Kodėl šiandien taip sunku atskirti grūdus nuo pelų
Prisipažinsiu atvirai – kiekvieną rytą atsibundu ir pirmiausia griebiuosi telefono. Ir kas ten laukia? Šimtai pranešimų, dešimtys naujienų portalų, socialinių tinklų įrašai, el. laiškai, žinutės. Jausmas, tarsi bandyčiau gerti vandenį iš gaisrinio žarnos. Skamba pažįstamai?
Problema ta, kad mes gyvename informacijos pertekliaus eroje. Kiekviena minutė internete generuoja neįsivaizduojamą kiekį turinio – straipsnių, vaizdo įrašų, nuomonių, komentarų. Ir štai čia prasideda tikrasis iššūkis: kaip iš šito chaoso ištraukti tai, kas tikrai svarbu ir, dar svarbiau, kas tiesa?
Dar prieš dešimtmetį turėjome gal 5-10 pagrindinių naujienų šaltinių. Dabar? Kiekvienas su išmaniuoju telefonu gali tapti „žurnalistu”. Ir nors demokratizacija yra puiku, kartu su ja atėjo ir masė dezinformacijos, pusiau tiesų bei tiesioginių melų.
Informacijos burbulai arba kaip mes patys sau kasame duobę
Štai įdomus dalykas – socialinių tinklų algoritmai veikia kaip jūsų asmeninis „taip sakantis” pataikūnas. Jie moka, ką jūs mėgstate, ir rodo vis daugiau panašaus turinio. Skamba gerai, tiesa? Bet čia ir slypi spąstai.
Įsivaizduokite, kad mėgstate šunis. Algoritmas tai pastebi ir pradeda rodyti vis daugiau šunų nuotraukų, straipsnių apie šunis, grupių apie šunis. Po kurio laiko jūsų sklaida tampa viena didžiule šunų paroda. Nieko blogo, jei kalbame apie keturkojus draugus. Bet kai tas pats principas taikomas politikai, ekonomikai ar visuomeniniams klausimams – turime problemą.
Mes užsidarome informaciniuose burbule, kur visi mąsto panašiai kaip mes, patvirtina mūsų nuomones ir sustiprina mūsų įsitikinimus. O kas nutinka su kritiniu mąstymu? Jis pamažu nyksta, nes nebeturime su kuo diskutuoti, kas mums prieštarautų.
Praktinis patarimas: Sąmoningai sekite šaltinius, kurie kartais jus erzina ar su kuriais nesutinkate. Ne tam, kad keistumėte savo nuomonę, bet tam, kad suprastumėte kitą perspektyvą ir išlaikytumėte kritinio mąstymo raumenį aktyvų.
Trijų klausimų metodas arba kaip tapti informacijos detektyvu
Per savo karjerą išmokau vieno paprasto, bet neįtikėtinai veiksmingo būdo, kaip atsijoti informaciją. Vadinu jį „trijų klausimų metodu”. Kiekvieną kartą, kai susiduriu su nauja informacija, užduodu sau tris klausimus:
1. Kas tai sako? Ar tai patikimas šaltinis? Ar jie turi kompetencijos šioje srityje? Ar jie turi kokių nors interesų? Pavyzdžiui, jei straipsnį apie tabako nekenksmingumą rašo tabako kompanijos finansuojamas mokslininkas – tai turėtų įžiebti raudoną lemputę jūsų galvoje.
2. Kokius įrodymus jie pateikia? Ar tai tik nuomonė, ar pagrįsta faktais? Ar nurodomi šaltiniai? Ar galite patys patikrinti tuos faktus? Jei straipsnyje pilna emocingų teiginių, bet nė vienos nuorodos ar statistikos – būkite atsargūs.
3. Kas dar apie tai kalba? Ar šią informaciją patvirtina kiti nepriklausomi šaltiniai? Jei sensacingą naujieną skelbia tik vienas portalas, o visi kiti tyli – greičiausiai tai ne naujiena, o gandas.
Šis metodas gali atrodyti lėtas, ypač kai esame įpratę greitai skaityti antraštes ir slinkti toliau. Bet patikėkite – geriau praleisti 2 minutes patikrinant informaciją, nei vėliau platinti melus ar priimti sprendimus remiantis neteisingais faktais.
Kaip sukurti savo asmeninę naujienų filtravimo sistemą
Gerai, teorija teorija, bet kaip tai pritaikyti praktiškai? Dalijuosi savo asmenine sistema, kurią tobulinau kelerius metus.
Pirmas žingsnis: Išvalykite savo informacijos šaltinius. Taip, kaip pavasarį išvalote spintą nuo nereikalingų drabužių, taip reikia išvalyti ir savo informacijos kanalus. Pereikite per visas prenumeratas, sekamas paskyras, naujienlaiškius. Klauskite savęs: ar tai man tikrai teikia vertę? Ar po šio turinio skaitymo jaučiuosi protingesnis ar tiesiog labiau sunerimęs?
Aš asmeniškai atsisakiau apie 70% savo prenumeratų ir žinote ką? Nepasigendau nė vienos. Vietoj to gavau daugiau laiko ir dėmesio likusiems kokybiškiems šaltiniams.
Antras žingsnis: Sukurkite įvairovę. Neužtenka sekti tik vieną ar du šaltinius, net jei jie labai kokybiški. Turėkite mišinį – kelias rimtas naujienų agentūras, specializuotus pramonės leidinius, porą skirtingų perspektyvų turinčių komentatorių. Tarkim, jei domitės verslu, sekite ne tik verslo naujienas, bet ir technologijų, ekonomikos, net sociologijos šaltinius.
Trečias žingsnis: Nustatykite laiko ribas. Tai gali skambėti keistai, bet ribodami laiką, kurį skiriame naujienoms, faktiškai pagerinami jų kokybę. Kai žinote, kad turite tik 30 minučių per dieną naujienoms, natūraliai tampate selektyvesni. Nebeskaitote kiekvieno antraštės, kuris pasipina jūsų kelyje.
Raudonos vėliavėlės: kaip atpažinti nepatikimas naujienas
Per metus matau tūkstančius straipsnių ir išmokau atpažinti tam tikrus signalus, kurie rodo, kad su informacija kažkas negerai. Pasidalinsiu savo „raudonų vėliavėlių” sąrašu.
Pernelyg emocingos antraštės. Jei antraštė rėkia, naudoja daug šauktukinių ženklų ar žodžių didžiosiomis raidėmis – tai dažniausiai bandymas manipuliuoti jūsų emocijomis, o ne informuoti. Patikimi šaltiniai naudoja neutralų, faktais pagrįstą kalbą.
Anonimiški šaltiniai. „Ekspertai sako”, „tyrimai rodo”, „žmonės kalba” – šie neapibrėžti teiginiai yra klasikinis dezinformacijos požymis. Tikri žurnalistai nurodo konkrečius vardus, institucijas, tyrimo pavadinimus.
Datos nebuvimas. Senas straipsnis, pateikiamas kaip naujas, yra dažna manipuliavimo taktika. Visada žiūrėkite, kada straipsnis buvo paskelbtas. Kontekstas yra labai svarbus.
Gramatikos klaidos ir keista kalba. Profesionalūs leidiniai turi redaktorius. Jei tekstas pilnas klaidų ar skamba tarsi būtų verčiamas per Google Translate – tai blogas ženklas.
Reikalavimas nedelsiant dalintis. „Pasidalink, kol neištrynė!”, „Visi turi tai žinoti!” – šie raginmai yra psichologinis triukas, skirtas platinti informaciją prieš ją patikrinant.
Technologijos, kurios padeda, o ne trukdo
Ironija ta, kad nors technologijos sukūrė informacijos pertekliaus problemą, jos taip pat gali padėti ją išspręsti. Štai keletas įrankių, kuriuos naudoju kasdien:
RSS skaitytuvai. Taip, žinau, skamba senoviškai, bet RSS vis dar yra vienas geriausių būdų kontroliuoti informacijos srautą. Tokios programos kaip Feedly ar Inoreader leidžia jums pasirinkti, ką skaityti, be algoritmų įsikišimo. Jūs valdote turinį, ne atvirkščiai.
Faktų tikrinimo svetainės. Kai abejojate informacija, svetainės kaip Snopes, FactCheck.org ar mūsų vietiniai faktų tikrintojai gali greitai patvirtinti ar paneigti teiginius. Įsirašykite jas į žymeles ir naudokite reguliariai.
Naujienų agregatoriai su patikimumo reitingais. Kai kurios platformos, kaip Ground News, rodo tą pačią naujieną iš skirtingų šaltinių ir nurodo jų politinį polinkį bei patikimumo lygį. Tai padeda matyti platesnį vaizdą.
Pranešimų valdymas. Išjunkite daugumą push pranešimų. Rimtai. Nebent įvyko trečiasis pasaulinis karas, jums nereikia žinoti naujienų tą pačią sekundę. Nustatykite 2-3 konkretius laiko tarpus per dieną, kada tikrinatės naujienas.
Kritinio mąstymo treniruotė kasdienybėje
Kritinis mąstymas yra kaip raumuo – jį reikia treniruoti. Ir kaip bet kokia treniruotė, tai reikalauja pastangų ir nuoseklumo. Bet yra gerų naujienų: tai gali būti ir įdomu.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Kai skaitote straipsnį, sustokite po kelių pastraipų ir paklauskite savęs: kokius faktus čia pateikė autorius? Kokias nuomones? Ar galiu atskirti vieną nuo kito? Šis paprastas pratimas iš pradžių gali atrodyti dirbtinas, bet greitai tampa automatinis.
Dar vienas puikus būdas – diskusijos su kitais. Bet ne ginčai socialiniuose tinkluose (tie retai būna produktyvūs), o tikri pokalbiai su žmonėmis, kurie gali turėti kitokią perspektyvą. Paklausykite, kodėl jie taip mano, kokiais šaltiniais remiasi. Net jei nesutiksite, išmoksite suprasti skirtingas mąstymo schemas.
Skaitykite ilgesnį turinį. Taip, žinau, tai priešinga visam „greitų naujienų” trendui, bet ilgesni straipsniai, esė, knygos verčia jūsų smegenis dirbti kitaip. Jos reikalauja dėmesio, koncentracijos, analizės. Tai kaip skirtumas tarp greito maisto ir gerai paruošto patiekalo.
Kai informacijos srautas tampa per didelis: ką daryti su perdegimo jausmu
Turiu prisipažinti – kartais net man, žmogui, kuris profesionaliai dirba su informacija, ateina momentai, kai noriu viską išjungti ir pabėgti į mišką be interneto ryšio. Ir žinote ką? Tai visiškai normalu.
Informacijos perdozavimas yra reali problema. Jis sukelia nerimą, stresą, miego sutrikimus, koncentracijos problemų. Jei pastebite šiuos simptomus – laikas daryti „informacijos detoksą”.
Štai kaip tai darau aš: kartą per kelis mėnesius skiriu savaitgalį be naujienų. Visiškai be. Išjungiu pranešimus, neatidarau naujienų portalų, neskaičiau socialinių tinklų. Pirmas dienas jaučiuosi neramiai, tarsi kažko trūktų. Bet paskui ateina nuostabi lengvumo ir aiškumo būsena.
Ir štai kas įdomu – grįžęs po tokio pertraukėlės, pastebiu, kad nepraleidau nieko iš tikrųjų svarbaus. Tikrai svarbios naujienos vis tiek pasiekia. O visa ta kasdienė triukšmo srūva? Ji buvo tik triukšmas.
Praktinis patarimas: Pabandykite „naujienų dietos” principą. Vieną dieną per savaitę – pilnai be naujienų. Jei tai per daug, pradėkite nuo vieno vakaro. Pažiūrėkite, kaip jaučiatės. Greičiausiai geriau, nei tikėjotės.
Kai informacija tampa ginklu: kaip apsisaugoti nuo manipuliacijų
Dabar palieskime šiek tiek tamsesnę temą. Informacija šiandien yra ginklas. Tai nėra paranoja – tai realybė. Yra šalys, organizacijos, grupės, kurios tyčia skleidžia dezinformaciją siekdamos tam tikrų tikslų.
Jų tikslas ne būtinai įtikinti jus kažkuo. Dažnai tikslas yra paprasčiausiai sukelti chaosą, painiavą, nepasitikėjimą. Kai žmonės nebežino, kuo tikėti, jie tampa lengviau manipuliuojami arba tiesiog pasyvūs.
Kaip tai atpažinti? Dažniausiai tai informacija, kuri:
– Siekia sukelti pyktį ar baimę
– Skaldo visuomenę į „mus” ir „juos”
– Naudoja supaprastinimus sudėtingiems klausimams
– Kaltina kažkokią grupę už visas problemas
– Siūlo per paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms
Kai matote tokį turinį, net jei jis atitinka jūsų įsitikinimus, sustokite. Paklauskite savęs: kas naudojasi iš to, kad aš tuo tikėčiau? Kieno interesus tai tarnauja?
Ir dar vienas svarbus dalykas – būkite atsargūs su tuo, ką patys dalinate. Kiekvieną kartą, kai spaudžiate „share” mygtuką, jūs tampate tos informacijos platintoju. Jūs prisiimate atsakomybę už jos turinį. Ar tikrai norite būti žmogumi, kuris platina melus ar manipuliacijas?
Kaip ugdyti sveikus informacijos vartojimo įpročius visai šeimai
Jei turite vaikų ar bendraujate su jaunesne karta, matote, kaip jie auga pasaulyje, kur informacija yra visur ir visada. Tai gali būti bauginanti, bet taip pat ir galimybė.
Pradėkite nuo savo pavyzdžio. Vaikai (ir suaugusieji) mokosi ne iš to, ką mes sakome, o iš to, ką darome. Jei jūs nuolat kabote telefone, skaitote naujienas pietų metu, reaguojate emocingai į kiekvieną antraštę – jie mokysis to paties.
Sukurkite „be ekranų” zonas ir laiką. Pavyzdžiui, pietūs be telefonų. Vakaras be naujienų. Miegamasis be įrenginių. Tai padeda ne tik kontroliuoti informacijos srautą, bet ir stiprina šeimos ryšius.
Kalbėkite apie tai, ką matote internete. Kai matote klaidinančią informaciją ar manipuliaciją, paverčiate tai mokomuoju momentu. „Žiūrėk, čia antraštė sako vieną, o straipsnyje parašyta visai kas kita. Kodėl manai, kad taip padarė?” Tokios diskusijos ugdo kritinį mąstymą natūraliai.
Mokykite skirtis faktus nuo nuomonių. Tai fundamentalus įgūdis, kurį daugelis suaugusiųjų netgi neturi. Paprastas pratimas: žiūrint žinias kartu, bandykite identifikuoti, kas yra faktas (gali būti patikrintas), o kas nuomonė (kažkieno interpretacija).
Informacijos srautų valdymas kaip gyvenimo kokybės klausimas
Žinote, kas įdomiausia? Po visų šių metų, dirbant su informacija, supratau, kad tai iš tikrųjų ne apie informaciją. Tai apie gyvenimo kokybę.
Kai išmokstate valdyti informacijos srautus, jūs atgaunate kontrolę ne tik virš to, ką žinote, bet ir virš to, kaip jaučiatės, kaip mąstote, kaip priimatę sprendimus. Jūs tampate mažiau reaktyvūs ir daugiau proaktyvūs. Mažiau nerimastingi ir daugiau ramūs. Mažiau supainioti ir daugiau aiškūs.
Tai nėra lengvas kelias. Reikalauja pastangų, disciplinos, nuolatinio budrumo. Bet ar verta? Absoliučiai. Nes alternatyva yra būti nešiojamam informacijos bangų, nuolat reaguoti, nuolat jausti spaudimą, nuolat būti neužtikrintam.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebandykite pakeisti visko iš karto. Pasirinkite vieną ar du dalykus iš šio straipsnio ir pradėkite juos taikyti. Gal tai bus trijų klausimų metodas. Gal informacijos šaltinių išvalymas. Gal vienas vakaras per savaitę be naujienų.
Svarbu ne tai, nuo ko pradėsite, o tai, kad pradėsite. Nes kiekvienas mažas žingsnis link geresnio informacijos valdymo yra žingsnis link geresnio gyvenimo. Link didesnio aiškumo, ramybės, pasitikėjimo savimi.
Ir atminkite – šiame skaitmeniniame amžiuje gebėjimas efektyviai valdyti informaciją nėra prabanga. Tai būtinybė. Tai įgūdis, kuris lemia, ar būsite informuotas pilietis, ar dezinformuota auka. Ar būsite savo gyvenimo kūrėjas, ar tik reaguojantis vartotojas.
Pasirinkimas visada jūsų. Ir gera žinia ta, kad su tinkamais įrankiais ir įgūdžiais, galite pasirinkti išmintingai.
