Kodėl verta tai padaryti patiems?
Daugelis žmonių, turėdami elektrinį paspirtuką, net nesusimąsto, kad kai kuriuos techninius darbus gali atlikti patys. Stabdžių kaladėlių keitimas – vienas iš tų dalykų, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas, bet iš tikrųjų nereikalauja nei specialaus išsilavinimo, nei brangių įrankių. Servise už tokį darbą paprašys 20–40 eurų, o pačios kaladėlės kainuoja 5–10 eurų. Skaičiai kalba patys už save.
Be to, kai pats supranti, kaip veikia tavo paspirtukas, pradedi jausti, kada kažkas negerai – dar prieš tai, kai problema tampa rimta. Tai ne tik pinigų, bet ir saugumo klausimas.
Ką reikia žinoti prieš pradedant
Pirmiausia – nustatyk, kokio tipo stabdžiai yra tavo paspirtuke. Dauguma elektrinių paspirtukų turi diskinio tipo stabdžius (matosi metalinis diskas prie rato) arba būgninius stabdžius (uždaryta sistema, nieko nepamatysi iš išorės). Šis vadovas skirtas diskiniams stabdžiams – jie dažnesni ir lengviau prižiūrimi.
Kaladėles tikrai laikas keisti, jei:
- Stabdant girdisi girgždantis ar cypiantis garsas
- Paspirtukas stabdo vangiai, reikia stipriau spausti rankenėlę
- Matoma kaladėlė yra plonesnė nei 1–1,5 mm
Ko reikės
Prieš pradedant, paruošk viską iš anksto – tai sutaupys nervų. Reikės: šešiakampio rakto rinkinio (dažniausiai 5 mm), plokščio atsuktuvo, naujos kaladėlių poros (tinkamos tavo modeliui – tikrink gamintojo svetainėje arba tiesiog nufotografuok seną ir ieškok pagal nuotrauką), ir kokio nors smulkaus švitrinio popieriaus. Pirštinės – neprivaloma, bet rankos po darbo bus juodos.
Pats keitimo procesas
Pradėk nuo to, kad paspirtuką pastatyk stabiliai – geriausia apverstą arba priremtą prie sienos taip, kad rato nespaustum į žemę. Surask stabdžių suportą – tai metalinis „apkabinimas” aplink diską.
Išsuki dvi ar keturias varžtas (priklausomai nuo modelio), kurios laiko suportą. Nesijaudink, jei jos eina sunkiai – dažnai būna priveržtos tvirtai. Kai suportas laisvas, tiesiog ištrauki senąsias kaladėles – jos paprastai tiesiog įspraustos arba laikomos mažu spyruokliniu laikikliu.
Prieš dedant naujas, svarbus žingsnis: suportą reikia „atverti”, nes naujos kaladėlės storesnės. Plokščiu atsuktuku arba senu kaladėlės gabalėliu švelniai įstumi stūmoklį atgal. Daryk tai lėtai – jei per greitai, hidraulinis skystis gali išsipilti į rezervuarą.
Naujas kaladėles įstumi į tą pačią vietą, kur buvo senos. Jei yra metalo plokštelė su trinties medžiaga – ji turi būti nukreipta į diską. Grąžini suportą, priverži varžtas, ir viskas – mechaniškai darbas baigtas.
Paskutinis žingsnis: kelis kartus stipriai paspaudžia stabdžio rankenėlę, kol ji taps kieta. Taip kaladėlės „atsistos” į vietą. Pirmos kelios stabdymo bandymos gali atrodyti silpnokos – tai normalu, kaladėlėms reikia šiek tiek įsivažiuoti.
Kai viskas surinkta – dar vienas patarimas
Pirmą kartą po keitimo nevažiuok iš karto į perpildytą gatvę. Išeik į tuščią vietą ir keletą kartų stabdyk nuo vidutinio greičio. Taip patikrinsi, ar viskas veikia kaip reikia, ir kaladėlės „prisitrins” prie disko. Po 50–100 km stabdžiai veiks visiškai pilna jėga.
Stabdžių kaladėlių keitimas – tai vienas iš tų darbų, kuris po pirmojo karto atrodo trivialus. Žmonės dažnai nustemba, kiek nedaug reikėjo žinoti, kad tai padaryti. Ir kitas kartas jau eina dvigubai greičiau. Svarbiausia – nepamiršti reguliariai tikrinti kaladėlių storį, ypač jei daug važinėji mieste su dažnais stabdymais. Profilaktika visada pigesnė už remontą.
