Kaip Lietuvos naujienų portalai manipuliuoja jūsų dėmesiu: algoritmai, antraštės ir psichologiniai triukai, kurių nepastebite

Paspaudžiate dar prieš pagalvodami

Tai nutinka greičiau nei suvokiate. Ekrane mirksi antraštė – „Šokiruojantis atradimas, kuris pakeis viską, ką žinojote apie…” – ir pirštas jau juda link ekrano. Jūs dar neskaitėte nė žodžio, bet smegenys jau nusprendė: tai svarbu. Tai reikia atidaryti. Taip veikia didžioji dalis Lietuvos naujienų portalų – ir tai nėra atsitiktinumas.

Delfi, 15min, LRT.lt, Lrytas – kiekvienas iš jų žaidžia tą patį žaidimą, tik skirtingai paslėptais kortomis. Kalbame ne apie sąmokslą ar blogą valią. Kalbame apie sistemą, kuri buvo sukurta optimizuoti vieną rodiklį: kiek laiko jūs praleidžiate jų puslapyje.

Antraštė kaip spąstai

Lietuviški portalai jau seniai perėmė vakarietišką clickbait gramatiką ir ją puikiai pritaikė vietiniam skaitytojui. Veikia kelios klasikinės schemos.

Pirmoji – informacijos trūkumas. „Tai, ko jums niekas nesakė apie PVM grąžinimą.” Kas tas niekas? Kodėl nesakė? Smegenys nekenčia neužbaigtų sakinių – jos nori užpildyti tuštumą, todėl spaudžiate.

Antroji – emocinis krūvis be konteksto. „Vilnietis negalėjo patikėti, ką rado savo bute.” Čia nėra informacijos – tik emocija. Bet emocija veikia kaip kabliukas, ir jūs jau pakibote.

Trečioji – netikras skubumas. „Skubiai: tai žinoti privalo kiekvienas.” Skubiai – bet kodėl? Kas nutiks, jei palauksite? Niekas. Tačiau žodis „skubiai” aktyvuoja primityvią smegenų dalį, kuri reaguoja į grėsmę.

Algoritmas žino jus geriau nei manote

Portalai nebegyvena vien iš tiesioginių lankytojų. Didžioji dalis srauto ateina per „Facebook” – ir čia prasideda tikrasis žaidimas. „Facebook” algoritmas skatina turinį, kuris generuoja reakcijas: piktukus, komentarus, pasidalijimus. O stipriausias reakcijas sukelia ne informatyvios, o provokuojančios žinutės.

Rezultatas – redakcijos, net ir nenorėdamos, pradeda rašyti algoritmui, o ne skaitytojui. Jei straipsnis apie Seimo posėdį gauna 200 peržiūrų, o antraštė „Politikas išsišiepė taip, kad internetas sprogo” – 20 000, žurnalistai greitai supranta, kas veikia. Tai ne korupcija. Tai adaptacija.

Lietuvos atveju situaciją apsunkina tai, kad reklaminė rinka yra maža. Portalai kovoja dėl tų pačių reklamuotojų, todėl peržiūrų skaičius tampa egzistenciniu klausimu. Mažiau peržiūrų – mažiau pinigų – mažiau žurnalistų. Ši logika pateisina daug ką.

Psichologiniai triukai, kurių nepavadinsite triukais

Be antraščių, portalai naudoja ir subtilesnius metodus. Begalinis slinkimas – infinite scroll – nėra techninis sprendimas patogumui. Tai sąmoningas pasirinkimas panaikinti natūralias sustojimo vietas. Kai pasiekiate puslapio apačią ir turinys automatiškai tęsiasi, jūsų smegenys nebeturi signalo: „čia baigėsi, galiu eiti”.

Susijusių straipsnių blokai, išdėstyti po kiekvienu tekstu, veikia panašiai. Jie sukurti ne tam, kad jus informuotų, o tam, kad jus išlaikytų. Kiekvienas paspaudimas – dar vienas reklaminis rodymas, dar vienas centų trupinys į portalo sąskaitą.

Yra ir dar vienas dalykas, apie kurį kalbama mažiau: komentarų skiltys. Jos išlaikomos ne dėl demokratinio dialogo. Jos išlaikomos todėl, kad žmonės grįžta patikrinti, ar kas nors atsakė į jų komentarą. Kiekvienas grįžimas – peržiūra. Kiekviena peržiūra – pinigai.

Kai skaitytojas tampa produktu

Visa ši sistema nėra lietuviška išimtis – ji globalus reiškinys. Tačiau Lietuvoje ji turi specifinį svorį: esame maža šalis su maža žiniasklaidos rinka ir dar mažesne žiniasklaidos raštingumo kultūra. Mokyklose apie tai nekalbama. Universitetuose – retai. Tėvai nemokyti, todėl nemoko vaikų.

Tuo tarpu portalai tobulina savo įrankius. A/B testavimas – kai skirtingiems skaitytojams rodoma ta pati antraštė skirtingais žodžiais, o laimėtojas parenkami pagal paspaudimų skaičių – jau seniai nėra egzotika. Tai kasdienė praktika.

Kalbėti apie tai svarbu ne todėl, kad portalai yra blogi. Dalis jų dirba rimtą žurnalistinį darbą. Bet ta dalis egzistuoja toje pačioje sistemoje, kuri ją nuolat stumia link lengvesnio kelio. Ir kol mes, skaitytojai, spaudome ant emociškai įkrautų antraščių – sistema neturi jokios priežasties keistis. Nes ji veikia. Ir ji veikia būtent todėl, kad mes leidžiame jai veikti.

Related Post

Kaip efektyviai valdyti informacijos srautus ir atrinkti patikimas naujienas skaitmeninėje erdvėje

Informacijos pertekliaus problema šiuolaikiniame pasaulyje Kiekvieną dieną mūsų smegenys susiduria su tokiu informacijos kiekiu, kokio nematė nė viena ankstesnė žmonijos karta. Vien per minutę pasaulyje išsiunčiama apie 200 milijonų el. laiškų, įkeliama 500 valandų vaizdo medžiagos į YouTube ir paskelbama dešimtys tūkstančių straipsnių įvairiose platformose. Tai nėra abstraktūs skaičiai – tai realybė, kurioje bandome orientuotis […]

Kaip naujienų portalai manipuliuoja jūsų dėmesiu: 7 psichologiniai triukai, kurių greičiausiai nepastebėjote

Jūs neskaitate naujienų. Jūs esate produktas Naujienų portalai nėra žiniasklaidos priemonės tradicine prasme. Tai dėmesio ekonomikos dalyviai, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiate jų puslapiuose. Ir jie tai daro gana gerai, nes dauguma žmonių net nepastebi, kaip tai veikia. Štai keletas mechanizmų, kurie veikia kiekvieną kartą, kai atidarote naujienų skiltį. 1. Antraštės, […]

Kaip efektyviai sekti ir analizuoti naujienas 2026 metais: praktinis vadovas informacijos valdymui

Informacijos tsunami: kodėl tradiciniai būdai nebepakanka Prisimenu laikotarpį, kai naujienų sekimas reiškė rytinę kavą su laikraščiu ir vakaro žinias per televizorių. Dabar? Mano telefonas per dieną gauna apie 200 pranešimų, el. pašto dėžutė sprogsta nuo naujienų biuletenių, o socialinių tinklų srautai niekada nesibaigia. 2026-aisiais informacijos kiekis pasiekė tokį lygį, kad be tinkamos strategijos tiesiog paskęstame […]