Jūs neskaitate naujienų. Jūs esate produktas
Naujienų portalai nėra žiniasklaidos priemonės tradicine prasme. Tai dėmesio ekonomikos dalyviai, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiate jų puslapiuose. Ir jie tai daro gana gerai, nes dauguma žmonių net nepastebi, kaip tai veikia.
Štai keletas mechanizmų, kurie veikia kiekvieną kartą, kai atidarote naujienų skiltį.
1. Antraštės, kurios žada daugiau nei duoda
„Tai, ką jis pasakė, pribloškė visus” arba „Mokslininkai atrado, kas iš tikrųjų…” – šios antraštės veikia pagal paprastą principą: sukurti informacijos spragą. Jūsų smegenys nepakenčia neužbaigtos minties, todėl spustelite. Perskaitę dažnai suprantate, kad turinys neatitiko lūkesčių, bet portalas jau gavo savo peržiūrą.
2. Neigiamumas kaip numatytasis nustatymas
Evoliuciškai mūsų smegenys reaguoja į grėsmes greičiau nei į geras žinias. Portalai tai žino. Todėl katastrofos, konfliktai ir skandalai visada bus viršuje – ne todėl, kad tai svarbiausia, o todėl, kad tai veikia. Tyrimai rodo, kad neigiamos antraštės gauna vidutiniškai 30% daugiau paspaudimų nei neutralios.
3. Begalinis slinkimas be pabaigos
Naujienų srautas niekada nesibaigia. Tai nėra atsitiktinumas – tai dizaino sprendimas. Kai nėra aiškios pabaigos, žmogus neturi natūralaus signalo sustoti. Lošimo automatai veikia taip pat: dar vienas sukimas, dar viena naujiena.
4. Skubos iliuzija
„Dabar”, „ką tik”, „paskutinė minutė” – šie žodžiai sukuria spaudimą perskaityti iš karto. Dažnai ta pati informacija buvo žinoma valandas ar dienas anksčiau, tik antraštė suformuluota taip, lyg pasaulis keistųsi šią sekundę.
5. Socialinis įrodymas skaičiais
„Šį straipsnį perskaitė 47 000 žmonių” arba komentarų skaičius po antrašte – tai signalas, kad kiti jau žino kažką, ko jūs dar nežinote. Nenoras likti nuošalyje yra stiprus motyvas spustelėti.
6. Asmeninis adresavimas
„Jūs darote šią klaidą kiekvieną dieną” arba „Tai, ko jūsų gydytojas jums nesako” – tiesioginis kreipimys į skaitytoją sukuria jausmą, kad turinys skirtas būtent jam. Tai veikia, nes mes esame linkę manyti, kad informacija apie mus yra svarbesnė nei bendra informacija.
7. Susijusių straipsnių spąstai
Perskaitėte vieną straipsnį. Apačioje – penki susiję. Perskaitėte vieną iš jų. Vėl penki susiję. Tai vadinama „rabitų ola” – sistema, suprojektuota taip, kad išėjimas atrodytų nenatūraliai.
Ką su tuo daryti, jei apskritai ką nors daryti
Sąmoningumas čia nėra stebuklingas vaistas. Žinodami apie šiuos mechanizmus, jūs vis tiek jiems pasiduosite – tiesiog šiek tiek rečiau. Smegenys nėra loginės mašinos, ir portalai tuo naudojasi.
Praktiškai tai reiškia vieną paprastą dalyką: naudinga atskirti, kada jūs ieškote informacijos, ir kada informacija ieško jūsų. Pirmasis atvejis dažniausiai yra sąmoningas pasirinkimas. Antrasis – beveik visada ne.
Naujienų portalai nėra blogis. Jie tiesiog daro tai, ką jiems liepia ekonomika. Klausimas tik toks – ar jūsų dėmesys yra tai, ką norite jiems duoti.
