Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
Trečiadienis – mano prAgardienis
Nes jaučiuoti važiuojanti kaip iš “The Fast and The Furious”
Na, suprantate, apie ką kalbu
Tiesiog šiandien vaikams tiek būrelių, kad MAN dūmai iš ausų rūksta. Aišku, jei vaikas būtų vienas, na, gerai, du, tai dar nieko. O dabar…
Dabar yra taip: trečiadienis – trumpa diena vaikams darželyje/mokykloje. Vilhelmą ir Mortą reikia pasiimti 12.10. Grįžtam namo, valgom (jau turiu būti pasiruošus). Šiandien gaminau čili sriubą ir – išeidama pasiimti vaikų – ją palikau dar burbuliuoti, o į orkaitę pašoviau bagetes (čia galima nusipirkti tokias pusiau keptas). Parlėkėm namo, sėdom valgyti.
Toks rudeniškas rudeniškas čili (šikšnosparniai ir vorai – iš sūrio):
Pavalgėme, susiruošėme ir…išvežiau Mortą į baletą. Vos ją palikusi važiavau pasiimti Augusto, kuriam 13.45 baigiasi gamtos mokslų būrelis (science) mokykloje.
Ir štai 14val – tikras iššūkis. Nes 14val turiu pasiimti Mortą (nuo Augusto mokyklos yra min 15min važiavimo) iš baleto, Gertrūdą iš lopšelio ir dar 14val prasideda Mortos dailės pamoka
Kaip sukuosi? Su Augustu važiuojame pro Mortos baleto mokyklą (kuri yra mūsų rajone), išleidžiu jį, jis nueina paimti Mortos iš baleto, o aš lekiu paimti Gertrūdos (lopšelis – irgi mūsų rajone). Pačiupusi Gertrūdą lekiu atgal, prigriebiu jau pakeliui einančius link dailės mokyklėlės Augustą su Morta ir nuvežame Mortą į dailę.
Tada važiuojame namo, Augustas ir Gertrūda valgo.
16val turiu važiuoti pasiimti Mortos. Mortą pasiimame visi, nes trečiadienis – mūsų bibliotekos diena. Pastebėjau, kad į biblioteką einame, jei tai – reguliaru, todėl tam paskyrėme trečiadienius po dailės (nes biblioteka – kitoje gatvės pusėje išėjus iš dailės mokyklėlės).
Po bibliotekos važiuojame namo ir…prasideda kasdieninės lietuvių pamokos Augustui ir Vilhelmui. Turiu pri(si)pažinti – nelengva. Vaikai pavargę, nelabai supranta, kodėl reikia mokytis visas tas taisykles ir daryti pratybas (ir nepasakyčiau, kad jos labai smagios…). Iš tiesų reikia pripažinti, kad šios pamokos – daugiausiai nervų ląstelių man ir daugiausiai frustracijos vaikams kainuojantis “malonumas”. Ir vis vien suprantu, kad jie taisyklių niekada nemokės taip gerai, kaip Lietuvoje lietuvių kalbos ir lietuviškai besimokantys vaikai (nebent pasivys grįžę). Nors šnekamoji vaikų kalba yra tikrai puiki, na, ir rašo neblogai. Bet vis vien lengva nėra…
18.oo-18.45 – Augusto baseino (plaukimo) treniruotė, o 18.45-20.00 – Augusto karate treniruotė. Ačiūdiev, tame pačiame sporto centre.
Va toks tas trečiadienis.
O šiaip mūsų vaikai šiemet lanko tokius būrelius:
Augustas (9m):
- Gamtos mokslų (science)
- Baseiną
- Karate
Vilhelmas (7m):
- Jeux de societe (stalo žaidimų)
- Baseiną
- Karate
Morta (4m):
- Jeux de societe (stalo žaidimų)
- Baseiną
- Baletą
- Dailę
Dar labai norėjome, kad Augustas lankytų gitaros pamokas (ir jis pats norėjo), bet nebebuvo vietų. Gavome mokytojo telefoną – skambinsime. Ir dar norėjome, kad Vilhelmas lankytų dramos būrelį – mat šiam labai patinka vaidinti. Deja, šį trimestrą “neįsipaišė” į grafiką…
Baseiną visi vaikai lanko, nes aš manau, kad visi vaikai turi lankyti baseiną.
Tiksliau, tą nuomonę susidariau paklausius žmonių, kurie daugiau išmano apie sportą ir fizinę mažo vaiko raidą. Ne kartą tokius žmones girdėjau sakant: visi vaikai turi lankyti baseiną. Tai mūsų vaikai ir lanko
Beje, ir Augusto mokykla (penktadieniais), ir Vilhelmo (ketvirtadieniais) važiuoja su vaikais į baseiną (čia be to būrelio, kurie jį lanko). Mokykla dar mokykla, bet yra darželių (mūsų vieni lietuviai draugai vedė į tokį), kur net ir trimečiai kartą savaitėje su auklėtoja važiuoja į baseiną
Ar vaikai serga? Aišku, kad serga! Bet apie tuos sirgimus, manau, visai kita tema, nes lietuvių ir belgų požiūriai į vaikų ligas labai labai skiriasi.
Karate berniukai tiesiog lanko. Augusto prašėme, kad jis išsirinktų vieną sportą, kurį lankys nuo…iki. Jis išsirinko karate. Tai dabar ir lanko
Vilhelmas irgi pasakė, kad jo sportas bus karate. Lanko. Augustas praeitą pavasarį jau gavo geltoną diržą. Ar visada džiaugiasi lankydami? Ne. Buvo duobė. Bet išlipo. Nes pasakėme: pats pasirinkai, kurį sportą lankysi, o mėtytis nėra, ko. Jeigu nori bandyti DAR – prašom. Morta jau seniai norėjo lankyti karate. Tiesa, čia į karate priima nuo 6erių. Mortai – 4.5. Tokius porą kartų pabando nemokamai ir pasako, ar jau gali lankyti. Mortai po pirmo karto pasakė, kad gali. Tai dabar lanko ir kaskart rodo, ko išmoko. Žavinga
Baletą Morta nori lankyti…na, neprisimenu net, kada užsinorėjo. Lietuvoje – kai tik turime galimybę (mat vasarą, kai atvykstame, nėra galimybės nueiti į baletą) – einame į spektaklį. Ir čia einame. Tik čia ne taip gerai žinau, kur eiti ir ohoho kokia kaina. Pavyzdžiui, dabar eisime į Maskvos baleto “Miegančiąją gražuolę”. (Moralas: eikite Lietuvoje, kiek tik ir kada tik galite!)
Gabrieliaus močiutė pamačiusi, kaip Morta kartą užsimiršusi šoko, iškart pasakė, kad reikia vaikui šokti
Šią vasarą, per Mortos vardadienį, mano sesuo padovanojo jai fantastinę dovaną – individualią pamoką su Egle Špokaite! Morta kaifavo. (Ir šį įrašą iliustruoja nuotrauka iš tos pamokos). Po to namie šoko, šoko, šoko ir pasakojo, kad mokėsi šokti su GERIAUSIA Lietuvos barerina Egle Špokaite
Po tos pamokos net suabejojo, ar užaugusi tikrai nori būti daktare, kuri išima vaikučius. Garsiai mąstė, kad galbūt norėtų būti barerina, kuri moko mažus vaikus šokti. Bet kuriuo atveju – vaikai profesijoje figūruoja. Wonder, why?
Kadangi Belgijoje į baleto mokyklas priima nuo 4-5 metų, tai Morta vos vos pakliuvo. Bet mokytoja irgi sakė: nes labai moka susikaupti! Beje, E.Špokaitė mano sesei pasakė, kad Morta – jei lankytų baletą jos mokyklėlėje – galėtų eiti iškart su šešiamečiais. Žodžiu, mes ja didžiuojamės iki Saturno ir atgal
Kalbinau ir Vilhelmą toliau lankyti dailę, bet jis pasakė, kad jį vemt verčia nuo dailės. Tuo ir baigėsi – mat vaikai prieš mokslo metų pradžią gali pasirinkti, kokius būrelius lankys be baseino ir be savo sporto.
O kiek ir kokių būrelių lanko jūsų vaikai?
P.S. Gertrūda būrelių nelanko. Manau, kad tai, ko reikia, ji gauna namie ir lopšelyje:)
Savo dienas (ir dažnai ne tik dienas) leidžiu savo svajonėje, tapusioje realybe – Vaikystės sode. Vaikystės sodas – ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas (šiuo metu yra trys ugdymo įstaigos Vilniuje ir viena Kaune). Kuo jos ypatingos? Tuo, kad jose įgyvendinama tai, ko nėra niekur kitur: autorinė, unikali, neturinti analogų Lietuvoje Kontekstinio ugdymo programa. Akivaizdu, kad XXI amžiuje viskas yra susiję tarpusavyje, viskas integralu, todėl ir vaiko ugdymas turi būti visapusiškas.


kristina
September 29th, 2010 at 5:38 pm
Kaip faina. Siaubas mamai, bet kiek pasididziavimo!!!
Puiku manau, jei vaikams patinka, o jei tik tevai vercia i burelius eiti, tai nieko gero. As atsimenu vaikysteje kelis lankiau, gerai budavo, nes pats nueidavai ir pareidavai is bureliu.
Patiko “Po tos pamokos net suabejojo, ar užaugusi tikrai nori būti daktare, kuri išima vaikučius”. Liuks. Isemusi vaikucius gales tada juos baleto mokyti.
Mano mergiote 2.5 metu beveik, kadangi neina i darzeli, tai veiklos reikia, metus laiko lankome muzkos pamokeles, kartais kokius trumpesnius uzsiemimus su sportavimu, piesimu, kai orai atsals, eisime i baseina mokytis plaukti.
Laura
September 29th, 2010 at 6:35 pm
oho, man net skaitant galva susisuko
Saunus Jusu vaikuciai!!
Rita
September 29th, 2010 at 6:58 pm
Paskaiciau ir prisiminiau tas dienas darbe, kai net pavalgyt nebudavo kada, tik begi ir begi. Tik ar vaikams reikia tokiu dienu? Ar ne per daug, kai nuo ryto iki vakaro mokaisi arba esi burelyje? Juk reikia laiko tiesiog pabuti, pazaisti?
Ir dar idomu, ka daro dirbancios mamos, kurios neturi galimybes darbo metu vezti vaiku i burelius? Bureliai lieka savaitgaliams ar vakarams?
Vi
September 29th, 2010 at 6:59 pm
Super vaikai!
Mano didysis sūnus (9 m.) mokykloje lanko chorą (nesiveržė, bet atrinko jį, tai eina, mat pareigą jaučia) ir krepšinio treniruotes. Dar norėjo karate, bet kadangi tas krepšinis daug laiko atima (3 k. per savaitę po 1,5 val., plius važiuoti reikia per visą Vilnių), tai atkalbėjau. Pernai lankė ir baseiną, bet po to, kai vienądien grįžo su chemijos išgraužtomis maudymosi kelnaitėmis (iš pilkos/žydros spalvos pasidarė balta/kreminė), baseinus (bent Vilniuj) metėm visiems laikams.
Mažius (23 mėn.) nieko nelanko. Ir darželio jam per akis.
Ramunė
September 29th, 2010 at 7:56 pm
Austėja, įdomu, kiek tai kainuoja?
kristina
September 29th, 2010 at 7:58 pm
Rita, as dirbanti mama, tai taikau uzsiemimus vakarams ir savaitgaliams. . Taip pat, savo grafika pasikeiciau taip, kad dirbu ilgas valandas 4 dienas i savaite, o viena diena pasilieku trumpam darbui is namu ir uzsiemimams su vaiku.
mama
September 29th, 2010 at 7:58 pm
Dieve mano, kaip …. ispudinga. Man atrodo, smarkiai persistengta. 3 bureliai, + basienas “neburelis”, +papildoma lietuviu kalba, +biblioteka kaip butina veikla… O ta dalis “18.oo-18.45 – Augusto baseino (plaukimo) treniruotė, o 18.45-20.00 – Augusto karate treniruotė”, ta is vis topine.
Man baisu, kai mamos isdidziai pasakoja savo trimeti ar pan. spirga uzrashe “pas Egle Spokaite, Juozapaiti, Rima Valeiki na ir dar anglu kalbele, kad mokytusi… ” Kada tam vaikui pabuti vaiku? Kada su mama ir tete pabuti, broliais, seserim, seneliais. Kai taip paklausi, sako tai pas mus 6dienis po pietu ir visas 7dienis laisvas. puse 6dienio ir 7dienis pabuti vaiku….
Mano beveik 5metis lanko sporta (2 kart.sav.) ir lanko muzika. Mazas dar spresti pats, kai klausem ko nori – nezino, metosi. Taigi po ilgu dvejoniu, info rinkimo, atranku (ne visur taip paprastai ima, pasirodo) turim Ciurlionio meno mokyklos muzikinio rengimo mokyklele ir bendra fizini lavinima.
Mazius tik pradejo lopshi, ispudziu uzteks shiems metams.
Austėja Landsbergienė
September 29th, 2010 at 8:35 pm
kristina, Vi, pritariu, kad lankantiems darželį mažyliams ir taip veiklos per akis, o jei nelanko, tai jau nuo 12mėn siūlyčiau ką nors veikti, ne tik namuose tupėti (užsiėmimai namuose nesiskaito – jie būtini auginant vaiką!)
O dėl to, ar daug, ar mažai veiklos…užimtumas – geriausia prevencija visokiam betiksliam naršymui internete, lakstymui su šautuvais kieme kiekvieną mielą dieną ir pan (o vėliau ir visokiai kitokiai dar ‘esnei veiklai, kuria nenorėčiau, kad užsiimtų vaikas…nors ir nesam niekas nuo to apsaugoti). Aš manau, kad devynerių metų vaikui yra daug geriau plaukioti baseine, o ne trinti sofą/žaisti kompiuterinius žaidimus ar apskritai vienam leisti laiką namuose (kaip daro daugybė vaikų Lietuvoje). Jeigu kalbant konkrečiai apie mus, tai Augustas dar šiandien sakė: šiais metais aš užimtas tik trečiadieniais ir šeštadieniais
Na, ir konkrečiai mes – galvą guldau – pabūnam su vaikais nemažai
Jolita
September 29th, 2010 at 9:02 pm
smagi dienotvarke,tik nesuprantu kodel gristate i LT,kai taip viskas isisukear to netruks vaikams.
Beje lakstymas su draugais,tai nebutinai lasktymas su sautuvais.
Austėja Landsbergienė
September 29th, 2010 at 9:26 pm
Ramune, čia – atskira tema, kuri man labai skaudi. Pažiūrėjome, kokios būrelių kainos Lietuvoje ir amo netekome. Čia beveik visi būreliai yra finansuojami seniūnijų, todėl kainos yra – palyginus su Lietuva – juokingos. Pavyzdžiui, pusės metų baseinas – 85eu, pusės metų dailė (užsiėmimas – 2val) – 125eu, karate metams – 120eu ir pan. Tai net nežinau, ką darysime, kai reikės vaikus leisti į būrelius Lietuvoje. Mat mūsiškiai čia patys pasirenka, išsirenka ir pasako, ko nori…mes tik pažiūrime, kad dienotvarkė nebūtų perkrauta (ir mums, ir vaikams) ir suderiname bei nuvežame
Austėja Landsbergienė
September 29th, 2010 at 9:37 pm
Jolita, mūsų toks gyvenimo ritmas. Tiesiog. Lietuvoje gyvensime kelerius metus ir po to vėl kelsime sparnus.
Tiesiog manau, kad mažamečiai turi būti prižiūrimi.
Pritariu dėl lakstymo. Dėl to daviau konkretų pavyzdį. Nes, pavyzdžiui, mes pavasarį dažnai susitikdavome su berniukų draugais, su kuriais jie žaidė petanque ir visokius pačius įvairiausius lauko žaidimus! Tik tiek, kad ir aš, ir kitų berniukų mama būdavome drauge. Man tai – vienas labiausiai patinkančių dalykų Belgijoje – kad vieni vaikai lauke nelaksto, o visada netoliese yra tėvai, kurie – galbūt – tik tame pačiame parke skaito knygą, tačiau yra atlydėję grupę vaikų į parką. Todėl dar neteko matyti vaizdelio, kad pradinukas rūkytų ar keiktųsi (kokį, deja, teko matyti Lietuvoje)
Jolita
September 29th, 2010 at 9:43 pm
Manau saunu.
Austeja pritariu-man irgi nepatiktu vaikus palikti vienus-visada kazkur salia,bet nematoma bunu,nes maniskis jau vyresnis.
Ligita
September 29th, 2010 at 10:01 pm
Kai pasižiūri i vienam vaikui tenkančių būrelių skaičių per savaitę, tai kaip ir normaliai atrodo, bet jūsų trečiadieniai tokie lengvai crazy
Mūsų vaikai šiais metais pasiprašė, kad būtent trečiadieniai liktų laisvi. Ką gi, gerbiam jų norus
O ir su būreliais nepersistengė: Adomas šeštadieniais i teniso treniruotes eina, Austėjai ketvirtadienį smuiko pamokos, penktadienį šokiai (street jazz); nuo kitos savaitės mokykloje prasidės choro užsiėmimai, labai norėčiau, kad dukra lankytų, bet ji dar neapsisprendė.
Austėja Landsbergienė
September 29th, 2010 at 10:21 pm
Tai va, Ligita, kad normaliai
Tik trečiadieniai tokie “lengvai crazy”
O šiaip tai man šiemet labiau patinka, nes pernai būdavo kiekvieną dieną kuriam nors kas nors, ir visiems tekdavo kažkaip kartu važiuoti. O šiemet labai smagu, nes, pavyzdžiui, Augusto science yra mokykloje (trečiadienį po pamokų), Vilhelmui ir Mortai stalo žaidimai – irgi mokykloje, tai labai susitaupo važinėjimų. Baseino trenerė – visiems ta pati (kaip ir karate treneris), todėl lengva bendrauti, gauti informaciją ir pan.
Atrodo, kad niekur nedingsim, teks lankyti 
Vaikai labai džiaugiasi, kad šiemet yra dienų, kai niekas niekur nevažiuoja (pirmadienis ir penktadienis), tai galima pasikviesti draugų į svečius/patiems važiuoti į svečius! Nes pernai – kai aš turėdavau kurį nors vežti – kitiems tai būdavo trukdis kviestis/eiti į svečius, nes jau būdavo per daug važinėjimo.
Mūsų Morta kiekvieną dieną sakė, kad nori baseino, baleto, karate ir dailės. Mes dėl dailės sukom galvą, nes kaip ir iškart po baleto, bet ji labai prašė, tai sutarėme su mokytoja, kad bandysim. Šiandien pirmą kartą bandėm, tai Morta sako: Matai? Viskas super!
O Vilhelmas dar labai norėjo į futbolą (jo geriausias draugas lanko ir labai kvietė), bet…irgi trečiadienį ir tokiu laiku, kai niekaip negaliu nuvežti, nes tuo metu važiuoju pasiimti Augusto iš mokyklos ir po to Mortos iš dailės/Gertrūdos iš lopšelio. Tai teko sakyti “ne”.
Vi, dar norėjau pridurti, kad man Belgijoje be galo patinka tai, kad viskas – mūsų rajonėlyje. Ta prasme, kad čia kiekvienoje seniūnijoje galima rasti N būrelių, o kiekvienas (na, galvos neguldau, bet tikrai susidaro toks įspūdis) rajonas turi ir po savo baseiną, o dažnai ir dar vieną (privatų), tai niekada nereikia trenktis per visą miestą! Pavyzdžiui, mes visur galime nueiti pėstute (tik baseinas ir karate toliau).
Asta R.
September 29th, 2010 at 10:53 pm
Pritariu minčiai, jog užsiėmimų vieta yra labai svarbu, nes tikrai daug laiko suryja pats vežimas, t.y. sėdėjimas mašinoje.
kristina
September 29th, 2010 at 10:56 pm
Oho, Austeja, puiku kad bureliai nebrangu Belgijoje. JAV tai ikandama aisku norint, bet nera pigu. Pav. plaukimo pamokeles, kurios tik karta per savaite, ir buna 6, 8 ar 10 kartu is viso tai kainuoja po $70-$100. Muzikos pamokeles, uz 10 pamokeliu $175. Na, ne karve kainuoja, bet jei turi keleta vaiku, ir po keleta pamokeliu/bureliu, tai galutiniame rezultate susideda nemazai, ypac jei dar mokykla kainuoja.
Nieko nelankant, as tai manau galima nuproteti. . . As kad ir dirbant, bandau suplanuoti kiekviena laisva pusdieni ar vakara – ka veiksime su maziuke. Kai pati vaikas buvau, tai kuo daugiau uzimtumo buvo, tuo linksmiau, o be to kai lankydavau burelius, tai tevai nespausdavo prie tokiu man nepatinkanciu darbu kaip sodu ravejimai ir kambariu tvrkymai.
Austėja Landsbergienė
September 29th, 2010 at 11:28 pm
Oi, kristina, tikrai nemažai susideda, kai keturi vaikai. Bet čia visa ta suma yra daug labiau įkandama, nei Lietuvoje. Augustas – kai rinkosi sportą – buvo pagalvojęs apie tenisą, tačiau jį teko atmesti dėl kainos (ir rinktis sportą, kuris kainuoja mažiau).
O dėl užimtumo tai labai pritariu. Gal dėl to, kad aš irgi vaikystėje ėjau iš vieno būrelio į kitą ir – kol tėvai dirba – nesitryniau namie. O vakarai būdavo drauge. Ir dabar vakarais, grįžus Gabrieliui, ir stalo žaidimus žaidžiam, ir kompiuterinius, ir filmą įsijungiam, ir šiaip kas sau pabūnam/žaidžiam, tačiau tas laisvos veiklos laikas yra vertinamas ir būtent jai skiriamas, o ne trainiojimuisi, kai jau viskas išveikta ir nebesugalvoji, ko imtis…
Rina
September 30th, 2010 at 8:58 am
Austeja,cia as tikrai ne i tema,bet labai skaniai atrodo jusu sriubyte:)))) Kaip ja gaminate?
Austėja Landsbergienė
September 30th, 2010 at 9:36 am
Rina, šita nuotrauka ne mano:) Bet šiaip tai aš darau labai paprastai: keptuvėje pakepu faršą (apie 700g) ir dedu į didelį puodą. Ten taip pat dedu skardinę (arba dvi) pupelių, 2 skardines pomidorų savo sultyse (prieš tai smulkiai supjaustau), smulkiai supjaustau kokias tris dideles česnako galvutes ir vieną aštrųjį čili pipirą (labai smulkiai!). Įpilu maždaug du puodelius vandens, įdedu įvairių prieskonių (pagal skonį) ir…ant mažos ugnies leidžiu viskam tarpti gal apie valandą. Patiekiu su bagete (prancūzišku batonu), o ant sriubos labai skanu užsibarstyti sūrio!
Va, ir dar vienas receptėlis. (čia jau su svogūnais, kurių aš nededu, nes nemėgstu:))
Danguole
September 30th, 2010 at 10:36 am
paskaiciau ir daugiau nesiskusiu, kad esu uzsiemus
)) musu pirmokui pamokos baigiasi 3.15, visas vakaras laisvas, tad nusprendem, kad butu laikas oir kazkuo vaika uzimti… pasiulem Teakwondo, nes priima nuo 5 metu, labai patiko, jau buvo keliose treniruotese. Nusprendem, kad lankys du kartus per savaite. Taigi ir as dabar dirbu vairuotoja
Tik sunkoka suderint maziuko (7 men) grafika prie vyresnelio, nes dazniausiai kai reik vaziuoti pasiimti brolio is mokyklos ar treniruotes, turiu ji zadinti 

o del kainos musu karate menesiui kainuoja 37 svarai…na nepigu
ir dar Austeja, palietet labai skaudzia tema del lietuviu kalbos…patarkit labai prasau, ar bandyti lygiagreciai mokinti skaityti vaika lietuviskai, kai jis tik pradeda mokykloj skaityti angliskai??? lyg jau pradeda jungti zodzius, perskaito tokius kaip mama, lele, pilis, jura ir t.t. bet ar neprades jam maisytis mokykloj kai pvz Y tarias lietuviskai kitaip nei angliskai??? aciu
Agnė
September 30th, 2010 at 4:06 pm
Austėja, jūsų trečiadieno grafikas man priminė, kaip aš vaikystėje lankiau vienu metu 4 būrelius: muzikos mokyklą (4x/sav), orientacinį sportą (2x/sav), dailės būrelį (1x/sav), lėlių teatrą (2x/sav.), tai irgi turėjau vieną dieną tokią, kad kitam miesto gale turėdavau atsidurti per 10 minučių ir taip du kartus dienoje
Strimgalviais, pamenu, bėgdavau tekina iš mokyklos, kad spėčiau pasikeisti kuprinę, pasiimti smuiką, tada tekina, “shortcut’ais”, į muzikalkę, po jos – į dramą, grįždavau jau temstant. Ir nors tai atrodė beprotiška, o ir tėvai nežinojo, kad tiek visko lankiau, bet tai buvo nuostabiausi metai, nesigailiu nei dėl vieno būrelio, kurį lankiau…
Todėl tikrai nemanau, kad jūsiškiai per daug visko lanko. Sėkmės viską derinant
Rina
September 30th, 2010 at 4:53 pm
Oi Austėja,ačiu labai uz receptėlį:)))
O jūs nuo kelių metų leidžiat vaikus į būrelius? Kaip supratau nuo 3,nes kiek pamenu Mortelė jau praeitais metais lankė dailę. Sūnui dabar 2 su puse metų,tai galvoju,gal kitamet jau kažkur bandyti leisti,bet ar ne per mažas bus?
kristina
September 30th, 2010 at 4:54 pm
Austeja, as praktiskai taip pat verdu Chilli sriuba, kurie pas mane visi labai megsta. Pupeliu gal dedu daugiau, ir maisau ivairiu rusiu. Pomidoru nededu is skardiniu bet supjaustau sviezius. Vengiame pomidoru is skardiniu del juose esancio plastiko ir BPA. Taip pat jei tik turiu laiko issivirti savas pupeles vietoj skardiniu, irgi verdu savas, del tos pacios priezasties. Skardines yra padengtos plastiko sliuoksniu, ir jas hermetiskai uzdarius jos yra aukstoje temperaturoje kaitinamos, taigi visas BPA ir kiti zmogui negeri chemikalai issilieja tiesiai i maista.
Kaip alternatyva, kartais pomidoru padazu buna pirkti stiklineje taroje.
Mano sriubyte tik butinai buna su svogunais. Kartais vasara dar dedu svieziu arba saldytu kukuruzu, tai chilli gaunasi tokia daugiau vasariskesne. Kartais vietoj jautienos farso naudoju kalakutienos farsa, tai gaunasi liesesne sriuba. Ant virsaus uzdedame grietines, uztarkuojame surio, galima uzbarstyti traskuciu – corn chips.
Beje, o tu nebijai palikti maisto verdancio ant dujines? As kazkaip niekada nesiryztu kazko verdant ant dujines palikti. . . Virimas daznai ir yra problema kai esi labai uzisemes visa diena, o norisi valgyti kazka pagaminto namie. Man didziausias galvosukis, kaip dirbant pagaminti seimynai valgyti, pagaminti vakariene, kol kas niekaip neivaldau sistemos. Kitos pazistamos naudoja elektrinius puodus – slow cooker, sudeda viska is ryto, ir vakare valgo. Reiktu kada isbandyti.
Danguole
September 30th, 2010 at 7:27 pm
as iki uzvakar ir gyvenime nebuciau palikus kazko kepti ar virti, drebedavau net nuo tos minties…bet kai mazius gryzta is mokyklos alkanas, tai tenka suktis. anadien nebuvo spejus iskepti mesa orkaitej, tai ant zemesnes temperaturos nustaciau ir palikau…o ka dartyt? sulaksciau per puse val, o kai gryzom iskart sedom valgyt… nes kitaip jei gryzus gaminu, tai prisivalgo kokios bulkos ir paskui pietu nenori
Austėja Landsbergienė
September 30th, 2010 at 10:25 pm
Agne, žinai, nuskambėti gali bjauriai, bet yr kaip yr, kaip sakant: ar tau neatrodo, kad visi vaikystės draugai, kurie tada lankė daug būrelių ir dabar yra aktyvistai vienoje, kitoje ar net keliose srityse? Man kažkaip jau rašant šį įrašą “susivedė” tie dalykai… Gal klystu, ką manai tu?
Rina, manau, kad trejų išplaukti į plačius vandenis – pats tas. Mūsų visi vaikai nuo trejų+ pradėjo lankyti būrelius. Svarbiausia, kad būtų šaunus būrelio pedagogas, kuris žinotų, kaip dirbti su ir kaip sudominti tokio amžiaus vaikus!
kristina, gera mintis dėl tikrų pomidorų. O pupelių tai nežinau, ar prisiruošiu virti…aš truputį beviltiška virtuvėje! Kukurūzų ir aš kartkartėm dedu. O corn chips…gėris!
O dėl palikimo…gi palieku simmerinti, vos vos…
Živilė
September 30th, 2010 at 10:33 pm
Austeja, o kokiu tikslu einate i biblioteka? Skaitote ten su vaikais? ar jie ruosia medziaga pamokom.., ar kam?
kristina
September 30th, 2010 at 11:10 pm
Pas mus kiek ziurejau, daugelis Parku programu turi ivairius burelius, ir butent dauguma bureliu prasideda nuo 3 metu. Na, yra programeliu ir maziukams, iki 3 metuku, bet jos ir trumpesnes, ir su tevais ten dalyvavimas. Nuo 3 metu jau skaito vaikai bus be pampersu, tai pedagogui lengviau, ir jau daugiau ka galima nuveikti su tokiu trimetinuku.
Austeja, na puples gali gana greitai savaitgali isvirti, per valandike plius suruosk visa katila, o po to jas gali saldytuve laikyti ir tokias virtas per savaite panaudoti. Na jo, papildomas tersimasis, as irgi kai po ranka neturiu, tai naudoju is kaniukiu. Mano pana kadangi labai megsta pupeles, tai daznokai valgom.
Tai suprantu, kad tik simerini, bet man vis tiek baisu su dujomis ir atvira ugnimi. Va orkaiteje puoda esu pora kartu palikusi uztatyta ant labai mazos tempos arba “keep warm”. Kazkaip nuo pat vaikystes bijau dujine namie palikti, o mama yra pora kartu tokius mini gaisriukus sukelusi. .
Inga
October 1st, 2010 at 8:49 am
Kristina, kažkaip jau visai buvau pamiršus apie BPA. Aš labai dažnai perku ir pupeles, ir pomidorus skardinėse. Perku iš ekologiškų parduotuvių, ir įsivaizduoju, kad valgome labai sveiką maistą, o vat – apie BPA net nepagalvodavau.
Aušra
October 1st, 2010 at 9:25 am
Pupelės labai greitai išvirs, jei jas prieš tai palaikysite pamerktas vandenyje. Aš per nakti palieku, tai isverda per 15-20 min. Skanaus
Austėja Landsbergienė
October 1st, 2010 at 9:29 am
Živile, einame skaityti. Tai – mūsų šeimos skaitymo skatinimo programa
Na, ir šiaip ėjimas į biblioteką – geras įprotis! Einam maždaug valandai, berniukai skaito įvairius žurnalus vaikams, išsirenka kokią knygą (prancūziškai. Tai – dar vienas ėjimo į biblioteką pliusas), o mergaitės varto knygeles. Dažniausiai varto savarankiškai, tačiau ir aš galiu paskaityti, jei nori (yra tokia erdvė su pagalvėmis, kur galima prisėsti ir skaityti su vaiku).
kristina, va, ne aš viena manau, kad nuo trejų būreliai yra geriausia
Ačiū už mintį dėl pupelių! O dėl ugnies: pas mus elektrinė kaitlentė, tai nėra nei dujų, nei atviros ugnies. Atviros ugnies, manau, bijočiau. O dabar kai 15min palikti orkaitę ar puodą pasimmerint’i ant minimumo, tai kažkaip…palieku, kad neatauštų, kol grįšim iš mokyklos.
Aušra, ačiū už mintį dėl pupelių!
Danguolė
October 1st, 2010 at 10:37 am
Na mano trečiokas lanko tik du būrelius, tai palyginus su jūsiškiais labai nedaug. Na, bet eina į tokius, kokius nori (chorą ir krepšinį) ir nereikia versti. O dėl palikimo maisto ant viryklės. Patarsiu iš savo patirties. Jei yra galimybė, maistą išverdame anksčiau ir puodą ar puodus susukam į antklodę, pledą. Jei puodas su dvigubu dugnu,maistas šiltas išlieka labai ilgai.
Austėja Landsbergienė
October 1st, 2010 at 11:08 am
Danguole, priminėte, kaip mano mama darydavo! Super! Tik tiek, kad aš esu Paskutinės Minutės Karalienė
, tai nežinau, ar pavyks:)
kristina
October 1st, 2010 at 3:04 pm
Danguole, as irgi taip darau, susuku puoda i ranksluosti, pleduka. Mama visada taip darydavom palikdavo taip mums pietus kad butu silti grizus is mokyklos, tai as savo pupai taip ir pusryciu kose palieku.
Austeja, viskas asiku, su elektrine virykle tai aisku kitaip kai nera ugnies, o su dujine man baisu, arba ugnis atvira, o jei labai labai sumazinu, tai buna kad net uzgesta pas mane ugnis, tai dujos eina i namus, palikus ir susprogdinti namus galima.
Pupeliu virimas priklausys nuo rusies, kai kurios ilgiau kai kurios greiciau isverda. Per nakti ismirkius greiciau isvirs, arba galima uzvirinti jas ant ugnies porai minuciu, tada valanadai palaikyti katile, ir tada pusvalandi virti. Man jei reikia kazka greiciau uzvirti, tai verdu zirnius vietoj pupeliu, jie greiciau isverda.
Inga, taigi, tas ir yra, kad visu skardiniu vidus padengtas plastiko danga, ir net jei produktas uzrasytas organins, plastikas vis tiek nera organinis.
Blogiausia tai tokie dalykai kaip pomidorai, nes jie rugstiniai, ta rugtis dar reaguoja su plastiku. JAV kol kas girdejau yra tik viena kompanija, kuri deda i skardines be BPA.
http://www.slashfood.com/2010/05/24/bpa-found-in-92-of-canned-foods/
Egle
October 1st, 2010 at 3:18 pm
Na, as uz prasminga vaiku veikla, todel bureliu buvo daug ir ivairiu, nors menines pakraipos vyrauja, reiketu daugiau skatinti sportuoti. Abi dickes lanke B. Dvariono muzikos mokykla, tai gana didelis isbandymas, nes vaikams atsibosta perdem akademinis braizas, didziausia mete po penkiu metu (bet tam buvo priezastis rimtesne, negu tik “nenoriu” – susirgo cukriniu diabetu), o vidurine “vargsta” iki siol. Laiko choro pamokos, bet visu kitu galetu nebuti. Bet kol kas lanko, kai labai zyzia, pasiulau mesti, bet atsisako. Mazyle (kartu su manimi) irgi lanko Yamaha programa mazyliams, esame labai patenkintos savo pamokelemis. Sporto uzsiemimai gana epizodiski, nes muzikos mokykla atima gana daug laiko, todel jo nelabai lieka. Dicke pirmoje klaseje lanke baleta, kartais palanko joga, daznai pabegioja, vidurinei patiktu futbolas, bet reguliariai treniruotis nespeja. Bet ji labai noriai sportuoja mokykloje, o ten – geros salygos (mokosi jezuitu gimnazijoje) ne tik per kuno kulturos pamokas, bet ir papildomai. Daile – abi ilgokai lanke keramika. Dickei po situ uzsiemimu atsidare kazkokios cakros ir ji save atrado, uzsinorejo studijuoti daile, 11 klaseje pasimoke piesimo ir tapybos ir istojo i VDA grafinio dizaino specialybe. Dar dicke keleta metu lanke teatro mokykla, kuri dave labai daug psichologines naudos. Ir dar dicke raso eilerascius (bet cia jau ne burelis) ir gana sekmingai (yra net isspausdintu, o mokykloje dalyvavo respublikiniame jaunuju filologu konkurso ture).
Aušra
October 1st, 2010 at 3:28 pm
Aš irgi iš tų, kuri mano, kad kuo daugiau veiklos, tuo geriau. Tik nuo veiklos čakros atsidaro, o ne nuo dyko buvimo ir į kompą spoksojimo.
Agnė
October 1st, 2010 at 4:24 pm
Austėja, nežinau, kaip su tais apibendrinimais, bet manau, kad čia viskas tarpusavyje susiję – kuo žingeidesnis/aktyvesnis vaikas, tuo jam daugiau visko norisi lankyti, visur dalyvauti, todėl ir užaugęs jis toks… Nemanau, kad tai konkrečiai būrelių “nuopelnas”, daugiau, sakyčiau, vaiko cahrakterio, jo asmenybės. Pažįstu nemažai žmonių, kurie šiaip aktyvūs ir sumanūs, nors vaikystėje ir nieko nelankė. Nors aišku, būreliai duoda savo ir ugdo labai daug gerų savybių: valią, ištvermę, nuoseklumą, tikslo siekimą ir pan…
Egle, aš irgi lankiau B. Dvariono muz. mokyklą. Bet niekada nemaniau, kad ji per daug akademiška. Manau, kiekvienas vaikas susiduria tam tikru momentu su kažkokia kritine riba, kai nebenori toliau lankyti muzikos/dailės/kt. mokyklos/būrelio. Aš džiaugiuosi dėl vieno – kad kai mane 6 klasėje buvo ištikusi tokia krizė, tėvai neleido pasiduoti, ir “atvargau”, kaip sakote, tuos likusius metus, dėl ko esu nepaprastai patenkinta. Pamenu, tada mama sakydavo, kad užaugus aš jai tik dėkosiu už tai, kad ji mane “privertė” nemesti muzikos, bet aišku, aš tuomet netikėjau. Ar norit paklausti, ar aš mamai dėkinga ŠIANDIEN? Manau, atsakymas ir taip aiškus – be abejo, kad taip. Ir net labai…
Su tokiais dalykais, kaip muzika, ar šokis, kur rezultatas neateina vos po 2-3 metų įdirbio, taip jau yra – tik geram laiko tarpui praėjus, kai įvaldai “instrumentą”, koks jis bebūtų, tik tada pradedi matyti viso to vaisius, kuriuos valgyti paskui uoj kaip gardu…
Egle
October 1st, 2010 at 4:39 pm
Agne, as saviskiu lankyma irgi palaikau sava patirtimi. Man B.Dvariono muzikos mokykla (baigiau 10 klasiu ir tik per plauka nestojau i VMA) dave labai daug, asmenybes ir vertybiu formavimuisi daug daugiau negu vidurine. Ir mane buvo istikusi krize kokioje 5 klaseje. Tada galejau rinktis – lankyti Liepaites arba likti muzikos mokykloje (Liepaites dar neturejo tokios isvystytos muzikos mokyklos kaip dabar). As nuejau tik i viena Liepaiciu repeticija ir grizau atgal. Atmosfera ten man pasirode labai nesvetinga. O instrumenta pradejau valdyti (grojau fortepijonu, bet tai nebuvo specialybe, ji – choro dirigavimas) kokioje sestoje klaseje. Tada pajutau malonuma groti. Bet dabar maniske turi fortepijono 20 min per savaite (as turedavau 90 min), per tiek laiko neimanoma nieko padaryti, as turiu su ja namie dirbti. Tai ne visada lengva, ypac kai atsirado mazoji. O mokoma tikrai gana akademiskai, vaikams ne visada patraukliai. Turiu su kuo lyginti, nes dar pamirsau, kad dicke lanke tris metus Yamahoje gitara.
Egle
October 1st, 2010 at 4:46 pm
Zodziu, dar noriu pasakyti, ko dickes liga mane ismoke (cia apie burelius). Ji labai nenorejo muzikos mokyklos lankyti, bet as verciau (grazioje formoje, bet verciau), nes galvojau, kad tai valios ugdymas, kad malonumas ateis veliau, kai atsiras igudziai. Gal tai netgi buvo viena is ligos priezasciu. Todel po to as leidau jai rinktis, ka ji nori. Visa, ka ji pasirinko pati, buvo jai i desimtuka.
Austėja Landsbergienė
October 1st, 2010 at 4:46 pm
Aš baigiau muzikos mokyklą prie Muzikos Akademijos. Irgi išgyvenau krizę, irgi šiandien esu labai dėkinga tėvams, kurie tuomet neleido mesti ir pasakė: mesk ką nori, bet muziką – jei jau pradėjai – prašom baigti! Mano tėvai apskritai man leisdavo kasmet pradėti kokį tik noriu būrelį, tačiau negalėdavau jo mesti anksčiau, nei pasibaigia mokslo metai. Tai išmokė gan atsakingai rinktis.
(Dabar tą patį darom su savo vaikais).
Tik tiek, kad mano mama mane užrašydavo ir į būrelius, kuriuos, jos nuomone, man būtų gerai lankyti. Tai lankiau ir Burda Moden siuvimą, ir maisto gaminimą, ir mezgimą, kur viską sąžiningai konspektuodavau, bet meilės ir tuo labiau aistros šiems dalykams taip ir nepajutau
Aušra, prajuokinot dėl veiklos, pritariu
Egle, ačiū, kad pasidalinote savo asmenine patirtimi. Mane irgi kankina tas klausimas: ar tikrai verta (kad ir tuos vienus mokslo metus) – kaip Jūs sakote – švelniai versti? Aš labai bijau, kad po to paauglystėje, jaunystėje ir net suaugus bus (aplinkoje turime ne vieną pavyzdį) taip: mėtaus, mėtaus, pradedu ir numetu, nieko iki galo nebaigiu…
Ach, tie amžinieji tėvystės klausimai…
Jurgytukas
October 1st, 2010 at 4:52 pm
Agne, man irgi mama panašiai sakydavo, kad užaugusi gailėsiuos, jog mama neuždarė kambary su pianinu.. Bet nesigailiu nei trupučio. Nei mažiausio truputėlio. Fortepijonas man iki šiol tik instrumentas, nors mielai klausausi kaip kiti groja, bet pati.. ko gero tik “du gaidelius” sugebėčiau pagrot. Muzikos mokykla mane išsunkė. Negana to, kad mokykloje septynias pamokas atsėdi, dar reikia žygiuoti į kitą mokyklą mažiausiai keturias atsėdėt.. O dar kiek papildomo streso prisidėjo.. Bet gi tais laikais tai buvo pigiausias “būrelis”. Tiems, kas turi gyslelę, ten laaabai gerai. Bet aš mielai bučiau rinkusis TIK choro pamokas. Ir aš labai pagalvosiu prieš vesdama savo vaikus į muzikos mokyklą.
Austėja Landsbergienė
October 1st, 2010 at 5:04 pm
Jurgytuk, o man – muzikos istorijos pamokos. Uždegė TOKIĄ meilę klasikinei muzikai…uch…tikrą aistrą! Bet, manau, didžiausią ačiū čia reikia tarti mokytojai. Visos kitos pamokos buvo normaliai (mano specialybė buvo fortepijonas), nepatiko tik solfedis, tai, matyt, dėl to ir iš esmės džiaugiuosi, kad baigiau.
BET. Mano sesuo lankė ir metė. Ir – kai tik su ja pakalbam – ji NĖ AKIMIRKOS to nesigailėjo! Nors ji – reikia pripažinti – yra už mane muzikalesnė. Bet tiesiog ji nekentė muzikos mokyklos.
Todėl aš – labai norėdama savo vaikams muzikinio lavinimo – tikiuosi, kad meilę klasikinei muzikai pavyks įskiepyti tiesiog būnant šalia, o visa kita…jei norės groti instrumentu, tai pasakys, kokiu, ir mes – jei tik galėsime – sudarysime sąlygas. Augustas jau vis dažniau prabyla, kad norėtų išmokti groti gitara ir pianinu, Vilhelmas jau antri metai kalba, kad norėtų smuiku, o Morta šiemet pradėjo kalbėti apie smuiką
Egle
October 1st, 2010 at 5:18 pm
Austeja, man muzikos literatura (taip mes kazkodel vadinome muzikos istorija) irgi buvo megstamiausia pamoka. O jos mokytoja K.L. Kuzmaite – pati mylimiausia (ir tikriausiai itakingiausia) Mokytoja. Buvom tiek uzsidege, kad sededavome filharmonijoje su partituromis ir gereme i save viska ka girdejome ir mateme.
Jurgytukas
October 1st, 2010 at 5:21 pm
Reiktų pripažinti, kad meilė choriniam dainavimui, tai tikrai tokia, kaip Austėjos klasikinei muzikai – UCH!
Gaila, kad man “papildomas paslaugų paketas” trukdė.. Kita vertus, nemokėdamas skaityti natų nelabai ką ir padainuosi 
Ir dar vienas dalykas… Paauglystėj muzikos mokykla man buvo pretekstas ištrūkti iš namų, užsilaikyti ilgiau… Taigi, tėveliai, būkit budrūs.. Net ir “užsiėmę” vaikučiai gali nukeliauti klystkeliais…
Jurgytukas
October 1st, 2010 at 5:24 pm
Egle, muzikos lit. mokėmės pas tą pačią mokytoją
o gal dar ir kartu dainavom?
Egle
October 1st, 2010 at 5:27 pm
As mokiausi 1976-86 metais.
Jurgytukas
October 1st, 2010 at 5:32 pm
Ups, aš 1986, o gal 1987 tik pradėjau
Agnė
October 1st, 2010 at 9:14 pm
Jurgytuk, Egle, manau, kad esmė tame ir yra, ar vaikai vedami į būrelį tėvų iniciatyva, kad įgyvendintų jų pačių neišsipildžiusias svajones, ar patys vaikai yra linkę į tai ir lanko kažkokį užsiėmimą savo noru, ir tik tam tikru momentu atėjus krizei tėvai juos palaiko…
Pvz., mano mama visą laiką svaigo, kaip norėjo, kad aš lankyčiau šokius. Deja, man ant kojų meška užlipus. Tai va, šokių lankymas tokiu atveju man būtų buvusi koronė… Kai tuo tarpu muzikos mokykloje kaifavau…
Beje, Jurgytuk, Egle, kuriais metais jūs mokėtės DMM? aš, kaip žinia, itgi pas L.K. Kuzmaitę mokiausi
baigiau (10 metų) 1994 m.
Agnė
October 1st, 2010 at 9:17 pm
Uoj, nepastebėjau, kad jau parašėt
Jurgytuk, tuomet gal tu ir žinai mūsų “laidą” – buvom tie, kurie Kuzmaitės įkvėpti statėm Gliuko “Orfėją”, iš to pastatymo mano pieštos kolonos dar kurį laiką kabėjo pas Kuzmitę klasėj ((:
Jolita
October 1st, 2010 at 10:20 pm
Sudomino mane labai, Austėja, šitas Jūsų straipsnelis ir kas labiausia nustebino, tai būrelių kainos. Kadangi turim tris vaikus, o materialinė padėtis dar tik tuoj tuoj bus puiki:))), tai skaudama širdim šiemet limituojam vaikų pasirinkimus. Turim du berniukus, abu lanko karatė, sėkmingo atsitiktinumo dėka šiemet pakliuvom į ‘pigų’ baseiną, tad irgi galim leisti abu, buvo dar keramika ir šokiai pernai, šiemet teko rinktis, vienam liko šokiai, kitam keramika. Mažoji dukrelė kol kas užsiima su mama, bet greit reiks būrelių ir jai:) Gyvenam gan atokiai nuo Vilniaus būrelių, tad labiausiai geistume kokio centro vaikams, kuriame tie būreliai visi būtų koncentruojami vienoje vietoje, nereiktų lakstyt iš vieno miesto galo į kitą. Gaila, kad toks dalykas Vilniuje tik vienas, tikiuosi su laiku, tokių centrų daugės:) Sėkmės Jūsų vaikams !!!
Austėja Landsbergienė
October 1st, 2010 at 10:38 pm
Ačiū, Jolita! Tikrai, tas lakstymas daug laiko ir sveikatos “suvalgo”…daug geriau, kai viskas vienoje vietoje/netoliese!
Jurgytukas
October 2nd, 2010 at 9:32 am
Agne, tikrai žinau! O mes kaip tik tais metais buvom septintokų laida
Ir “Orfėją” mačiau
Agnė
October 4th, 2010 at 3:32 pm
Jurgytuk, mažas tas pasaulis
Ziu
October 5th, 2010 at 1:35 pm
As meciau muzikos mokykla po 5 metu ir NIEKADA nesigailejau. Ir esu dekinga tevams, kad nestume, nes paskutiniai metai buvo baisi kankyne, nuolatiniai konfliktai su dalyko mokytoja, kuri manes niekada neikvepe mokytis. Vien tik grasindavo, kad pasakys mamai, kad neismokau, kad nagu nenusikirpau (grojau kanklem) ir panasiai. Kiek kartu as jos pamokose verkdavau, dabar net baisu pagalvot (ir kodel mamai nepasisakydavau???). Nesigailiu ne truputelio. Na kartais pagalvoju, kad gal instrumentas netiko, gal jei buciau mokiusis fortepijono ir dabar dar prisesciau, o gal ne. Bet jokio liudesio, kad meciau, dar ir dabar prisimenu ta PALENGVEJIMO jausma.
O bureliu ir as lankiau devynias galybes. Tevai gal net nezinojo, kiek konkreciai, nes gi pati visur begiodavau. Ir gerai buvo.
Olga
October 19th, 2010 at 12:03 pm
Vakar kaip tik ieškojau savo pimokui būrelių ar užsiėmimų, į kuriuos būtų galima nueiti maždaug nuo 18.00 val. (tai jau gana vėlu, bet abu su vyru dirbame ir neturime galimybių kasdien nusukti neklias valandas nuo darbo ir vežti vaiką į būrelius), im, o SIAUBE!!! neradau beveik nieko, išskyrus karate ir keramiką (ją ir taip lanko mokykloje, nes mokosi dailės ir keramikos pakraipos klasėje). Bandysime eiti į karate (jis – į vaikų grupę, aš – į suaugusiųjų). Ieškant būrelių, susidarė įspūdis, kad jie yra beveik nepasiekiami pradinukams, kurie patys negali į juos nuvažiuoti (negi paleisi pirmokėlį per pusę miesto vieną? galbūt, bet ne pirmoką) arba tiesiog fiziškai nėra kam juos nuvežti (įsivaizduoju mamos ar tėčio viršininko / viršininkės miną: ,,Išleiskite mane 2-3 kartus per savaitę 2 valandomis anksčiau iš darbo, nes turiu nuvežti į būrelį savo sūnų / dukrą”).
Aišku, kiti pasakys, kad jei labai kažko nori, tai ir suksies, kad tai gautum, bet šiuo atveju reikia kažką aukoti.