Alergijų epidemija: kodėl vis daugiau žmonių kenčia?
Kažkas negerai su mūsų imunine sistema. Per pastaruosius 50 metų alergijų skaičius išsivysčiusiose šalyse išaugo maždaug 300%. Jei anksčiau alergija buvo laikoma retesniu sutrikimu, dabar ji tapo beveik norma – Europoje kas ketvirtas vaikas turi bent vieną alergiją. Lietuvoje padėtis ne ką geresnė.
Medicinos bendruomenė vis dar nesutaria, kas sukėlė šį alergijų šuolį. Populiariausios teorijos – higienos hipotezė (esame pernelyg švarūs), antibiotikų perteklius (suardėme žarnyno mikrobiotą), maisto perdirbimas (valgome nenatūralius produktus) ir aplinkos tarša. Tikriausiai teisinga visų šių veiksnių kombinacija.
Įdomiausia, kad alergijos plinta kaip epidemija būtent turtingose šalyse. Ten, kur sanitarinės sąlygos prastesnės, alergijų dažnis mažesnis. Paradoksas? Ne visai. Mūsų imuninė sistema evoliucionavo kovoti su parazitais ir bakterijomis, o dabar, kai šių „priešų” mažiau, ji pradeda „nuobodžiauti” ir reaguoti į nekenksmingus dalykus – žiedadulkes, maistą ar naminių gyvūnų pleiskanas.
Alergijos mechanizmas: kai organizmas sukyla prieš nekaltus baltymus
Alergija – tai imuninės sistemos klaida. Ji supainioja nekenksmingus baltymus (alergenus) su pavojingais įsibrovėliais. Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį šiai klaidai – jų organizmas linkęs gaminti daugiau imunoglobulino E (IgE), specifinio antikūno, atsakingo už alergines reakcijas.
Pirmojo kontakto su alergenu metu imuninė sistema jį „įsimena” ir pradeda gaminti IgE antikūnus. Šie antikūnai prisijungia prie putliųjų ląstelių ir bazofilų – imuninių ląstelių, esančių odoje, kvėpavimo takuose, virškinimo trakte. Kai alergenai vėl patenka į organizmą, jie jungiasi su IgE, o putliosios ląstelės išskiria histaminą ir kitas medžiagas, sukeliančias uždegiminę reakciją.
Histaminas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, padidėjusį gleivių išsiskyrimą, niežėjimą – visa tai, ką vadiname alergijos simptomais. Štai kodėl antihistamininiai vaistai dažnai padeda sumažinti šiuos simptomus, nors ir negydo pačios alergijos.
Alergenų žemėlapis: nuo žiedadulkių iki maisto produktų
Alergijos skirstomos pagal alergenus, kurie jas sukelia. Dažniausiai pasitaikančios:
- Sezoninės alergijos – sukeliamos medžių, žolių, piktžolių žiedadulkių. Lietuvoje pavasarį daugiausiai problemų kelia beržų, alksnių žiedadulkės, vasarą – įvairios žolės, o rugpjūtį-rugsėjį – kiečiai ir ambrozijos.
- Ištisus metus varginančios alergijos – namų dulkių erkutės, pelėsiai, tarakonai, naminių gyvūnų pleiskanos. Šie alergenai yra aplinkoje nuolat, todėl simptomai gali kamuoti bet kuriuo metų laiku.
- Maisto alergijos – dažniausi kaltininkai yra riešutai (ypač žemės), kiaušiniai, pienas, jūros gėrybės, kviečiai, soja. Vaikams būdingos alergijos pieno produktams ir kiaušiniams dažnai „išaugamos”, o alergija žemės riešutams paprastai išlieka visą gyvenimą.
- Kontaktinės alergijos – metalai (ypač nikelis), lateksas, kosmetika, dažai, konservantai. Šios alergijos pasireiškia per odą ir sukelia dermatitą.
- Vaistų alergijos – antibiotikai (ypač penicilinai), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, aspirinas, kai kurie prieštraukuliniai vaistai.
Vienas įdomiausių dalykų – kryžminės alergijos. Pavyzdžiui, žmonės, alergiški beržo žiedadulkėms, dažnai reaguoja į obuolius, persikus, lazdyno riešutus. Tai vyksta dėl to, kad baltymai šiuose produktuose yra struktūriškai panašūs į beržo žiedadulkių baltymus.
Simptomai: nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei
Alergijos simptomai priklauso nuo to, kokia kūno dalis kontaktuoja su alergenu:
- Nosies gleivinė: čiaudulys, nosies užgulimas, vandeninga sloga, niežėjimas
- Akys: paraudimas, ašarojimas, niežėjimas
- Oda: bėrimai, dilgėlinė, egzema, niežėjimas
- Virškinimo sistema: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas
- Kvėpavimo sistema: kosulys, dusulys, švokštimas
Rimčiausias alergijos pasireiškimas – anafilaksinis šokas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai kraujospūdis staiga krenta, atsiranda stiprus dusulys, gerklės patinimas, gali sutrikti širdies veikla. Anafilaksija gali išsivystyti per kelias minutes po kontakto su alergenu ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Kas labiausiai nerimą kelia – tai anafilaksinių reakcijų dažnėjimas. Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius 20 metų hospitalizacijų dėl anafilaksijos skaičius išaugo 615%. Dažniausia priežastis – maisto alergijos, ypač riešutams.
Diagnostika: nuo odos dūrių iki molekulinių testų
Alergijos diagnostika prasideda nuo išsamios anamnezės – gydytojas klausinėja apie simptomus, kada jie pasireiškia, kas juos palengvina ar pasunkina. Tačiau vien pokalbio neužtenka – reikia objektyvių testų.
Odos dūrio testas (prick testas) – klasikinis ir plačiausiai naudojamas. Ant odos užlašinami alergenų ekstraktai, tada oda lengvai įduriama. Jei per 15-20 minučių atsiranda pūkšlė (kaip po uodo įkandimo), testas teigiamas. Šis metodas paprastas, greitas, bet turi trūkumų – kartais duoda klaidingai teigiamus rezultatus, be to, negalima atlikti, jei pacientas vartoja antihistamininius vaistus.
Kraujo tyrimai (specifinio IgE nustatymas) – tikslesni, bet brangesni. Jie matuoja IgE antikūnų kiekį kraujyje prieš konkrečius alergenus. Šių testų privalumas – juos galima atlikti net vartojant antihistamininius vaistus.
Pažangiausias metodas – komponentinė (molekulinė) diagnostika. Ji leidžia nustatyti, kuriems konkretiems baltymo komponentams alergiška, o ne tik bendrai maisto produktui ar žiedadulkėms. Tai ypač svarbu vertinant kryžmines alergijas ir numatant galimas sunkias reakcijas.
Provokaciniai testai – paskutinė priemonė, kai kiti metodai neduoda aiškaus atsakymo. Pacientui kontroliuojamomis sąlygomis duodama nedidelė įtariamo alergeno dozė ir stebima, ar atsiras reakcija. Šie testai atliekami tik ligoninėje, nes kelia anafilaksijos riziką.
Gydymas: nuo vengimo iki imunoterapijos
Alergijų gydymas remiasi trimis pagrindiniais principais:
1. Alergeno vengimas – paprasčiausias, bet dažnai sunkiausiai įgyvendinamas metodas. Kaip išvengti žiedadulkių, kai jos visur? Kaip atsisakyti maisto, kuris gali būti paslėptas daugybėje produktų?
2. Simptomų malšinimas – antihistamininiai vaistai, nosies steroidai, bronchus plečiantys vaistai, leukotrienų antagonistai. Jie neišgydo alergijos, bet palengvina gyvenimą.
3. Imunoterapija – vienintelis metodas, galintis pakeisti ligos eigą. Pacientui reguliariai duodamos mažos, palaipsniui didinamos alergeno dozės, kad imuninė sistema „priprastų” ir nustotų reaguoti. Gydymas trunka 3-5 metus, bet rezultatai gali išlikti dešimtmečius.
Naujausi tyrimai rodo, kad biologinė terapija (monokloniniai antikūnai) gali būti efektyvi sunkioms alerginėms būklėms. Pavyzdžiui, omalizumabas blokuoja IgE ir padeda kontroliuoti sunkią astmą ir lėtinę dilgėlinę. Deja, šie vaistai labai brangūs ir prieinami ne visiems.
Alergikų kasdienybė: kaip išgyventi žiedadulkių sezoną ir ne tik
Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali palengvinti alergikų gyvenimą:
- Sekite žiedadulkių prognozes. Lietuvoje veikia žiedadulkių informacinė tarnyba, kuri teikia duomenis apie žiedadulkių koncentraciją ore. Didžiausia koncentracija būna saulėtomis, vėjuotomis dienomis, mažiausia – po lietaus.
- Tinkamai vėdinkite namus. Žiedadulkių sezono metu geriausia vėdinti anksti ryte (5-7 val.) arba vėlai vakare, kai žiedadulkių koncentracija mažiausia. Mieste vėdinkite langus, išeinančius į kiemo, o ne į gatvės pusę.
- Įsirenkite oro valytuvas su HEPA filtrais. Jie gali pašalinti iki 99% žiedadulkių, dulkių erkučių ir kitų alergenų iš patalpos oro.
- Naudokite nosies plovimą fiziologiniu tirpalu. Tai paprastas, bet efektyvus būdas pašalinti alergenus iš nosies ertmės.
- Atidžiai skaitykite maisto produktų etiketes. Alergenai dažnai „slepiasi” po kitais pavadinimais arba būna pažymėti kaip „gali būti pėdsakų”.
- Nešiokite medicininę apyrankę, jei esate alergiški vaistams ar turite polinkį į anafilaksiją. Kritinėje situacijoje tai gali išgelbėti gyvybę.
- Turėkite adrenalino auto-injektorių (pvz., EpiPen), jei jums gresia anafilaksija. Išmokykite juo naudotis ir išmokykite artimuosius.
Vienas mažiau žinomas, bet naudingas patarimas – stebėkite kryžmines reakcijas. Jei esate alergiški žiedadulkėms, venkite susijusių maisto produktų žiedadulkių sezono metu, kai imuninė sistema jau aktyvuota. Pavyzdžiui, jei alergiški beržui, žiedadulkių sezono metu venkite obuolių, persikų, morkų.
Kai alergija tampa gyvenimo dalimi: psichologinis aspektas
Apie alergijas kalbant, psichologinis aspektas dažnai lieka nuošalyje. O juk nuolatinis nerimas dėl galimos reakcijos, socialinių situacijų vengimas (nes nežinai, ar restorane nebus alergeno), nuovargis dėl prastesnės miego kokybės – visa tai stipriai veikia gyvenimo kokybę.
Tyrimai rodo, kad vaikai su maisto alergijomis dažniau patiria patyčias, o suaugusieji su sunkiomis alergijomis turi didesnę depresijos riziką. Kai kurie žmonės tampa „alergijos kaliniais” – vengia kelionių, restoranų, socialinių susibūrimų.
Psichologai rekomenduoja nesitapatinti su liga („aš ne alergikas, aš – žmogus, turintis alergiją”), atrasti bendruomenę (alergikų grupės, forumai), išmokyti aplinkinius, kaip elgtis alerginės reakcijos atveju. Tai sumažina nerimą ir leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą.
Ateities perspektyvos: nuo išmaniųjų įrenginių iki genų terapijos
Alergologijos mokslas nestovi vietoje. Štai keletas perspektyvių krypčių:
Išmanieji įrenginiai alergenams aptikti – jau kuriami nešiojami prietaisai, galintys nustatyti alergenus maiste. Įsivaizduokite – nuskenuojate patiekalą restorane ir iškart žinote, ar jame yra jums pavojingų medžiagų.
Biologinė terapija plečiasi – kuriami nauji monokloniniai antikūnai, nukreipti prieš įvairius uždegimo mediatorius. Jie gali būti efektyvūs ne tik astmai, bet ir alerginiam rinitui, maisto alergijoms.
Mikrobiomo modifikavimas – vis daugiau įrodymų, kad žarnyno bakterijos vaidina svarbų vaidmenį alergijų vystymesi. Galbūt ateityje alergijas gydysime probiotikais ar net fekaline transplantacija?
Genų terapija – tolimesnėje perspektyvoje. Mokslininkai jau identifikavo daugybę genų, susijusių su padidėjusia alergijų rizika. Galbūt ateityje bus įmanoma koreguoti šiuos genus ir užkirsti kelią alergijai dar prieš jai atsirandant.
Viena aišku – alergijos išliks aktualios ir ateityje. Klimato kaita ilgina žiedadulkių sezoną, urbanizacija didina taršą, o globalizacija lemia, kad susiduriame su vis naujais, anksčiau mūsų regionui nebūdingais alergenais. Mokslas bando neatsilikti nuo šių pokyčių, bet kova su alergijomis išlieka sudėtinga.
Alergija – ne nuosprendis, o iššūkis
Alergijos nėra mirtinas nuosprendis, nors kartais taip atrodo. Tai greičiau iššūkis, reikalaujantis pažinti save, savo kūną ir išmokti su juo susitarti. Tūkstančiai žmonių su sunkiomis alergijomis gyvena visavertį gyvenimą – keliauja, sportuoja, dirba, augina vaikus.
Svarbiausia – neignoruoti problemos. Jei įtariate alergiją, kreipkitės į specialistą, išsiaiškinkite tikslią diagnozę, gaukite tinkamą gydymą. Savigyda alergijų atveju gali būti pavojinga, ypač jei bandote „užslopinti” simptomus, nežinodami priežasties.
Taip pat svarbu suprasti, kad alergija yra dinaminė būklė. Ji gali keistis – kai kurios alergijos „išaugamos”, kitos atsiranda suaugus. Todėl reguliari stebėsena ir gydymo plano peržiūra yra būtina.
Galiausiai, nepamirškite, kad nesate vieni. Alergijos yra viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje. Yra daugybė bendruomenių, forumų, grupių, kur galite rasti palaikymą, pasidalinti patirtimi, sužinoti naujausią informaciją.
Alergija – tai ne tik medicininė diagnozė, bet ir gyvenimo būdas. Išmokę ją valdyti, o ne leisti jai valdyti jus, atrasite, kad gyvenimas su alergija gali būti visavertis, įdomus ir pilnas.
