Kodėl jūs vis tiek spaudžiate ant tų nuorodų
Kiekvieną rytą atidarote naujienų portalą „tik pasižiūrėti, kas vyksta”, o po 40 minučių sėdite ir skaitote straipsnį apie kažkokio įžymybės dietą. Pažįstama situacija? Tai nėra jūsų silpnavališkumo problema – tai gerai suprojektuota sistema, kuri dirba prieš jus.
Naujienų portalai šiandien konkuruoja ne dėl tiesos ar kokybės – jie konkuruoja dėl jūsų dėmesio. O dėmesys reiškia paspaudimus, paspaudimai reiškia reklamų rodymą, reklamos reiškia pinigus. Viskas labai paprasta. Ir būtent todėl jie investuoja į psichologus, o ne į žurnalistus.
7 triukai, kurie veikia net tada, kai žinote apie juos
1. Informacijos spragos kūrimas. „Tai, ką šis politikas pasakė, sukrėtė visus” – jūs nežinote, kas buvo pasakyta, ir tas nežinojimas fiziškai nepatogus. Smegenys nori užpildyti spragas. Tai vadinamas Zeigarnik efektu – neužbaigtos istorijos mums „kabinasi” į galvą daug stipriau nei užbaigtos.
2. Grėsmės signalai antraštėse. Žodžiai kaip „pavojus”, „krizė”, „šokas”, „tragedija” aktyvuoja amigdalą – smegenų dalį, atsakingą už išgyvenimą. Kai amigdala suaktyvėja, racionalus mąstymas sulėtėja. Jūs reaguojate instinktyviai, o ne apgalvotai.
3. Socialinis įrodymas skaičiais. „15 000 žmonių jau perskaitė šį straipsnį” arba komentarų skaičius po antrašte – tai signalas, kad kiti jau žino kažką, ko jūs dar nežinote. FOMO (baimė praleisti) čia veikia puikiai.
4. Begalinis slinkimas be pabaigos. Puslapiai suprojektuoti taip, kad niekada nepasiektumėte „dugno”. Naujas turinys pasirodo automatiškai. Tai tas pats principas, kuriuo veikia lošimo automatai – kitas sukimas gali atnešti kažką įdomaus.
5. Emocinis turinys prieš faktinį. Straipsniai su stipriomis emocijomis – pykčiu, liūdesiu, pasipiktinimu – dalinami tris kartus dažniau nei neutralūs. Portalai tai žino ir antraštes rašo atitinkamai. Faktai gali būti teisingi, bet kampas parenkamas taip, kad sukeltų reakciją.
6. Nuolatinis atnaujinimas kaip ritualas. Puslapiai rodo „prieš 2 minutes”, „prieš 5 minutes” – tai sukuria iliuziją, kad jei neskaitote dabar, praleisite kažką svarbaus. Realybėje 90% tų „naujienų” rytoj neturės jokios reikšmės.
7. Asmeninis adresavimas. „Jūs turėtumėte žinoti”, „Tai paveiks jus tiesiogiai” – kai turinys kalbamas asmeniškai, įsitraukimas išauga dramatiškai. Smegenys skiria daugiau dėmesio informacijai, kuri atrodo susijusi su mūsų gyvenimu.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tai sunkiau, nei atrodo
Problema ta, kad žinojimas apie šiuos triukus neapsaugo nuo jų. Tyrimai rodo, kad net medijų raštingumo kursus praėję žmonės vis tiek reaguoja į clickbait antraštes – tiesiog šiek tiek lėčiau. Evoliuciškai mūsų smegenys nėra pritaikytos ignoruoti grėsmės signalus ar socialinę informaciją.
Praktiškai padeda keletas dalykų: naujienų skaitymas konkrečiu laiku, o ne nuolat; RSS skaitytuvų naudojimas vietoj portalų tiesioginių puslapių; ir paprasčiausias klausimas prieš paspaudžiant – „ar man tikrai reikia šios informacijos?” Dažniausiai atsakymas yra ne.
Naujienų portalai nėra blogieji. Jie tiesiog daro tai, ką privalo daryti verslas – maksimizuoja savo rodiklius. Tačiau jų rodikliai ir jūsų gerovė dažnai yra priešingose barikadų pusėse. Ir kol tai suprasite, kažkas kitas spręs, kur kryptų jūsų dėmesys.
