema, skirkite laiko ją giliai išanalizuoti. Perskaitykite ne vieną, o kelis skirtingus šaltinius. Ieškokite nuomonių, kurios skiriasi nuo jūsų. Tai užtrunka ilgiau, bet suteikia nepalyginamai geresnį supratimą.
Kaip atpažinti patikimus informacijos šaltinius
Patikimumo vertinimas nėra juoda ar balta kategorija. Net geriausi žurnalistai kartais klysta, o net abejotini šaltiniai kartais paskelbia teisingą informaciją. Tačiau yra aiškių požymių, kurie padeda orientuotis.
Pirmiausia žiūrėkite į skaidrumą. Patikimi šaltiniai aiškiai nurodo autorių, jų kvalifikaciją, informacijos šaltinius. Jie atskiria faktus nuo nuomonių. Kai padaro klaidą, skelbia pataisymus. Jei straipsnyje nėra autoriaus, nenurodyta, iš kur gauta informacija, arba visi teiginiai pateikiami kaip neginčijami faktai be jokių šaltinių – tai rimtas raudonas vėliavėlės signalas.
Redakciniai standartai irgi daug pasako. Ar tekstas kruopščiai redaguotas, ar pilnas gramatinių klaidų? Ar naudojamos sensacingos antraštės, kurios neatitinka turinio? Ar straipsnyje yra balansas, ar pateikiama tik viena pusė? Kokybiška žurnalistika turi procesus, kurie užtikrina tikslumą – tai matosi galutiniame produkte.
Svarbu suprasti šaltinio verslo modelį. Kaip jis užsidirba pinigus? Ar tai prenumeratos, ar reklamos? Jei reklamos – kokio tipo? Šaltiniai, kurie gyvena tik iš paspaudimų, turi stiprią paskatą kurti sensacingą, emociškai krečiantį turinį. Tai nebūtinai reiškia, kad jie meluoja, bet tikrai reiškia, kad reikia būti atsargesniems.
Ekspertizės lygis taip pat svarbus. Ar šaltinis turi žurnalistų, kurie specializuojasi konkrečiose srityse? Ar jie reguliariai bendradarbiauja su ekspertais? Ar jų ankstesni darbai buvo tikslūs? Patikimumas kuriamas laikui bėgant, todėl šaltinių, kurie turi ilgą kokybiško darbo istoriją, vertė yra didesnė.
Ir niekada nereikėtų ignoruoti savo vidinių aliarmo signalų. Jei kažkas atrodo per gera, kad būtų tiesa, arba per šokiruojanti, kad būtų realu – sustokite ir patikrinkite. Jei tekstas kelia stiprias emocijas, tai gali būti signalas, kad juo manipuliuojama. Tai nereiškia, kad informacija klaidinga, bet reiškia, kad verta ją patikrinti prieš dalinantis ar priimant kaip tiesą.
Faktų tikrinimo įrankiai ir metodai
Gera žinia ta, kad niekada anksčiau neturėjome tiek įrankių informacijos tikslumui patikrinti. Blogoji žinia – dauguma žmonių jais nesinaudoja.
Atvirkštinė vaizdo paieška yra vienas paprasčiausių, bet galingiausių įrankių. Jei matote šokiruojančią nuotrauką socialiniuose tinkluose, įkelkite ją į Google Images arba TinEye. Dažnai paaiškėja, kad nuotrauka iš tikrųjų padaryta visai kitoje vietoje ar laiku, nei teigiama. Tai užtrunka 30 sekundžių, bet gali apsaugoti nuo dalyvavimo dezinformacijos sklaidoje.
Faktų tikrinimo organizacijos kaip Snopes, FactCheck.org, Full Fact ar Maldita (priklausomai nuo šalies) jau yra išanalizavusios daugybę populiarių klaidingų teiginių. Prieš dalijantis kažkuo, kas atrodo neįtikėtina, verta greitai patikrinti, ar šie šaltiniai jau yra tai išnagrinėję.
Šaltinio tikrinimas per Whois duomenų bazes gali atskleisti, kas iš tikrųjų valdo tam tikrą svetainę. Jei naujienų portalas, kuris atrodo kaip rimtas leidinys, iš tikrųjų registruotas prieš mėnesį anonimiškai – tai svarbi informacija.
Kryžminis tikrinimas išlieka aukso standartas. Jei matote svarbią naujieną, patikrinkite, ar ją praneša ir kiti patikimi šaltiniai. Jei kažkas tikrai įvyko, tikėtina, kad apie tai rašys ne vienas šaltinis. Jei radote tik vieną straipsnį apie tariamai svarbų įvykį – būkite atsargūs.
Tačiau įrankiai yra tik pusė lygties. Svarbu išsiugdyti kritinio mąstymo įpročius. Užduokite sau klausimus: kas tai parašė ir kodėl? Kokia jų motyvacija? Ar jie turi kompetencijos šioje srityje? Ar pateikti teiginiai pagrįsti įrodymais? Ar yra alternatyvių paaiškinimų? Šie klausimai turėtų tapti automatiniu refleksu, ypač kai susiduriate su informacija, kuri kelia stiprias emocijas.
Socialinių tinklų algoritmų įtaka ir kaip ją neutralizuoti
Socialiniai tinklai fundamentaliai pakeitė ne tik tai, kaip gauname informaciją, bet ir tai, kokią informaciją gauname. Algoritmai, kurie sprendžia, ką matysime savo srautuose, nėra neutralūs informacijos tarpininkai – jie turi savo logiką ir tikslus.
Pagrindinis algoritmų tikslas yra maksimaliai padidinti jūsų įsitraukimą – laiką, kurį praleidžiate platformoje, jūsų paspaudimus, komentarus, dalinimusis. Tai reiškia, kad algoritmai natūraliai teikia pirmenybę turiniui, kuris kelia stiprias emocijas, yra kontraversiškas ar patvirtina jūsų esamas nuostatas. Jie kuria tai, kas vadinama „echo chambers” – informacines burbulus, kuriuose daugiausia matome nuomones, sutampančias su mūsų pačių.
Tai turi rimtų pasekmių. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie naujienų gauna daugiausia iš socialinių tinklų, dažniau tiki klaidinga informacija ir turi labiau poliarizuotas nuomones. Ne todėl, kad jie kvailesni, bet todėl, kad sistema struktūriškai skatina tokius rezultatus.
Kaip su tuo kovoti? Pirma, sumažinkite priklausomybę nuo socialinių tinklų kaip pagrindinės naujienų šaltinio. Naudokite juos bendravimui, bet ne informacijai. Vietoj to, gaukite naujienas tiesiogiai iš patikimų šaltinių – per jų svetaines, naujienlaiškius ar RSS.
Antra, sąmoningai diversifikuokite savo srautą. Sekite žmones ir organizacijas, kurių nuomonės skiriasi nuo jūsų. Tai nepatogus patarimas – niekas nenori savo srauto užteršti nuomonėmis, su kuriomis nesutinkame. Bet tai būtina, jei norime išvengti burbulo. Nesvarbu, ar esate kairieji ar dešinieji, liberalai ar konservatoriai – jūsų informacijos dieta turi apimti įvairovę.
Trečia, reguliariai „išvalykite” savo srautą. Atsisakykite sekti šaltinius, kurie nuolat skelbia sensacingą, emociškai manipuliuojantį turinį. Tai gali būti sunku, ypač jei tas turinys patvirtina jūsų nuostatas, bet būtina informacinei higienai.
Ketvirta, išjunkite pranešimus. Kiekvienas pranešimas yra algoritmo bandymas pagrobti jūsų dėmesį. Jūs nuspręsite, kada žiūrėti į socialinių tinklų srautą, o ne algoritmas.
Informacinio raštingumo ugdymas kaip ilgalaikė strategija
Visa tai, apie ką kalbėjome iki šiol, yra taktikos ir įrankiai. Bet tikroji galia slypi gilesnėje transformacijoje – informacinio raštingumo ugdyme kaip nuolatiniame procese.
Informacinis raštingumas nėra vienkartiška kompetencija, kurią galima įgyti ir paskui pamiršti. Tai nuolatinis mokymasis, nes informacinė aplinka nuolat keičiasi. Metodai, kurie veikė prieš penkerius metus, gali būti nebeefektyvūs dabar. Dezinformacijos taktikos tobulėja, atsiranda naujos platformos, keičiasi technologijos.
Vienas efektyviausių būdų ugdyti informacinį raštingumą yra mokytis iš klaidų. Kai paaiškėja, kad patikėjote klaidinga informacija ar pasidalinote ja – nesismelkite į kaltės jausmą, bet išanalizuokite, kodėl taip atsitiko. Kas jus suvedžiojo? Ar tai buvo emocinis poveikis? Patvirtinimo šališkumas? Patikimo atrodžiusio šaltinio panaudojimas? Supratę mechanizmą, kitą kartą būsite atsargesni.
Diskutuokite apie informacijos šaltinius su kitais. Šeimoje, su draugais, kolegomis – kalbėkite ne tik apie tai, ką sužinojote, bet ir iš kur sužinojote, kodėl tam tikram šaltiniui pasitikite. Tokie pokalbiai padeda ne tik kitiems, bet ir jums patiems geriau suprasti savo informacijos vartojimo įpročius.
Skaitykite ne tik apie savo interesų sritis. Vienas paradoksų yra tas, kad žmonės dažnai yra labai kritiškai nusiteikę informacijos atžvilgiu srityse, kuriose jaučiasi ekspertais, bet nekritiškai priima informaciją kitose srityse. Platesnis išsilavinimas ir smalsumo kultūra padeda ugdyti bendrą kritinio mąstymo kompetenciją.
Pripažinkite neapibrėžtumą. Vienas didžiausių informacinio raštingumo požymių yra gebėjimas sakyti „nežinau” arba „dar neaišku”. Daugelis sudėtingų klausimų neturi paprastų atsakymų. Gebėjimas gyventi su neapibrėžtumu, nesiskubinti su išvadomis, kol nėra pakankamai informacijos – tai brandos ženklas, o ne silpnybė.
Kai informacijos valdymas tampa gyvenimo būdu
Grįžtant prie pradžios – problema nėra ta, kad turime per daug informacijos. Problema ta, kad dažniausiai su ja elgiamės reaktyviai, leisdami jai valdyti mus, o ne atvirkščiai. Efektyvus informacijos srautų valdymas ir patikimų naujienų atrinkimas nėra papildoma užduotis, kurią reikia įterpti į užimtą dienotvarkę. Tai fundamentalus įgūdis, kuris veikia visus gyvenimo aspektus – nuo profesinių sprendimų iki asmeninių santykių.
Praktikoje tai reiškia kultūros pokytį. Vietoj FOMO (fear of missing out – baimės kažko nepamatyti) kultūros, kuri verčia mus nuolat tikrinti naujienas ir socialinių tinklų srautus, reikia pereiti prie JOMO (joy of missing out – džiaugsmo kažko nepamatyti) kultūros. Pripažinti, kad neįmanoma ir nereikia žinoti visko. Kad praleisti tam tikrą naujieną ar diskusiją nėra katastrofa. Kad gyvenimas už ekranų ribų yra ne mažiau, o dažnai ir labiau svarbus nei tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje.
Svarbu suprasti, kad tai nėra grįžimas į praeities informacinę aplinką. Mes negalime ir neturėtume atsisakyti skaitmeninių technologijų pranašumų – prieigos prie žinių, galimybės bendrauti, mokytis, dalintis. Bet galime ir turime būti sąmoningi šių technologijų vartotojai, o ne jų produktai. Tai reiškia strategiją, discipliną ir nuolatinį budėjimą.
Galiausiai, efektyvus informacijos valdymas yra ne tik asmeninis, bet ir kolektyvinis iššūkis. Kiekvienas iš mūsų, dalijantis patikrinta informacija, atsisakantis platinti nepatvirtintus gandus, diskutuojantis konstruktyviai ir gerbiant faktus – prisideda prie sveikesnės informacinės ekosistemos. Tai gali skambėti idealistiškai, bet realybė yra ta, kad informacinė erdvė yra tokia, kokią ją kartu kuriame. Ir jei norime, kad ji būtų geresnė, turime pradėti nuo savęs – nuo savo kasdienių pasirinkimų, ką skaitome, kuo tikime ir ką toliau perduodame kitiems.
