Skęstame informacijos vandenyse – ar tai tikrai problema?
Kiekvieną rytą atsimerkus į akis lekia pranešimai, naujienlaiškiai, socialinių tinklų įrašai, žinių portalų antraštės. Prieš net spėjus išgerti kavą, jau esi bombarduojamas šimtais informacijos fragmentų. Kai kurie žmonės tai vadina informacijos amžiumi, kiti – informacijos perviršiu. Tiesą sakant, abu apibrėžimai yra teisingi, tik žiūrima iš skirtingų kampų.
Problema nėra tame, kad informacijos yra per daug. Problema tame, kad didelė jos dalis yra arba visiškai nereikalinga, arba tiesiog melaginga. O svarbiausia – mes neturime sistemingų įgūdžių atskirti grūdų nuo pelų. Mokykloje mus mokė matematikos, istorijos, geografijos, bet niekas nepaaiškino, kaip elgtis su informacijos srautais, kurie kasdien gula ant mūsų pečių.
Daugelis žmonių tiesiog pasiduoda. Skaito viską iš eilės arba, priešingai, užsidaro burbule ir skaito tik tai, kas patvirtina jų įsitikinimus. Abi strategijos yra pražūtingos. Pirmoji veda į perdegimą ir chaosą galvoje, antroji – į intelektualinę stagnaciją ir atsiribojimą nuo realybės.
Socialiniai tinklai – draugas ar priešas?
Socialiniai tinklai yra keista vieta. Viena vertus, jie suteikia prieigą prie neįtikėtino kiekio informacijos ir įvairių perspektyvų. Kita vertus, jie yra sukurti taip, kad laikytų tave kuo ilgiau prisijungusį, o ne taip, kad suteiktų tau kokybišką informaciją.
Algoritmai veikia paprastai: jie rodo tau tai, kas tau patinka, kas sukelia emocijas, kas verčia kliktelėti. Jei kartą paspaudei ant sensacingos antraštės apie politiką, ruošis – dabar gausi tokių antraščių dar daugiau. Jei sureagavai į provokuojantį įrašą, algoritmas tai užfiksavo ir tiekia tau panašų turinį. Tai ne sąmokslo teorija, tai tiesiog verslo modelis.
Problema ta, kad kokybė ir tiesa dažnai nėra tai, kas sukelia stipriausias emocijas. Pykčio, baimės ar pasipiktinimo kurstantis turinys sklinda greičiau nei nuosaikūs, gerai išanalizuoti straipsniai. Todėl socialiniuose tinkluose dominuoja kraštutinumai, o vidurio pozicijos dingsta.
Ar tai reiškia, kad reikia ištrinti visas programėles ir gyventi kaip eremitas? Ne, bet reikia suprasti žaidimo taisykles. Kai žinai, kaip veikia algoritmas, gali jį apgauti arba bent jau nenusileisti į jo spąstus. Praktiškai tai reiškia sąmoningą savo reakcijų kontrolę – nebeklikti ant visko, kas atrodo intriguojančiai, aktyviai ieškoti įvairių nuomonių, o ne pasyviai vartalioti srautą.
Patikimų šaltinių paieškos menas
Dabar pereikime prie konkretesnių dalykų. Kaip atpažinti patikimą informacijos šaltinį? Pirma, reikia pamiršti mitą, kad egzistuoja visiškai objektyvūs šaltiniai. Tokių nėra. Kiekvienas žurnalistas, redaktorius, leidėjas turi savo pasaulėžiūrą, prioritetus, ribotus išteklius.
Tačiau yra skirtumas tarp šališkumo ir melo. Patikimas šaltinis gali turėti tam tikrą perspektyvą, bet jis laikosi faktų, cituoja šaltinius, atskiria nuomonę nuo faktų, pripažįsta klaidas. Nepatikimas šaltinis manipuliuoja faktais, ignoruoja kontekstą, naudoja emocines antraštes, kurios neturi nieko bendra su straipsnio turiniu.
Štai keletas praktinių kriterijų, kuriuos galite taikyti:
Autoriaus tapatybė: Ar žinoma, kas parašė straipsnį? Ar galite rasti informacijos apie šį žmogų? Jei straipsnis anoniminis arba autorius slepiasi už pseudonimo, tai jau raudonas signalas.
Šaltinių nurodymas: Ar straipsnyje cituojami konkretūs šaltiniai, tyrimai, ekspertai? Ar galite patikrinti šią informaciją? Jei straipsnis remiasi „žinių šaltiniais” arba „ekspertų nuomone” be jokių konkrečių nuorodų, būkite atsargūs.
Datos aktualumas: Ar straipsnis nurodo, kada įvykis įvyko? Seni straipsniai dažnai cirkuliuoja socialiniuose tinkluose kaip naujienos, sukeliant painiavą.
Kryžminė patikra: Ar apie tą patį įvykį rašo kiti patikimi šaltiniai? Jei svarbi naujiena pasirodo tik viename portale, tai keista.
Antraščių spąstai ir kaip jų išvengti
Antraštės yra atskiras meno žanras. Gera antraštė privalo pritraukti dėmesį, bet ne apgauti. Deja, daugelis portalų pasirinko antrąjį kelią. Tai vadinama „clickbait” – masalu paspaudimams.
Klasikinis pavyzdys: „Ką jis pasakė toliau, privers jus netikėti savo ausimis!” arba „Gydytojai nebenori, kad žinotumėte šį triuką!” Tokios antraštės žada daug, bet dažniausiai viduje nieko vertingo nėra. Jos sukurtos tik tam, kad paspaudus, o ne tam, kad suteikus naudingos informacijos.
Bet yra ir subtilesnės manipuliacijos. Pavyzdžiui, antraštė gali būti techniškai teisinga, bet visiškai iškreipti kontekstą. „Mokslininkai įrodė, kad kava sukelia vėžį” – skamba baisiai, bet jei paskaitytum visą straipsnį, paaiškėtų, kad tyrime dalyvavo 10 pelių, kurioms buvo suleidžiama kofeino dozė, lygi 50 puodelių kavos per dieną.
Kaip apsisaugoti? Visų pirma, įpratinkite skaityti ne tik antraštes. Taip, tai reikalauja laiko, bet jei jau sprendžiate dalintis informacija ar formuoti nuomonę, verta investuoti tą papildomą minutę. Antra, mokykitės atpažinti manipuliacines formules. Kai matote antraštę su daugtaškiu, šauktuką ar žodžius „šokiruojanti”, „neįtikėtina”, „visi kalba” – įjunkite kritiškumą.
Informacijos burbulai ir kaip juos praplėsti
Viena didžiausių problemų šiuolaikinėje informacinėje erdvėje – tai, kad mes visi gyvename savo mažuose burbulėliuose. Skaitome tuos pačius portalus, sekame panašiai mąstančius žmones, diskutuojame su bendraminčiais. Tai jauku ir patogu, bet intelektualiai žalinga.
Jei visi tavo informacijos šaltiniai sako tą patį, tai nereiškia, kad jie teisūs. Tai gali reikšti tik tai, kad esi užsidaręs burbule. O burbulas – tai ne apsauga, tai kalėjimas tavo mąstymui.
Kaip išeiti iš burbulo? Pirma, sąmoningai ieškokite skirtingų perspektyvų. Jei paprastai skaitote kairiosios pakraipos portalus, paskaitykite ir dešiniųjų, ir atvirkščiai. Tai nereiškia, kad turite su viskuo sutikti, bet bent suprasite, kaip mąsto kita pusė.
Antra, sekite žmones ir šaltinius, su kuriais nesutinkate. Taip, tai gali būti nemalonu, bet tai treniruoja kritinį mąstymą. Kai skaitai tik tai, su kuo sutinki, tavo galvojimo raumenys atrofuojasi.
Trečia, keliauti. Ne tik fiziškai (nors ir tai padeda), bet ir virtualiai. Skaitykite užsienio spaudą, žiūrėkite dokumentinius filmus apie jums nepažįstamas kultūras, klausykitės podkastų su įvairiomis nuomonėmis. Pasaulis yra daug įvairesnis nei atrodo iš jūsų burbulo.
Praktinės strategijos kasdieniam informacijos valdymui
Gerai, teorija suprantama, bet kaip visa tai pritaikyti praktiškai? Štai keletas konkrečių strategijų, kurias galite pradėti naudoti nuo šiandien:
Nustatykite informacijos vartojimo laiką: Vietoj to, kad tikrintumėte naujienas kas penkiolika minučių, skirkite tam konkrečias valandas. Pavyzdžiui, 30 minučių ryte ir 30 minučių vakare. Likęs laikas – jūsų produktyviam darbui ar poilsiui.
Sukurkite patikimų šaltinių sąrašą: Išsirinkite 5-10 portalų ar žurnalistų, kuriems pasitikite, ir pirmiausiai skaitykite juos. Tai nereiškia, kad negalite skaityti nieko kito, bet turėkite savo „patikimų šaltinių branduolį”.
Naudokite RSS skaitykles: Taip, tai sena technologija, bet ji vis dar veikia puikiai. RSS leidžia jums sekti įvairius šaltinius vienoje vietoje, be algoritmų, be reklamų, be manipuliacijų.
Išjunkite pranešimus: Naujienlaiškiai, socialinių tinklų pranešimai, žinių programėlių perspėjimai – visa tai trukdo koncentruotis ir verčia reaguoti impulsyviai. Išjunkite viską, kas nėra tikrai svarbu.
Praktikuokite „informacijos pasninką”: Kartą per savaitę arba mėnesį pabandykite visiškai atsiriboti nuo naujienų. Pamatysite, kad pasaulis nesugrius, o jūs grįšite su gaivesne galva.
Mokykitės atpažinti savo emocines reakcijas: Kai jaučiate, kad kažkas jus supykdo, išgąsdina ar sujaudina, sustokite. Klauskite savęs: kodėl taip reaguoju? Ar ši informacija tikrai verta tokios reakcijos? Ar ji patikima?
Faktų tikrinimo įrankiai ir metodai
Gyvename laikais, kai bet kas gali sukurti profesionaliai atrodantį puslapį ir skleisti bet kokią informaciją. Todėl faktų tikrinimo įgūdžiai yra būtini. Laimei, egzistuoja įrankiai, kurie gali padėti.
Atvirkštinė vaizdo paieška: Jei matote nuotrauką, kuri atrodo įtartina, naudokite Google Images arba TinEye atvirkštinę paiešką. Tai leis sužinoti, ar ši nuotrauka naudota kituose kontekstuose, ar ji sena, ar manipuliuota.
Faktų tikrinimo organizacijos: Tokios organizacijos kaip Snopes, FactCheck.org, Full Fact ar Melo detektorius Lietuvoje specializuojasi tikrinant populiarias naujienas ir gandus. Jei kažkas atrodo per gera (ar per bloga), kad būtų tiesa, patikrinkite šiuose šaltiniuose.
Domeno patikrinimas: Prieš patikėdami straipsniu, pažiūrėkite į domeno pavadinimą. Ar jis atrodo teisėtas? Dažnai melagingos naujienos sklinda per puslapius, kurie imituoja tikrus portalus, bet turi šiek tiek pakeistą pavadinimą (pvz., „cnn-news-daily.com” vietoj „cnn.com”).
Metaduomenų tikrinimas: Nuotraukoms ir vaizdo įrašams galite patikrinti metaduomenis – informaciją apie tai, kada ir kur failas buvo sukurtas. Yra nemokamų įrankių, tokių kaip Jeffrey’s Image Metadata Viewer.
Tačiau svarbiausia – pasitikėjimas sveiku protu. Jei kažkas atrodo absurdiškai, greičiausiai taip ir yra. Jei straipsnis teigia, kad mokslininkai atrado stebuklingą vaistą nuo visų ligų, bet apie tai nerašo nė vienas rimtas žiniasklaidos šaltinis – tai tikrai melas.
Kai informacijos srautai tampa gyvenimo būdu
Grįžkime prie esmės. Informacijos valdymas nėra vienkartinis uždavinys, kurį išsprendus galima pamiršti. Tai nuolatinis procesas, įgūdis, kuris tobulėja su praktika. Ir, tiesą sakant, tai daugiau nei tik techninė problema – tai gyvenimo būdo klausimas.
Mes gyvename pasaulyje, kur informacija yra galia, bet tik jei moki ją valdyti. Priešingu atveju ji tampa našta, kuri slegia, blaško ir veda klystkeliais. Daugelis žmonių jaučiasi bejėgiai prieš informacijos srautus, bet tai ne todėl, kad jie per silpni, o todėl, kad niekas jų nemokė, kaip su tuo elgtis.
Gera žinia ta, kad šiuos įgūdžius galima išmokti. Tai nėra raketų mokslas. Reikia tik šiek tiek sąmoningumo, kantrybės ir noro nepasiduoti lengviausiam keliui. Taip, lengviau tiesiog skaityti viską iš eilės arba patikėti pirmąja antrašte. Bet lengvumas ne visada veda į geriausius rezultatus.
Kritiškas mąstymas, šaltinių tikrinimas, įvairių perspektyvų ieškojimas – visa tai reikalauja pastangų. Bet šios pastangos atsipirksta. Kai išmoksti valdyti informacijos srautus, o ne leisti jiems valdyti tave, pasijunti laisvesnis. Turi daugiau laiko, daugiau aiškumo, daugiau pasitikėjimo savo sprendimais.
Ir galiausiai, atminkite: tikslas nėra suvartoti kuo daugiau informacijos. Tikslas – suvartoti tinkamą informaciją, tinkamu laiku, iš tinkamų šaltinių. Kokybė, ne kiekybė. Tai galioja maistui, santykiams ir, žinoma, informacijai. Geriau perskaityti vieną gerai išanalizuotą straipsnį nei dešimt paviršutiniškų antraščių. Geriau suprasti vieną temą giliai nei žinoti po truputį apie viską.
Informacijos amžius nesibaigs. Srautai tik didės. Bet jūs galite pasirinkti, kaip su jais elgtis. Galite skęsti arba išmokti plaukti. Pasirinkimas – jūsų.
