Austėjos blogas

Su Morta baigėme skaityti knygą, kurią skaitėme gan ilgai:  Oldrich Syrovatkos parašytą “Linksmos pasakos iš rankovės” apie berniuką Honziką ir jo paskutinę vasarą prieš mokyklą. Skaitėme po vieną arba dvi pasakas kiekvieną vakarą, tačiau knyga gan stora, tad kelioms savaitėms pasinėrėm į juokingų (anot Mortos) vardų pasaulį!

Tame pačiame blusų turguje, kuriame pastvėriau ir nedideliame konkursėlyje sudalyvavusią prizinę knygelę, čiupau dar vieną knygelę, vertą tikrai daugiau, nei 2eu, kurių už ją paprašė! Pam Adams “Ten Beads Tall”. O šią knygelę noriu aprašyti, nes neabejoju, kad yra labai kūrybingų mamų ir auklėtojų, kurios lengvai pasidarys kažką panašaus!

Kadangi Gertrūda jau keletą kartų nustebino mus pasakydama (prieš!), kad reiktų atsisėsti ant puoduko ir jau labai sąmoningai plešia nuo savęs sauskelnes, kai yra reikalas jas pasikeisti, tai nusprendžiau pradėti jai plauti smegenis apie puodelio gerumą Geriausia, žinia, yra pavyzdys ir kartojimas Pavyzdį mato nuolat (mūsų dar toli gražu ne visi vaikai užsidaro duris, kai [...]

Žinia, vaikams labai svarbu Kalėdinės dovanos. Tačiau mes pastebėjome, kad vaikai labiau įvertina dovanas, jei jos visos “neužgriūva” vienu metu. Mūsų vaikai gauna bent keturias dovanėles: mūsų, mano tėvų, Gabrieliaus mamos šeimos ir Gabrieliaus tėtės šeimos. Be to, mano sesuo visada dar būna ką nors nupirkusi nuo savęs… O juk ir su draugų vaikais apsikeičia… [...]

Inga priminė dar vieną pasaką, kurios tekstas – daugiau mažiau – visiems žinomas. Tačiau…šįkart perskaičiau visai “naujomis” akimis. Žinoma, vaikystėje neužkliuvo nei raudonas nuo arielkos ponas ,  zebrų kailiais apsiklojęs , nei užsirūkęs valstietis , tačiau dabar skaitydama vaikams norėčiau pakeisti ir žodį “arielkos”, ir “užsirūkęs”. Tiesiog. Bet šiaip – smagi ir pasaka, ir moralas. Beje, [...]

Kai Ingrida paklausė, kokią “žieminę” pasaką pasiūlyčiau ikimokyklinukams, pirmoji mintis, šovusi į galvą, buvo ukrainiečių liaudies pasaka apie pirštinę, į kurią susirinko gyvūnai. Kadangi Ingrida pasakos nežinojo, pažadėjau ją užrašyti. Taigi: ukrainiečių liaudies pasaka “PIRŠTINĖ” (ir dar surašiau, ką mes darydavome):

Jūs perskaitėte visiškai teisingai – pelytė Zita. Nes būtent ši  – “Kaip pelytė Zita pasaulį išgelbėjo” – naujut naujutėle Vytauto V.Landsbergio knyga bus darbelių konkurso laimėtojams skirtas prizas! Ir ne viena knygelė!!!

Kai aš buvau maža, net visiškai laukinėse svajonėse nebūčiau įsivaizdavusi, kad knygelė gali būti štai tokia:

Šiandien grįžusios su Gertrūda iš lopšelio prie namų durų radome siuntinuką. Siuntinukas – iš Švedijos.

Šįvakar baigėm knygelę, kurią Vilhelmas gavo per savo gimimo dieną dovanų nuo Kristupo ir šeimynos (skaitėme mėnesį, bet “iškrito” savaitė, kai aš buvau Lietuvoje – tada vaikai su  tėte skaitė “Pepę Ilgakojinę”, be to, penktadieniais ir šeštadieniais dabar vaikai klausosi pasakų įrašų (kadangi jie ilgi, o kitą dieną nereikia eiti į mokyklą/darželį)). Kiekvieną vakarą skaitydavome [...]