Jūs neskaitate naujienų. Jūs esate produktas
Atverkite bet kurį naujienų portalą ir pabandykite suskaičiuoti, kiek laiko praeis, kol spustelėsite kažką, ko iš pradžių visiškai nesiruošėte skaityti. Lažinuosi – mažiau nei trisdešimt sekundžių. Tai nėra atsitiktinumas ir tikrai ne jūsų silpnavališkumo požymis. Tai sistema, sukurta taip, kad veiktų prieš jus.
Naujienų portalai jau seniai nustojo būti vien informacijos šaltiniais. Šiandien jie yra dėmesio ekonomikos dalyviai, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ilgai sugebės išlaikyti jūsų akis ekrane. O tam pasitelkiami metodai, kuriuos psichologai tiria jau dešimtmečius.
Pirmasis triukas: baimė veikia greičiau nei protas
Žmogaus smegenys evoliuciškai sukonstruotos taip, kad grėsmę atpažintų greičiau nei bet kokią kitą informaciją. Portalai tai žino puikiai. Štai kodėl antraštėse taip dažnai matote žodžius „pavojus”, „krizė”, „katastrofa”, „šokas” – net kai pati žinia yra visiškai banalinė. Tyrėjai tai vadina negativity bias išnaudojimu. Jūs fiziškai negalite nepastebėti potencialios grėsmės – tai evoliucinis refleksas, o ne pasirinkimas.
Antrasis triukas: niekada neužbaigiamas turinys
Pastebėjote, kad naujienų portaluose beveik niekada nėra pabaigos? Slinkite žemyn – atsiranda nauji straipsniai. Perskaitykite vieną – šone jau laukia penki kiti, „susiję”. Tai vadinama infinite scroll principu, kurį, beje, vienas iš jo kūrėjų Azas Raskin vėliau viešai apgailestavo sukūręs. Jo skaičiavimais, ši funkcija pasauliui „suvalgo” apie 200 000 žmonių valandų per dieną. Portalams tai reiškia daugiau peržiūrų. Jums – dingusį vakarą.
Trečiasis triukas: klaustukas kaip ginklas
„Ar tai, ką valgote, gali jus nužudyti?” „Ar žinote, kas iš tikrųjų vyksta jūsų mieste?” Žurnalistikoje yra net neoficiali taisyklė – jei antraštė baigiasi klaustuku, atsakymas beveik visada yra „ne”. Bet klausimas jau padaro savo darbą: sukelia neužbaigtumą, kurį smegenys desperatiškai nori išspręsti. Psichologijoje tai žinoma kaip Zeigarnik efektas – nebaigti dalykai mus kamuoja labiau nei užbaigti.
Ketvirtasis triukas: skaičiai, kurie nieko nesako
„7 priežastys”, „10 dalykų”, „5 požymiai” – sąrašų formatą portalai myli ne be reikalo. Smegenys skaičius suvokia kaip struktūrą ir nuspėjamumą, o tai sumažina kognityvinį pasipriešinimą. Jūs žinote, ko tikėtis, todėl spustelite. Ironiškai, šis straipsnis taip pat naudoja šį triuką – ir jūs jį jau skaitote.
Penktasis triukas: socialinis įrodymas kaip spaudimas
„Šį straipsnį perskaitė 47 000 žmonių.” „Labiausiai komentuojama šiandien.” Šie skaičiai nėra informacija – jie yra socialinis spaudimas. Jei tiek žmonių skaitė, vadinasi, svarbu. Jei visi komentuoja, vadinasi, reikia turėti nuomonę. Tai primityvus, bet nepaprastai efektyvus mechanizmas – mes esame bandos gyvūnai ir bijome praleisti tai, apie ką kalba visi kiti. Angliškai tai vadinama FOMO, bet iš esmės tai tiesiog senas geras genties instinktas, kurį algoritmų kūrėjai išnaudoja be jokių skrupulų.
Šeštasis triukas: nuotraukos, kurios meluoja tiesą sakydamos
Straipsnis apie ekonomikos statistiką iliustruojamas išsigandusio žmogaus veidu. Tekstas apie politinį sprendimą – provokuojančia politiko grimasa. Vaizdai aktyvuoja emocijas greičiau nei žodžiai, ir portalai tai žino. Nuotrauka techniškai gali būti „teisinga”, bet parinkta taip, kad sukurtų visiškai kitokį emocinį kontekstą nei neutralus skaitymas. Tai ne klastojimas. Tai kažkas subtilesnio ir todėl pavojingesnio.
Septintasis triukas: laikas kaip iliuzija
„DABAR”, „SKUBIAI”, „PASKUTINĖ MINUTĖ” – šie žodžiai portalų antraštėse atlieka tą pačią funkciją, kaip „tik šiandien” reklaminėse akcijose. Jie sukuria dirbtinį skubos jausmą, kuris išjungia kritinį mąstymą. Kai kažkas „skubu”, mes nespėjame paklausti, ar tai iš tikrųjų svarbu. Tiesiog spaudžiame.
Kai žinai taisykles, žaidimas keičiasi
Visa tai nereiškia, kad naujienų portalai yra grynasis blogis arba kad reikia visiškai atsisakyti naujienų. Informacija svarbi, o žurnalistika – net ir komercinė – atlieka reikšmingą socialinę funkciją. Bet yra skirtumas tarp to, kad skaitai naujienas, ir to, kad naujienos skaito tave.
Kai kitą kartą atidarysite portalą ir pajusite tą pažįstamą traukimą spustelėti ant kažko, ko nesiruošėte skaityti, sustokite sekundei. Paklauskite savęs – ar tai jūsų sprendimas, ar kažkieno kito dizainas? Dažniausiai atsakymas bus nemalonus. Bet bent jau jis bus jūsų.
