Austėjos blogas

Šiandien sužinojau, kad mirė rašytojas Maurice Sendak. Apie jo knygą Where the Wild Things Are jau esu trumpai rašiusi. Apskritai autorius yra (man rašytojai…visada gyvi!) kitoks. Toks, kurį reikia skaityti kitaip. Šiandien pažiūrėjau ir pirmąjį “gyvą” interviu su juo. Gražus. Toks nesaldus nesaldus, bet geras gerulis. Geriausia dalis, kur jo prašo duoti geriausią patarimą tėvams. Žinote, ką pasakė Maurice? Geriausia, ką galite duoti savo vaikams…mylėkite juos. Ką reiškia mylėti? Mylėti… reiškia džiaugtis jais tokiais, kokie jie yra. Tiesiog.

Skaityti toliau »

Vat taip vat. Tokį dalyką pamačius tikrai gali susimąstyti, ar nori vaikų ir ypač – daugiau, nei vieno. Kadangi man jau nebeaktualu (vis vien jau namuose klega ketvertukas), tai tiesiog smalsumui patenkinti įdomu išvysti tokius skaičius.

Skaityti toliau »

Pastaruoju metu pastebėjau, kad dabar vis sunkiau prisėsti prie tinklaraščio. Viena priežasčių, kad vis norisi rašyti apie Vaikystės Sodą. Bet tada, galvoju, bus tinklaraštis apie Vaikystės Sodą. Arba Vaikystės Sodo tinklaraštis. Nes Vaikystės Sodas yra milžiniška mano kasdienybės dalis. Kita priežastis – mano jau minėta – nenoras rašyti apie savo vaikus Lietuvoje, kai mes gyvename Lietuvoje. Pavyzdžiui, apie belgiškas mokyklas, darželius ir lopšelius buvo lengva rašyti, nes skaitytojai Lietuvoje nei apie jas žino, nei ką. Be to, tinklaraščio prancūzakalbiai belgai neskaitė, todėl neišgyvenau dėl reakcijos, kuri būtų, jei kas nors įsiskaudintų – nes tiesiog niekas neskaitė. Žodžiu, buvo daug paprasčiau. Kadangi vis dar gaunu daug klausimų, galėčiau tiesiog atrašyti į juos, bet man tenka į labai daug panašių klausimų kasdien atsakyti gyvai Vaikystės Sodo tėveliams, tad vakare, visiems sumigus ir prisėdus prie kompiuterio, dažnai tiesiog visiškai nebeturiu jėgų kartoti tai, apie ką kalbėjau dieną.

Skaityti toliau »

Kadangi Vaikystės Sodas plečiasi, ieškome pedagogų, pedagogų asistentų, akušerių/seselių ir šeimininkėlių, kurie norėtų  (ir gebėtų!) dirbti unikalioje ugdymo įstaigoje, dirbančioje pagal autorinę ugdymo programą.

Skaityti toliau »

Ar jau marginote kiaušinius? Mes, ačiūdiev, jau. Nors galvojome, kad šiemet bus Velykos be kiaušinių marginimo. Morta vis bandė spręsti, kur ir kaip juos galėtumėme dažyti (mat dar neturime virtuvės ir tikrai būtų nepaprastai sudėtinga namuose). Galiausiai viskas išsisprendė nuostabiai ir marginome kiaušinius su mano iš Amsterdamo šventėms parlėkusia seserimi pas mano tėvus. Mano mama vos spėjo suktis kirpdama siūlus ir merkdama kiaušinius į verdantį dažantį vandenį – juk buvo tiek margintojų!

Skaityti toliau »

Vat taip va.

Skaityti toliau »

Šiandien su šeima buvome Jūrų muziejuje ir Nidoje. Mudu ir trys mūsų vaikai (nes Augustas išvyko su mano tėvais) patraukėme į Klaipėdą. Iš pradžių manėme, kad tiesiog važiuosime į Jūrų muziejų, bet po to apsisprendėme aplankyti ir Nidą. Man patiko Jūrų muziejaus tinklalapis – jau toks įtraukiantis. Bet vos nuvažiavus pasitiko kita realybė:

Skaityti toliau »

Vakar buvo mūsų pirmagimio 11asis gimtadienis. Kadangi aš turėjau mokymus pedagogams Palangoje, tai – kai tik paaiškėjo, kad taip bus – apsisprendėme į Palangą važiuoti visi drauge ir švęsti gimtadienį su šeima prie jūros. Prieš išvažiuodamas atšventė gimtadienį mokykloje – iš visų Bijolos tortų išsirinko Garfieldą Sakė, kad klasiokams patiko.

Skaityti toliau »

Vėlų pirmadienio vakarą, po visą dieną trukusios komandiruotės į Kauną kur vedžiau mokymus pedagogams, pasirašiau sutartį dėl penktojo Vaikystės Sodo patalpų. Šios patalpos – unikalios, erdvios – buvęs grafo namas: aukštos lubos, dideli langai. Kadangi pastebėjome, jog tėvams patinka patogi ikimokyklinio ugdymo įstaiga:

Skaityti toliau »