Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
Vakar su berniukais ir mano tėte važiavome į prie Dargužių esančią šilauogių fermą. Mat ten šilauogės – gerokai pigesnės, nei visur kitur. Be to, galima apturėti ir pramogą – uogas skintis pačiam. Pakeliui sustojome prie Pirčiupių motinos paminklo.
Vilhelmas klausia Mortos: kai tu užaugsi ir reikės tau mirti kaunantis, kaip tu nori mirti: kraujuotai ar greitai?
Jau šiek tiek rašiau apie Laisvės kelio projektą. Taip pat rašiau, kad mes darėme Laisvės kelią Briuselyje Vaikų dienos šventės metu. Man patinka šio projekto šūkis: Laisvės kelias – vienybės dvasia gyva. Prisimenu, kai manęs klausė (interviu Baltajai knygai), ką galiu pasakyti apie lietuvius, tai atsakiau, kad kai norime – mokame būti vieningi. Šventai tikiu, [...]
Šiandien (dabar, kai rašau, jau vakar)- Šeimos Diena. O aš šiandien kaip tik žadėjau išsiųsti “Mažylio” žurnalo Mamų Klubui naują nuotrauką su vaikais. Taigi…mūsų šeimyninės foto sesijos akimirkos, kai mamytė bandė sužiūrėti ketveriukę ant sofos, o tėvelis – pagauti akimirką, kai ketveriukė žiūri ten, kur reikia ir daro tai, ką reikia Akivaizdu, kad tų akimirkų būta [...]
Vakar vaikai ėjo į spektaklį. Į STALO TEATRO “Avinėlio kelionę”. Kad eisime į spektaklį, apsisprendėme tik jau grįžus tėtei iš darbo. Kadangi bilietai buvo gan brangūs, nusprendėme, kad išleisime trijulę. Beje, sušaukėme šeimos Tarybą.
Sako, kad negalima vaikams klijuoti etikečių (“mano linksmuolis”, “mano pirmūnė”, “jis VISADA taip gražiai elgiasi”, “aš VISADA galiu juo pasitikėti”, “ji NIEKADA manęs nenuvils!”), nes tada jie – kadangi vaikai labai nori įtikti tėvams – ima po to elgtis taip, kaip mes tikimės, nors galbūt visai tokie nėra ar to nenori… Ir vis dėlto mūsų [...]
Vakar dienos užduotis – parašyti Kalėdinius sveikinimus krikšto tėvams ir išsiųsti kartu su pasirinktais darbeliais. Šiandienos – tuos laiškus išsiųsti. Kai tyčia vakar paskambino Gabrieliaus močiutė iš ligoninės ir pasidžiaugė gautu Kalėdiniu laiškų, o šiandien parašė mama, kad jai anądien skambino mano močiutė ir labai džiaugėsi… Džiugu, kad galima pradžiuginti mylimuosius artimuosius Lietuvoje!
Auginate vaiką, kuris jus gali nustebinti kiekvieną dieną? Ne tik gali, bet ir nustebina? Norite auginti tokį vaiką? Na, mes vieną tokį tai tikrai auginame! Jeigu du yra patikimi nuo A iki Ž vaikai, tai vienas…na, gal nuo A iki B (įdomu, kaip bus jiems ūgtelėjus?). Matyt, tie,kas jį mums siuntė, pagalvojo, kad ir vieno [...]
Šis savaitgalis buvo toks, na, sakyčiau, užimtas, nes Vilhelmo ir Mortos mokykloje-darželyje vyko jų didžiausia metų šventė (vaje, kiek laiko praėjo, kol prisiruošiau sudėti nuotraukas į šį įrašą – šventė buvo spalio pirmąjį savaitgalį). Vadinasi šį šventė Fancy Fair (jau esu minėjusi, kad neįsivaizduoju, kodėl ji taip pavadinta). Pernai per šią šventę labai lijo, tai, [...]
Tvarkydama vaikų darbelių dėžę radau keletą pernykščių mokslo metų Vilhelmo (tada penkerių ir šešerių metukų amžiaus) pasakų, kurias išsaugojau. Pagalvojau, kad norėčiau jas “rimčiau” išsaugoti: nufotografuoti ir sudėti į tinklaraštį. Kodėl? Todėl, kad jos turi ne tik šiaip išliekamąją vertę, bet ir todėl, kad jos – tiesiog nuostabios!

