Austėjos blogas

58 Responses to “Knyga ir spektaklis: Grybų karas.”

1. Giedre
   February 17th, 2012 at 9:50 pm

   

   Labai domina, kaip patiks vaikams ir Jums spektaklis. Aš prieš Kalėdas nusivedžiau savo trijų metukų dukrą į šį spektaklį ir likau nusivylusi. Man pasirodė, kad tokio amžiaus vaikui jis per daug… hmmm kaip čia pasakius, konceptualus. Dukrytė išsėdėjo visą vaidinimą, bet, atrodo, liko nelabai supratus, kur čia tie grybai.

2. Alice
   February 17th, 2012 at 10:59 pm

   

   Kaip tik apie tai galvojau prieš porą dienų. Būtent apie šitą knygą ir “skrybėlaitė nemadinga, ach kokia aš nelaiminga!”

   Aš dažnai giriu lietuviškos vaikų literatūros klasiką, turime gana stiprią poeziją. Bet labai noriu, kad vaikams būtų rašoma daugiau modernesnių knygų, knygų apie dabartį, kad jos atspindėtų šiuolaikinį kontekstą.

3. Kristina
   February 18th, 2012 at 12:10 am

   

   Oooo, šita knyga mano penkiamečio topų viršūnėj. Jau skaičių pametus kiek kartų skaityta. Kaskart tose Austėjos užrodytose vietose irgi stabteldavau…rodos, kai skaitai eiliuotą kūrinį, nestosi aiškint kas ir kaip…Kartais ir aš prašokdavau. Pas mus dar iš Marcinkevičiaus kūrybos valdos “Voro vestuvės”. Tiesa, “Grybų karą ” matėme Kauno muzikiniame…Gal dėl prastokų vietų blogai girdėjom, tai didelio įspūdžio nepadarė nei vaikams, nei man.

4. kristina
   February 18th, 2012 at 12:21 am

   

   Oj, virsune!!! net nezinojau kad toje pasakoje tokios eiles. . . Jau 20 metu plius kaip Lietuviskos klasikos neskaitau, tai net pamirsusi buvau perliukus. Tikrai nenoreciau kad mano vaikas tokias eiles isgirstu. . .

5. Ieva
   February 18th, 2012 at 1:38 am

   

   Man tai gaila dėl tos klasikos. Daug ką esam iš vaikystės atsinešę prisiminimuose kaip nuostabius kūrinius, daug ką iš jų šiandien perleidžia, bet kad šiuolaikiniams vaikams neįmanoma to skaityti: tai kokie stereotipai, tai mušimas, tai šaipymasis… Aš irgi stengiuosi prašokt tokias vietas, bet, kaip sako, iš dainos žodžių neišmesi, tai tenka išmest visą kūrinį… Gaila.

6. jolita
   February 18th, 2012 at 9:40 am

   

   O kaip su tais vaikuciais,kurie patys skaito ar veliau perskaitys,kai mokes skaityti?
   Juk anksciau ar veliau nebe mama spres ka skaityti,o ka praleisti,bet pats vaikutis ims knyga i rankas.

7. Kristina
   February 18th, 2012 at 1:07 pm

   

   Neigimas ir cenzura dar nedave istorijoje nieko gero, manau normalus paaiskinimas daugiau duotu – taip buvo, taip rase, taip sake ,BET mes dabar taip nebesakome, nes aciudie SIANDIEN suprantame kad taip ir taip. As saviem taip sakau.
   Del rasizmo ir diskriminacijos esu buvus nuostabiuos kursuos Islandijoje, ten irgi apie patycias, visuos tuos dalykus kasdienybeje daug kalbeta, kai grizau apsidairiusi supratau kiek daug aplink is tiesu diskriminacijos, tik mes jos taip nevadiname.

8. Gediminas
   February 18th, 2012 at 1:13 pm

   

   Ką tos bobos beišmano!
   Teisingai parašyta…
   Išmeskite tokias gnygas ir pasodinkit vaika prie šrekų visokių…

9. Saa
   February 18th, 2012 at 1:49 pm

   

   Kauno muzikinio “Grybų karo” pastatymas yra labai labai neteisingas tame kontekste, apie ką kalba Austėja – kokio konstrukto savo vaikams norime. Jau vien ko verta to pastatymo finalinė scena – didžiulės stilizuotos coca-colos skarbonkės išriedėjimas į sceną, balsui už kadro tariant žodžius “o į mišką tuo metu atlėkė būrys vaikų”…

10. Lupena
    February 18th, 2012 at 2:26 pm

    

    Manau tie visi politiškai nekorektiški dalykai veikia ne vaikus, o suaugusius. Pvz. aš vaikystėj labai mėgau Pasaulio pasakų seriją, Močiutės pasakas ir panašias knygas. Man jos buvo ĮDOMIOS, niekada nebuvo baisios ar nemalonios. Bet kai ėmiau jas skaityti vaikui, tai žinot — kartais irgi būdavo mintis — gal praleisti kažką tai ar iš viso paieškoti “padoresnių” knygų. Nes nuo aprašomų, pvz. viduramžiškų kankinimų, tai net pykint pradėdavo. mane, ne vaiką.

11. Kristina
    February 18th, 2012 at 3:22 pm

    

    Lupena, mane irgi siaubas ima – pvz. uzvakar kaip tik egle zalcio zmona sekiau, tai su tais uzkapojmais ir drebules lupimu rykstemis – susvelninau labai…ir nors pritariu Urbai dviem rankom, kad vaikai tai suvokia per savo prizme – vistiek buten man sunkiausia sekti
    O apie grybu kara, tai jeiug jau cenzuruti, tai nuo “karo”pradekime”, nes jeigu bobos dar puse bedos, tai “karas”neturi anei vienos teigiamos puses.

12. Austėja Landsbergienė
    February 18th, 2012 at 5:37 pm

    

    jolita, skaitantis vaikas jau yra ir kitaip mąstantis vaikas. Vat, tarkim, Mortai jau dabar keista, kad muzikos istorijoje aprašome per mažai kompozitorių-moterų. O jai tik prieš nepilną mėnesį buvo šešeri! Tiesiog mes aiškindami, kalbėdami sugebėjome (tikiuosi) konstruoti jai tokį pasaulį, kuriame moterys gali lygiai tiek pat ir tikrai nėra moteriškų ir vyriškų specialybių, darbų: yra tik patinkantys ir nepatinkantys; yra tie, kurie sekasi puikiai ir kurie sekasi sunkiau. Jau dabar ji skaitydama tokius dalykus varto akimis. O sąmoningai tai skaityti…aš, pavyzdžiui, net nenoriu, kad ji vartotų tokį menkinantį žodį (“bobos”).

    Kristina, nemanau, kad mes užsiimame neigimu ir cenzūra per se – su savo vaikais tikrai apie labai daug ką kalbame. Tiesiog nemanau, kad kai kurios frazės yra vertos skaityti ir po to aiškinti, ir tiek. O kai kurios – atvirkščiai: ne tik vertos, bet ir skatintinos. Ir, manau, kiekvienas pasirenkame, kurios.

    Lupena, Kristina, apie pasakas jau esu rašiusi čia ir čia. Ir dar esu, bet dabar ir nuorodos neberandu.

    Kristina, nustebau, kai parašėte, kad reiktų “karą” cenzūruoti. Karas vyksta net ir dabar. Tai – mūsų pasaulio realija. Be to, ir ši pasaka puikiai parodo, kaip baigėsi tas noras kariauti. Ko tai moko? Kad karas – ne juokai. Reikia ir priešą išmatuoti, ir save įvertinti, ir pagalvoti apie pasėkmes. Ir apskritai – kaip ir rašote – nieko gero. Tai, kad karas nieko gero, ir apie tai rašoma – ok. Tai, kad “bobos” yra “neišmanėlės” – tikrai ne ok. Bent jau man

13. Coco
    February 18th, 2012 at 6:25 pm

    

    Aš pritarčiau Kristinai. Galima vaikams paaiškinti, kad tuo metu taip buvo galvojama/ tokios buvo to meto realijos. O dėl žodžio “boba”, buvo toks žodis ir “diedas”, ir tie žodžiai mūsų senelių ir prosenelių laikais vargiai ar turėjo tą neigiamą reikšmę kokią turi šiandien (nors nesu 100% tikra). Kita vertus, ar autorius tikrai norėjo sumenkinti moteris, žinant, kad pats Justinas Marcinkevičius labai gerbė savo motiną, žmoną ir tuo pačiu, manau, moterį kaip tokią. Tuo pačiu manau, kad tai puikus pavyzdys kaip paaiškinti jūsų minėtąjį stereotipinį mąstymą. Aš asmeniškai labiau jaudinuos matydama visur labai gajų superseksualios olialia moters įvaizdį šiandieninėje žiniasklaidoje…ir prisimenant jūsų blogo įrašą apie porno žvaigždę skaitančią vaikams – manau labiau jaudinčiausi dėl pastarojo. Austėja, įdomu, o kaip būtų spektaklis patikęs mergaitėms, jei būtumėt prieš tai neskaičiusi? Beje, ar visada stengiatės supažindinti vaikus su būsimu kontekstu?

14. Coco
    February 18th, 2012 at 6:29 pm

    

    Dar norėjau pridurti, kad pati visąlaik labai “užverdu”, jei išgirstu žodį “boba”… Tiesiog šiandieniniame kontekste jis skamba tikrai kitaip.

15. Kotryna
    February 18th, 2012 at 7:03 pm

    

    Mano vaikai kai nuvažiuoja į kaimą, kasdienėje kalboje dažnai girdi boba/diedas. Na, ir???? Aš savo vyrą irgi meiliai dieduliu pavadinu, o mainais mane ragana išvadina. Dukra ožka ar višta pavadinu, sūnų – žalčiuku… Ir mums juokinga!
    Kalbant apie “Grybų karą”, kurio mano vaikai nemėgsta, tai tie perliukai man neatrodo baisus baubas. Nes aš juos interpretuoju kaip jumorą,- visi mes žinom, kad bobos viską išmano, bet per dantį patraukt juk galim? Nežinau, gal ir klaidingai manau… Bet aš kaip moteris, besijaučianti nei per nago juodymą silpnesnė/menkesnė už vyrą, nesijaučiu pajudinta tokių panašių frazių.

16. Kotryna
    February 18th, 2012 at 7:04 pm

    

    *nesijaučianti

17. mama is Kauno
    February 18th, 2012 at 8:01 pm

    

    va ir aš dabar svarstau apie tuos klasikos perliukus… mano dukrai greit 4 su puse ir jau normaliai skaitanti, o jos lentynoj yra ši knyga…Ir pati skaitydama jai nepraleidinėjau jokių vietų. o tokių perliukų buvę ne vienas. bet nemanau, kad ką nors pakenkiau, tiesiog viską vaikui galima paaiškinti.

18. Austėja Landsbergienė
    February 18th, 2012 at 8:09 pm

    

    Kotryna, kaip tik vakar tame seminare buvo daug kalbėta apie tai, kaip mes nesijaučiame, kad kažkas yra ne taip, o iš tiesų… Gal ir gerai taip gyventi – nejaučiant. Mano sesuo sako, kad antros tokios šeimos Lietuvoje (ji pati gyvena ne Lietuvoje šiuo metu), kurioje būtų tokia lygybė, kokia yra mūsų šeimoje, ji nepažįsta, o man visai neseniai viena pažįstama pasakė, kad net JAI nekilo toks klausimas, koks kilo Mortai, ir šis faktas iš tiesų atvėrė akis, kaip moterims pasąmoningai aplinka teigia viena, nors sąmoningai to nesuprantame… Tiesiog gyveno ir manė, kad viskas ok. Ačiūdiev, kad auga nauja karta, kuri nemano, kad yra ok. Nors, teisybę pasakius, man svarbiausia, kad mano dukros taip nemanytų.

19. Austėja Landsbergienė
    February 18th, 2012 at 8:11 pm

    

    Coco, mes stengiamės supažindinti su kontekstu – tiesiog tada giliau pažvelgiama į visą kontekstą. Pavyzdžiui, prieš eidami į Spragtuką skaitėme ir kūrinį, ir pažiūrėjome filmą. Tada viską buvo galima (pa)lyginti. Važiuodami į Laplandiją autobuse matėme dar vieną naują Spragtuką (filmą) – vaikams tai dar labiau praplėtė interpretacijos galimybių ribas. Manau, kad – jei yra galimybė – tai tik naudinga!

20. Kristina
    February 18th, 2012 at 8:20 pm

    

    Nerimtai as su tuo “karu” – isvis nesiulau nieko cenzuruoti, cia as daugiau norejau i ta puse, kad “ïs didelio rasto, neiseikim is krasto”
    Staiga prisiminiau pvz. is sunaus (buvo kokie 3m.) – sekdama jam mazesniam pasaka apie ozka ir septynis oziukus “iscenzuravau” vilko pilvo kirpima su zirklemis, pasakiau, kad isspjove vilkas oziukus… grizta pipiras is darzelio, vakare seku vel ta pacia pasaka – o jis sako – visai neisspjove, prakirpo, su karsta keptuve liezuvi isdegino, ne taip seki… As jam aisku pasakiau, kad pasaku daugybe versiju, bet pasirodo, kad aukletoja negana to, is lygiai tos pacios knygos skaito Dabar seku visada teisingai, nors pvz. Anderseno Mergaites su degtukais negalejau baigti, nes buciau apsizliumbusi, tai irgi tai, ka prikuriau, apie laiminga jos vakara prie zidinio, visai neatitinka tikroves. Kadangi jauciu, kad taip ïnterpretuoti”neteisinga, stengiuosi vengti kol kas MANE traumuojanciu pasaku

21. Edita LaČe
    February 18th, 2012 at 10:07 pm

    

    Paskaičius Kristinos pasisakymą apie Anderseno Mergaitę su degtukais prisiminiau savo vaikystę. Man iš tikro net nelabai patiko ta pasaka ir net nežinau kodėl, tiesiog.. o mama paskaičius man atbambėdavo kokia aš baisi nejautruolė, nes neverkiu.
    Esmė, kad vaikai ir suaugusieji tikrai viską kitaip vertina.
    Bet labai pritariu Austėjai, kad tai ką vaikas gauna iš aplinkos formuoja jį.

22. Inesa
    February 18th, 2012 at 11:36 pm

    

    Panašiai man buvo su “Žiemos pasaka”. Labai ieškojau šitos knygos, vienam knygyne gavau paskutinę kaip tik prieš Kalėdas. Knyga tikrai miela, gražios iliustracijos. Iš vaikystės labai šviesiai atsimenu Kibilinsko “Ledinuką”. Žinau, kad mokėjau mintinai, tačiau atminty buvo išlikusi tik pati pradžia. Perskaičiau dabar ir nusivyliau. Pagalvojau: ir kokiems galams reikėjo jį įtraukti! Tris kartus paminėtas “ponas nuo arielkos net raudonas”, o pabaigoj valstietis užsirūko. Pagal šių laikų realijas, tai tiesiog nebe COOL!
    Apie “Grybų karą” su vyru jau kalbėjom, kad ne viską galima skaityti.
    Dar noriu pasakyti, kad labai norint, vos ne kiekvienoj vaikiškoj knygelėj galima aptikti ką nors netinkamo. Pvz., savo vaikui nupirkom “nekaltą” knygelę su laikrodžiu. Ten vaizduojama dviejų šuniukų diena. Tekstas neutralus, iliustracijos labai gražios, tačiau… Pusryčius patiekia mama, pietums grįžęs ir tėtis, o mama visai šeimai sėdinčiai prie stalo neša dubenį sriubos. Vakare, vaikai bendrauja su tėčiu, kai tuo tarpu mama stovi prie viryklės ir verda vakarienę. Tik kai vaikai jau lovelėse, o vienas jau ir miega, mama glosto jiems galveles. Atrodo, kad ji namuose tik valgio gaminimui…

23. B B
    February 18th, 2012 at 11:37 pm

    

    perskaicius straipsni bei komentarus , susidaro viena nuomone :VISUS VAIKUS I SILTNAMI!!! o jei siltnamis Menulyje TAI DAR GERIAU !!! Laikiau save itin atsargi su kuo bendrauja kuo domisi ka girdi mano vaikai, nes manau , kad pasaulis itin ziaurus, vyrui uzdraudziau ziureti zinias jei vaikai galetu girdeti, bet … kad praleisti eilutes beskaitant Grybu kara, atsiprasau, bet manau, kad is didelio rasto isejot is krasto…

24. Danguole
    February 19th, 2012 at 12:21 am

    

    Moterys, gal jau rimtai nepradekim kabinetis prie kiekvienos knygos, nes nebeliks ka vaikam skaityti Man labai graudi irgi Mergaite su degtukais, bet ja skaiciau tokia, kokia yra. Ir tegu jaucia, kad liudna, gal pats vaikas kita karta nepraeis pro sali kai pamatys salanti gyvuna ar zmogu? Ir, manau, nereikia vaikams jau piesti to rozinio pasaulio, nes vistiek susidurs su neteisybe, rasizmu, seksismu ir t.t. Tiesiog reikia kalbeti su vaiku, galima ir paklausti vaiko koks zodis nera grazus ir geriau jo nevartoti, nors pasakoj panaudotas? (as cia del tu bobu )

25. Barbora
    February 19th, 2012 at 2:27 am

    

    Miela Austeja, labai saunu kad vaikus auklejate XXI amziaus, dvasia, as stengiuosi daryti ta pati. Taciau politinis korektiskumas man neskamba nei Kubilinsko, nei Marcinkeviciaus eiliu vaikams kontekste…. tokiu atveju turbut skaityciau kitus autorius. Ir ‘Grybu Kara” ignoruociau. Juk ir Umedele, tarkim, tokia princesiska… ir net grybu vyno paragavo! (nuo arielkos neraudona, nors kas ja zino , taciau kai as buvau vaikas man ji buvo tiesiog GRYBAS.

26. Alice
    February 19th, 2012 at 3:34 pm

    

    Nematau reikalo baisėtis, jog tėvai sąmoningai renka, ką vaikams sakito. Vaikai ir taip gauna milžinišką porciją stereotipų įvairiais subtiliais būdais, tad, manau, puiku, kad stengiamasi tų stereotipų vengti, kai jie taip aiškiai išreikšti, į jokius “patalus” neįvynioti.
    O tai, kad čia mūsų klasika, Marcinkevičius, Kubilinskas tai dar nereiškia, kad jų kūryba visais atvejais šiandien yra universali, ir nėra čia jokios tragedijos. Pavyzdžiui K.Kubilinsko rinktinės ištisos vaikams sakityti yra tiesiog neįmanoma dėl siaubingai politizuotų indoktrinuojančių eilėraščių.

    Lygiai taip pat kaip neskaitau vaikams K.Kubilinsko “Tu slankiojai nuskaręs /Drebėjai prieš buržujų/O kas norėjo – barės / O kas norėjo – ujo. (eilėraštis Vargo berniukas)” arba

    “Tai Partija iškėlė/Tave, šalie laisva,/Tyrasis gintarėli- Tarybų Lietuva. (eilėraštis Tarybų Lietuva).

    Lygiai taip kaip neskaitau savo vaikams “Šakelėje alyvos / jau pumpurai papurę…Ir Leninas kaip gyvas į mus su meile žiūri” lygiai taip neskaitau misogininių ketureilių.

    Buvo laikai, kai tokie pasakymai kaip Austėja cituoja buvo norma (tiesą sakant dar ir dabar daug kas leidžia sau pasakyti panažius dalykus tiek rimtai tiek pajuokaudami), o man tokia norma yra nepriimtina ir aš jos sąmoningai nereprodukuoju.

    Su vyresniais vaikais gali padiskutuoti, paaiškinti, bet kaip aš trimečiui turėčiau paaiškinti “bobos beišmano”? Todėl be jokio gailesčio atsisakau tos literatūros, kuri puoselėja stereotipines vyro ir moters roles.

    Juo labiau, kai labai geros literatūros vaikams yra, ir jie tikrai nenubiednėja emociškai, psichologiškai ar dar kaip nors, kai tėvai jiems neperskaito kažkokio ketureilio.

27. cukrus
    February 19th, 2012 at 5:28 pm

    

    mh..kodel apie kara skaityti normalu aiskinant – kad taip vyksta, kad tai baisu, o bobos – fraze eliminuojama. tai irgi galima sakyti – kad yra dar ir dabar tokiu zmoniu kurie mano kad moterys kvailos. zodziu ka norim, to neskaitom, ka norim-ta pateisinam. viskas priklauso ka zodis “boba” kam reiskia. as jame nieko neizvelgiu blogo.
    ir kaip benorint vengti tu stereotipu – jie yra ir kasdieniniame gyvenime. nori nenori as labiau moku gaminti valgyti tai ir gaminu, o vyras nemoka – tai negamina. ir as galiu rekauti kad as negaminsiu, nes cia stereotipas – bet ir pati sulipusiu makaronu valgyti nenoriu, o be to, visai nemanau kad dabar vyras turi eiti i kursus mokintis virti, kad mes cia stereotipiskai negyventume ir kad vaikas matytu nestereotipiska aplinka. ir pati nezadu eiti elektriku mokytis, akd per remonta susijungciau laidus. tai man normaku kad knygutese tas stereotipiskumas matosi. nes jis isliks gyvenime naturaliai. man kazkaip perdetai viskas atrodo. svarbu vaikam nesakyti – kad tu negali, nemoki, neimk plaktuko, jei esi mergaite. nei broliui drauzdziu pjaustyti darzoves. man rodos tai svarbiausia, o ne kad knygute kazkokia paskaitys. knygute niekas nepasibaigs…gyvenimas ilgas

28. B B
    February 20th, 2012 at 10:13 am

    

    Sutinku su cukrumi!!! Juokingai skamba Austejos lygybe seimoje… Tai gal tavo vyras ir vaikus gimdyti pradejo? nemanau … galbut tavo sesuo turejo omeny, kad esate grazi seima, kurioje vyrauja abipuse pagarba. Tiesa, butu idomu suzinoti vyro nuomone…O paskaicius daugeli komentaru norisi pasakyti: Bobos, baikit nesamones pliurpt!!!

29. Alice
    February 20th, 2012 at 10:30 am

    

    B B, reikėtų jau skirti biologinę lyti nuo tos, kuri socialiai yra konstruojama. Niekas nesako, kad vyrai vaikus gali gimdyti, bet niekas jų biologijoje ar anatomijoje netrukdo prisiimti tokią pat atsakomybę už vaikus ir namų ruošą. Lygiai taip pat moterys neturi jokių anatominių kliučių, kurios trukdytų joms vairuoti, kalti vinis, pjauti žolę ir t.t.

    Ir dar…jūsų pasisakymas (bobos, baikit…) tipiškas pavyzdys, kaip žodis “bobos” vis dar naudojamas kitų pažeminimui.

30. Viltė
    February 20th, 2012 at 12:12 pm

    

    apie bobas – mano vaikas labai mėgsta Vytauto V. Landsbergio kūrybą ir ypač “Obuolių pasakas”, gali klausytis be galo be krašto. tai vat man taip įstrigo dainelė, nes vaikas dažnai dainuoja būtent apie bobas “mes linksmos bobikės…”…. Man nekelia pasibaisėjimo tas žodis. Prisipažinkim, kad mes visi tik siekiam ir norim būti tobuli, tačiau išeina kaip išeina. Ir “bobos” prasprūsta, ir “diedai”… Pati labai daug skaitydavau, tai man tos lietuviškos pasakos nekelia siaubo. Ir nieko neišmetu kai skaitau vaikui. Jei kur užkliūva scena, aptariam kas galima, kas negalima, kas gero pasakoje, kas nelabai… Žodžiu, aš stengiuosi, kad mano vaikas norėtų skaityti ir klausyti, tačiau mokėtų atsirinkti ir žinotų, kad nebūtinai gerai yra taip, kaip parašyta… ir man daug baisesni šiuolaikiški kūriniai, ypač filmukai apie betmenus, žmones vorus it kt…

31. Lina
    February 20th, 2012 at 1:05 pm

    

    tarkim kokie sijonai ar aukštakulniai irgi nėra biologiniai lyties skirtumai – socialiniai. tai negi leistumėt sūnum pabandyti stereotipiškai nesiregti ir išeiti su pasidažytom raudonai lūpom? – ne – vyrai to nedaro )))) bent jau atkalbėti bandytumėt.o kodėl? kas neleidžia? ir kdoėl vyrui blogai dažytis. šiaip – ta prasme – kodėl tai yra blogis kitos lyties žmogui pasispalvoti veidą?

    o jei jau apie ataskomybę apie vaikus, namų ruošą tai irgi drįsčiau abejoti tik socialinės lyties stereotipu. juk yra vyrų moterų biologiniai mąstymo, mątymo (taip – matymo – erdvės suvokimo ir netgi tai ką amtom atiodarę šaldytuvą), atjautos, empatijos skirtumai. jei tikit evoliucijos teorija – tai labai nesunku palyginti vyro ir moters roles lyginant su gamta. ar man tai patinka NEEEEEE, bet aš suprantu, kad tai kažkiek yra natūralus tas lyčių skirtumas. čia galima aišku ginčytis iki numirimo ar vyrai – nepriklausomai nuo išsilavinimo, kartos, pasiekimų sako tas pačias frazes – kurias draugei pasakius ima juokas nes ir maniškis taip sako ir mano tėtis taip sako, dėl to kad stereotipai socialiniai ar dėl to, kad jie kitaip biologiškai surėdyti. niekas tos tiesos neįrodys. stereotipai bus ir yra. tik reikėtų vengti kvailų, nepagrįstų stereotipų, ribojančių galimybes šiais laikais.

    man nė viena pasaka nebuvo baisi vaikystėje- nei visokias sudeginamas elenutes, nei kiškeliui nutraukiamas kojytes ir ausytes. subaisėjo kai pasidariau suaugusi – negaliu vaikam jų leisti klausyti ir sekti. vaikystėje visai kitus dalykus “spalvinausi” klausydama. ar nors vienas tikrai pagalvojo kaip turėjau skaudėti kiškiui kai jam iš juoko lūpa plyšo? ))) dieve koks skausmas turėtų būt. man apie tai mintis kilo tik dabar.
    todėl nemanau kad pasaka apie “bobas” o obuolių pasakose landsbergio bobos naudojamos “vyrai…bobos ateinaaaaa”, vaikui stereotipai susiformuos. svarbu kaip su juo kalbame mes

32. Indre Macke
    February 20th, 2012 at 3:47 pm

    

    Na taip iš esmės kalbant, nėra tyrimų parodančių esminius prigimtinius skirtumus tarp moterų ir vyrų gebėjimų, mąstymo ir pan. Net jei jie yra, visuomenės tikslas turėtų būti juos mažinti, o ne didinti. Kadangi smegenys nėra nekintantis darinys, socializacijos procesai jas neišvengiamai keičia. Nuo mūsų labai stipriai priklauso, ar berniukas užaugęs mokės gaminti ar ne. Kažkokių biologinių trukdžių jam šauniai suktis virtuvėje nėra. Sakot, hormonai daro savo? Iš tiesų, ypač dėl to, kad mes esam labai linkę visus skirtumus ant jų ir suversti. Geri atpirkimo ožiai tie hormonai:))

    Linkiu visiems galvot, ką skaitot. Kaip Alice sakė, ir be jūsų vaikai stereotipų prisigaudys iš aplinkos. Todėl tėvai savo vaikui padarytų didžiulę paslaugą parodydami, kad stereotipiniam mąstymui ir gyvenimui yra alternatyvų.

33. Lupena
    February 20th, 2012 at 3:59 pm

    

    Alice, bet tie visi kūriniai apie Leniną ir co., netgi žymių autorių parašyti, klasika netapo. Tuo laiku reikėjo įsiteikti politinei santvarkai ir tiek, o pasikeitė santvarka, ir tokia kūryba iškeliavo į istorijos šiukšlyną.
    Literatūra vaikams ir ne vaikams rašoma visą laiką. Dėl to nemanau, kad trūksta šiuolaikinės. Tik laikas parodys, kas išliks, o kam nutiks kaip Leninui.
    Bet tas užsimojimas cenzūruoti klasiką, nes šiuolaikinis žmogus visame kame randa dėl ko įsižeist, tai man kažko primena Orwello aprašytą newspeak.

34. Alice
    February 20th, 2012 at 4:06 pm

    

    O gal biologija čia niekuo dėta, tiesiog moterys mokomos matyti nešvarą namuose, o vyrams tai nėra taip svarbu. Juo labiau, kad karta iš kartos mums buvo skiepijamas suvokimas, kad namai yra moters atspindys. kad namai rodo, kokia ji gera žmona, šeimininkė, mama. Juo labiau, kad tyrimai rodo, jog tėvai iš mergaičių reikalauja daug daugiau pagalbos namų ruošoje nei iš berniukų.

    Įdomu tada, jei vyrų erdvės suvokimas biologiškai toks ribotas, kad jie nemato to, kas šaldytuve arba nepastebi dulkių kamuolių kampuose, tai kodėl jiem pavyzdžiui leidžiama dirbti pilotais arba chirurgais?

35. Lina
    February 20th, 2012 at 4:15 pm

    

    todėl kad chirurgas kaip elektrikas – sujungia viską visur tiksliai…o išvalo po to jau viską moterys, sanitarų ir “broliukų” mažoka

    apie šaldytuvą ne visai turėjau tą omeny – vyras nemato prieš nosį sviesto nes jo matymo laukas yra kaip čia pasakyti – platus, dėl to, jam lengviau vairuoti automobilį – nes mato viską, o moteriai lengviau rasti tam tikrus daiktus, nes jos matrymo laukas labiau tunelinis. tik prašau ensikabinėti ir nerašyti “tai ką, ji nieko daugiau nemato” – mato, bet kaip čia apskayti – tokia specifika. arba moteris greičiau išgirs pagalbos šauksmą, nes ausis jautresnė, tačiau išgirdęs vyras greičiaus nustatys kryptį. tai čia tik menkaaaaaa dalelytė tų biologinių, iš amžių glūdumų stereotipų. ir aš jų neteigiu kaip absoliučių – sakau Gal? Gal ir tame yra racijos, ne tik sociume, kvailus stereotipus pinančiame?

    ir nereikai suabsoliutinti “aha, bet mano vyras randa sviestą šaldytuve”. aišku kad randa. bet gal vėliau, gal perklausęs, galųgale kalbu apie tyrimus, absoliutą visumai, teoriją o ne apie kiekvienos atskirai vyrą apie lyčių skirtumus kaip tokius, kurie ilgainiui galbūt suponuoja ir tam tikrų stereotipų atsiradimą.

36. Alice
    February 20th, 2012 at 4:31 pm

    

    Lina, pagal tą matymo lauko teoriją, tai moterys turėtų būti chirurgės… O kažkodėl dauguma chirurgų yra vyrai…

    Gerai, tarkime, kad tie biologiniai skirtumai yra tokie dideli kaip kai kurie žmonės įsivaizduoja. Bet tada dar svarbiau yra mokyti mergaites techninių dalykų, o berniukus reikia stengtis auklėti švelnesniais, besirūpinančiais ir pan.

37. Vita
    February 20th, 2012 at 6:51 pm

    

    Kaip biologinių skirtumų tarp vyrų ir moterų priežastis buvo įvardinta evoliucija – taip, iš dalies tiesa, kad moterys turi mažiau išsivysčiusį erdvinį mąstymą, nes vyrai buvo medžiotojai, parnešdavo į namus grobį ir jiems orientuotis erdvėje reikėjo žymiai labiau, nei moterims auginančioms olose vaikus. Bet ar dabar vyrai medžioja, o moterys namuose kiurkso? Ne. Ar dabar jau pasibaigė evoliucija? Ar tai, kad vyrai išmoko tam tikrų savybių prieš tūkstantį metų, tai čia iki žmonijos gyvenimo galo? Greičiausia visi sutinkam, kad ne. Pateisinčiau pasakymą, kad moterys orientuojasi blogiau erdvėje ir jos yra blogesnės vairuotojos tik tuo atveju, jei moteriai iš esmės ir nereikėtų mašinos: jei nereikėtų važiuoti į darbą, vežti ar paimti vaikų, apsipirkti ir pan. Bet kadangi taip nėra, niekada nesakyčiau savo dukrai, kad tu kažką gali prasčiau nei bet kuris kitas ar apskritai negali. Dar ir dėl to, kad pažįstu nuostabiai vairuojančių moterų, kurios puikiai orientuojasi erdvėje. Jokie stereotipai ne tik susiję su lytimi nėra gerai. Ir jie veikia taip stipriai, kad mes net nejaučiame. Mano matematikos mokytoja nemėgo ir laikė sunkia matematikos dalimi tikimybių teoriją. Visi absoliučiai visi mano klasiokai irgi mąstė ir tebemąsto taip pat. Išsikalbėjusi ta tema su kitų mokyklų absolventais, sužinojau, kad jiems tikimybių teorija yra/buvo net labai paprasta ir aišku. Koks stiprus stereotipas buvo mums suformuotas, kad mes net nesugebėjom išmokti! Todėl aš, ko nors mokydama arba šiaip ką nors pasakodama, niekada nesakau, kad tas ar kitas dalykas yra sunku: nei moksle, nei buityje, nes galbūt aš esu ta, kuriai dėl asmeninių savybių kažkas yra sunku, o kitam ims ir pavyks iš pirmo karto!
    Kai kolegėm pasakau, kad, kol aš dirbsiu, vaiką prižiūrės jo tėvas, jos mane visaip kaip bando “paprotinti”, kad baigčiau išsidirbinėti, nes “vyras – juk dar vienas vaikas šeimoje”. Net neturiu komentarų tokiam pasakymui

38. Lupena
    February 20th, 2012 at 7:06 pm

    

    jeigu biologiniai skirtumai tokie nereikšmingi, tai kodėl sporte vyrai ir moterys nerungtyniauja kartu?
    Prisiminkit tą skandalą lengvojoj atletikoj, kur buvo neaišku, ar afrikietė bėgikė nėra vyras

39. Danguole
    February 20th, 2012 at 7:24 pm

    

    Perskaicius komentarus, dabar pagalvojau, kad mano abu sunus turetu uzaugt labai stereotipiskai mastantys, nes seimoj mato, kad mama rupinasi buitimi,o tetis uzdirba pinigus

40. Mantas
    February 20th, 2012 at 8:32 pm

    

    Taip, stereotipų aplink apstu, tačiau man didesnis klausimas yra kaip padėti užaugti dukrai, kad ji būtų jiems atspari, savimi pasitikinti asmenybė.

41. Lina
    February 21st, 2012 at 8:12 am

    

    mūsuose sunku diskutuoti, nes jei nurodai kaip pavyzdį – erdvinio matymo skirtumai – tai tuoj kalbamas “o aš pažįstu puikias vairuotojas moteris, tada moterys turi būti chirurgės ir pan.” aš irgi pažįstu ir manau kad jos puikiai gali vairuoja, ir chirurgės puikios yra ir pan. aš visų tų biologinių dalykų nė neišvardinsiu, tik norėjau pasvarstyti apie biologinius “užkodavimus” beabejo, kad daugybę jų padengia visuomeniniai, sukurti, istoriškai susiklostę stereotipai. tik nemanau kad jie visagaliai – yra kažkas iš gamtos, leminačio mūsų skirtumus kaip tokius- nekalbu viena apie fizinius – čia jau akivaizdu

    mano brolis pradinėje mokykloje buvo geriausias…siuvinėtojas klasėje ))))) nes siuvinėti mokytoja mokė visus, o ir mamam mums su broliu ant kartono siuvinėjimo ruošinius padarydavo – labai mėgdavom. ištiesų būtų puiku, jei berniukams dėstytų siuvinėjimą ir maisto gamybą, mergaitėm elektriką ir fiziką – ĮDOMIAI – nes teoriją aš mokėjau puikiai, dalyvavau olimpiadose, bet……praktikoje NIEKO neišmanau labai prasiplėstų mūsų vaikų žinios, erudicija gebėjimai ir be abejo – pasitikėjimas savimi – kad jie gali viską, jei tik TO NORI. ir gali norėti VISKO, o ne tik “mergaitiško” ar berniukiško”.

42. Dumbldoras
    February 21st, 2012 at 9:47 am

    

    Čia kalba grybas, o ne JM, mergaitės.

43. Jurga
    February 21st, 2012 at 10:10 am

    

    Lina, priminei kaip pas mus mokykloj, kol buvo taip vadinami “Darbai” laikas nuo laiko vykdavo apsikeitimas (mat atskirai dėstė mergaitėm ir berniukams), kai berniukai gamino maistą, siuvo, lopė, o mergaitės dirbo prie staklių, drožė šaukštus ir pan.Tai vyko senokai – maždaug prieš 16 metų. Nors ir mergaitės ir berniukai išbandydavo visas veiklas, vis tik buvom stereotipiškai suskirstyti, kad mergaitės užsiima moteriškais reikalais, berniukai vyriškai, taip ir formuoja nuomonę kas ką turi daryti…

44. Jurga
    February 21st, 2012 at 10:11 am

    

    Dar pagalvojau, kaip Grybų karas diskusiją išplėtojo

45. Lupena
    February 21st, 2012 at 10:13 am

    

    aš pastebėjau, kad jeigu kažkoks reikalas mums asmeniškai nepatinka, tada vadinam stereotipais, o jeigu tinka, tada — išsiauklėjimu, taip priimta, ir t.t.

    Dėl valgio gaminimo. Pastebėjau, kad stereotipas su moterimis ir virtuve labiausiai kliūva tiems, kas NEMOKA gaminti.

46. BOBA
    February 21st, 2012 at 10:58 am

    

    Baikit čia Dievą medin varyti, 1000 vaikų užaugo su tomis knygomis ir dar tiek užaugs. Nereikia čia prisigalvoti psichologinių marazmų. Aš taip pat skaitau visas šiuolaikines senųjų knygų, pasakų interpretacijas ,bet man plaukai šiaušiasi nuo tų interpretacijų, o ne nuo pasakų. Imkim Raudonkepuraitę, kažkokiai moterėlei “sušvietė smegenyse”, kad tai seksualinio išnaudojimo pasaka. Būkit protingos žiūrėkit ką skaitot, neužaštrinkit kampų. Taip pat galiu pasakyti, kad neperlenktumės lazdos su laisvamanišku ir super savarankiško vaiko auklėjimu-lazda turi du galus.

47. Vita
    February 21st, 2012 at 11:01 am

    

    Taip, Lupena, šių dienų stereotipas – “nereikia jokių stereotipų”. Dar nereiškia, kad po 100 metų nebus kokia kitokia mada atėjusi. Bet, kaip sakant, aš esu už šią madą ir ne tik lyčių klausimu. O kas dėl moterų ir virtuvės, tai man šis stereotipas labai nepatinka, nors gaminti aš moku ir dažniau gaminu su malonumu nei iš reikalo. Ir net šeimoje esu vienintelė gaminanti, ir žinojau, kad taip bus prieš tekėdama, ir neburbu dėl to, nes sąmoningai rinkausi. Gal dėl to, kad niekas nepriima to, kaip savaime suprantamo dalyko ir neradę namuose ko valgyti nelekia pas mane, kaip vienintelę to reikalo žinovę? Va jei būčiau šokdinama vyro kaskart kai tik jis praalksta, tai jau tikrai nepatiktų. Ir jau tikrai galvočiau, koks čia pavyzdys sūnui iš mūsų išeis…

48. lapai
    February 21st, 2012 at 11:28 am

    

    Skaitom savo piliečiui “Grybų karą” nuo 2,5 metų ir lėlių teatro spektakly buvę esam. Niekad nieko nepraleidžiam. Boba jam yra visai ne moteris. Moteris yra moteris, mergaitė, o boba tai kažkokia… na bjauri boba. Ir bobos išties gali nieko neišmanyti
    O jei jau apie stereotipus, tai vargeli, net Mumių negalima skaityt, nes Mumių mama visa maloninga, visais pasirūpina, valgyt visiems gamina, kol Mumių tėtis svajonėse gyvena

49. kissa
    February 21st, 2012 at 12:41 pm

    

    Oho kaip tradiciškai diskusija užvirė
    Man labai žavu, kai mano mergina 3,5 m. sako, kad, kai užaugs važinės su motociklais, laipios po medžius, skraidys su lėktuvais ir parašiutais. Kad jai visad reikia drelę diedulio paspaudyt ir padalyvaut visokiuose remontuose Aš tik už tai.
    Pas mus namie valgyt daro “dėdė” ir merginai mano tai jau taip įaugę, kad labiau į jį kreipiasi dėl maisto, nei į mane. Ir kai pas senelius per TV rodo Šapiro laidą apie maisto gaminimą, vis seneliai juokiasi, nes mergina komentuoja “kad jos dėdė valgyt daro ”

    Šiaip apie pasakas. Tai man įdomus klausimas kaip su pasakų žiaurumais elgtis. Ta pati Raudonkepuraitė su pilvų kirpimais? Man skamba baisiai, bet nuomonės neturiu šiuo klausimu ir kol kas vengiu tokių pasakų, bet tikrai ateis laikas ir išgirs.

    Kitas stereotipų klausimas – princesių tema. Aš tikslingai iki šiol neskaitau knygų šia tema, nerodau animacinių filmukų kuriuose ši tema figūruoja. Ir namie šito žodžio netgi nevartojam. Čia įžvelgiu didesnį poveikį stereotipų.

50. Diedas
    February 21st, 2012 at 1:19 pm

    

    Gerb. Austėja, perskaičiau Jūsų komentarą ir mane šiurpas nupurtė. Juk propaguojate akivaizdų smurtą ir žiaurų susidorojimą! Kaip man dabar derėtu suprasti Jūsų pačios išsakytą minti: “Beveik galvą duodu nukirsti, kad būtų sakančių…”??? Apie kokius galvos kapojimus dabar kalbate? Nesistebiu, kad po tokių pasisakymų Lietuvoje tiek daug smurto or žiaurumo. Tik pagalvok, duoda galvas kirsti… Tikiuosi mano pirmaklasė atžala neperskaitys šių baisių žodžių… Susimastykite apie savo vidinius demonus, Gerb. Austėja.

51. Kristina
    February 21st, 2012 at 2:13 pm

    

    As uzaugau seimoje, kai mama dirbo visa diena, uzdirbo, islaike seima, nes jos profesija tai leido, o tetis ilga laika apie 7 metus nedirbo – gamino valgi, skalbe, na grindu neplove – bet vaikus del tvarkos priziuredavo. Mama is vis negamino, t.y. kokius 2-3 kartus pusmetyje, per Kaledas kokias. Tetis ryte pakeldavo – sutepdavo sumustinius, arbatele, kava, pietus, viskas – ir ka…mes trys seserys visos dabar jau savo seimas turim, o brolis savo – visi iki vieno turim partnerius atvirkstinius – seserys blaskesi kol nerado vyru muru – ir verda, gamina, brolis irgi islaiko seima, o jo zmona tikra moteris namu karaliene. Lygybe labai salygina savoka siuo atveju – manau lygybes uztenka, kad mes is esmes laikome lytis vienodomis teisiu, galimybiu, minties prasme, kad esame lygeverciai patneriai pokalbyje.
    Del pasaku man idomiau, ne pati princeses tema, bet ka tu veikeju prototipai deklaruoja – kaip tycia jos buna – kuklios, geros, tylios, susidurusios su problema – verkia kamputyje kol princiai jas isgelbes…gyvenime oi, ne taip yra – reikia ragais nagais siais laikais kovoti, nuskriaustuju laikai baigesi Mane sis prototipas labai labai veikdavo, as iki kokiu 22m (neitiketina!!) tikejau, kad gerumu, kuklumu, svelnumu viska nugalesi. Kuo toliau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad kovotoja turi daugiau sansu siame gyvenime. O kas yra kovotoja? Pamotes, podukros, piktos carienes, lapes – nes jos VEIKIA, kazka daro, nes kovoja uz SAVO idejas, kai tuo tarpu princeses, pelenes, kiskuciai ir t.t. – tyliai verkia kamputyje. Nesuabsoliutinant tokai tendencija yra.
    P.S. Uzvakar skaitydama Panama antroje dalyje sakinys – “storulis vyras islipa is vandens” – va cia tai diskriminacinis issireiskimas, kaip ir akiniuotas, ryzas ir pan. Tokius vengiu.

52. kissa
    February 21st, 2012 at 2:46 pm

    

    Man asmeniškai princesių tema nepatinka dėl princo išgelbėtojo, nuolankumo tematikos ir “ever after” reikalų. Tokia logika remiantis kuriasi paskui tikslai – ištekėt ir kiti gyvenimo scenarijai, net baisu žiūrėt…

    Dėl storumo, tai aš irgi galvojau, kad čia problemėlė gali būti. Bet mano vyriškis toks prie kūno ir mano mergiotei pasirodo patinka apsikabinti tokį didelį žmogų Sako, kai užaugsiu būsiu tokia didelė, kaip dėdė. Mano mama tik akis tada varto, o man smagu, kad vaikas iš savo prizmės turi nuomonę

53. „Grybų karo“ cenzūra - Dar vieno analitiko svetainė
    February 21st, 2012 at 3:57 pm

    

    [...] nesusijęs su ekonomika, bet šiek tiek su knygomis. Užtikau internetuose Austėjos Lansbergienės dienoraščio įrašą apie tai, kad vaikams reiktų cenzūruoti šias Justino Marcinkevičiaus „Grybų karo“ eilutes: [...]

54. Marius
    February 21st, 2012 at 4:47 pm

    

    O kaip su senobine knygute-apsakymu “Kliudžiau” ?
    Ar senobine pasaka Mildutė?

55. ramunė
    February 21st, 2012 at 8:09 pm

    

    Skaitydami vaikams nieko neišmetame ir negražiname. Skaitome viską taip kaip yra parašyta. Po pasakos neaptarinėjame detalių ir nebrukame idėjų tol, kol jiems nekyla abejonių ar klausimų.

56. Saulius P.
    February 22nd, 2012 at 9:16 am

    

    Nu normali knyga. Kaip ir dauguma pasakų. Va čia vienas pažįstamas dabar savo vaikui vis skaito ir vis pacituoja ką nors linksmesnio, kad ir pvz. apie mikrobus, kurie po mikroskopu „krušasi visaip ir laipioja“, arba ta įžymioji kvaila pasaka, kur „pakūrė po manim ugnį ir išdegė man užpakaly skylę“. Kiek pamenu iš vaikystės panašius dalykus, man jie atrodė tiesiog juokingi ir nieko blogo nelemiantys. Dabar tai vertėjai ir žodį „kruštis“ sugadino, neaišku, ką jam priskirdami, ir vargšui kiškeliui lūpa su skausmu plyšta… Man kaip tik toks kabinėjimasis ir š… rankiojimas knygose atrodo smarkiai perdėtas. Pasaulėžiūrą formuojame šeimos pavyzdžiu ir savo elgesiu, o ne juokingais tekstais.

57. Kristina
    March 10th, 2012 at 2:51 pm

    

    O kaip su Bobu vasara? Ignoruoti? pasikeisti pagal S.Amerika? (maciau viename buklete uzseniaciams vadina – Indian summer…). Pasikartosiu, kad is didelio rasto…

58. Kristina
    March 10th, 2012 at 2:53 pm

    

    *uzsenieciams