Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
Šį savo įrašą noriu pradėti Malcolm’o Gladwell’o (kuris buvo įdomiausias šios mano vasaros atradimas. Čia be Jared Diamond’o. Kurį atradau dar pavasarį ir kuris – anot Gabrieliaus – yra apsigyvenęs mūsų namuose:)) citata, kurią naudojau jau ir rašydama apie laidas vaikams: “What we do as a community, as a society, for each other, matters as much as what we do for ourselves. It sounds a little trite, but there’s a powerful amount of truth in that, I think.” Nes aš manau, kad aplinka, kurioje esame, kurioje augame, kurioje mokomės daro MILŽINIŠKĄ įtaką. Tėvų namai gali būti puikūs, bet jei mokykloje klasiokai keikiasi, kalba tik apie “Kriminalinę kroniką” (laisvai galima keisti į kitą panašaus lygio laidos pavadinimą) ir kur gauti cizų (irgi galima laisvai keisti), tai net nesvajok apie tokį rezultatą, kokį turėtum, jei keiksmažodžiai ir patyčios mokykloje būtų netoleruojami, diskutuojamos knygos (nes TV beveik niekas nežiūri, nes neturi tam laiko…) ir eina iš vieno būrelio į kitą su draugais arba žaidžia Petanque/šachmatais ir pan.
Žodžiu, šiandien tikrai nepritariu tiems, kurie teigia, kad – jei tėvų namuose viskas gerai – tai jokios grupuotės, jokios mokyklos neišves vaiko iš kelio. Visiška nesąmonė. Aš manau, kad mano mokykla (kur dauguma vaikų buvo iš išsilavinusių, skaitančių, vaikų ugdymu besidominčių šeimų) ir bakalauro studijos (kur sustojo visi apsiskaitę, motyvuoti dešimtukininkai
) darė man didžiulę įtaką. Ne dėl to, ką mokiausi. Bet dėl to, su KUO mokiausi, apie ką su jais kalbėjau, kokias problemas gvildenau ir t.t. Ir nors mes nuėjome skirtingais keliais (ypač po mokyklos), tačiau su labai daug klasiokų ir kursiokų šiandien susitikusi turiu apie ką kalbėti valandų valandas. Nes beveik visi domisi, atranda, kabina kuo giliau.
Ilga įžanga į labai trumpą mano mantrą, kad investicija į švietimą – geriausia investicija
Profesorius Steve Smith šiame BBC reportaže apie šių metų universitetų reitingus gan aiškiai pasako: jeigu nepasitempsime (turi omeny JK), bus prastai
O štai – ir šių metų šimtukas. Negaliu patikėti, nes ŠĮRYT kaip tik su Augustu kalbėjome apie MIT ir CalTech, kurie užima 3 ir 2 pozicijas! Mano išsvajotasis Stanford’as – ketvirtas. O UCLA, kurio bibliotekoje rinkau medžiagą savo disertacijai ir konsultavausi – vienuoliktas!!!
Aišku, aš pasilieku galimybę, kad mūsų vaikai studijuos Lietuvoje
Nes juk nieko negalima planuoti, ar ne? Mano mama mėgsta kartoti: jei nori prajuokinti Dievą, papasakok jam savo planus! O aš kažkaip manau, kad – jei nori prajuokinti Dievą – nesiek savo tikslų. Nes visi, kurie jų siekia, pasiekia. Mano tėtė sako: jei nori ko nors taip, kaip nori į tualetą (na, jis ne taip literatūriškai sako
), tai tikrai gauni. Vadinasi, jei tik galvojai, kad nori, o nieko nedarei, tai tiek ir matysi savo tikslą. Ot taip.
Nuotrauka: Graduation Caps by john walker
Savo dienas (ir dažnai ne tik dienas) leidžiu savo svajonėje, tapusioje realybe – Vaikystės sode. Vaikystės sodas – ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas (šiuo metu yra trys ugdymo įstaigos Vilniuje ir viena Kaune). Kuo jos ypatingos? Tuo, kad jose įgyvendinama tai, ko nėra niekur kitur: autorinė, unikali, neturinti analogų Lietuvoje Kontekstinio ugdymo programa. Akivaizdu, kad XXI amžiuje viskas yra susiję tarpusavyje, viskas integralu, todėl ir vaiko ugdymas turi būti visapusiškas.


andrius
September 16th, 2010 at 3:35 pm
Austėja, ir aš labai svajoju, kad mano vaikai mokytųsi Oxbridge ir pan. Tačiau šalia to kartais ateina mintys, kad tai tiesiog mano neišsipildžiusių svajonių uždėjimas ant mano vaikų pečių. Psichologijos klasika? Šalia to dar mąstau, kad universitetinis išsilavinimas tapo toks madingas mūsuose, nors tai jokiu būdu nėra laimės garantas.
Austėja Landsbergienė
September 16th, 2010 at 4:36 pm
Aš tai manau, kad mano kaip ir išsipildė
O Standford PH.D. galima ir 76erių gauti
Manau, kad labiau psichologijos klasika yra tai, kad visi norime savo vaikams geriausio ir dar geresnio, nei patys turėjome
Be to, aš labiausiai noriu, kad jie ten mokytųsi dėl tos terpės: dėl draugų, kuriuos ten susiras, dėl dėstytojų, kurių klausys, dėl bibliotekų, kurių knygomis galės naudotis… “Good Will Hunting” pagrindinis herojus – matematikos genijus – sako, kad geriausią išsilavinimą galima gauti ir viešojoje bibliotekoje. Tačiau man labiausiai patinka jam padėjusio profesoriaus frazė: “Tai kodėl, mielasis, iš visų vietų, kuriose galėjai plauti grindis, tu pasirinkai MIT???” Aš bent jau stengiuosi nevynioti į vatą ir sakau: jeigu norėčiau plauti grindis, tai Harvardo arba Stanfordo Edukologijos katedrose
Ir mano vaikai žino, kad taip yra MAN. O jie rinksis patys. Bet aš tikiuosi, kad ta aplinka, kurioje jie auga, juos skatins siekti geriausio, ką gali KONKREČIAI JIE
Mes kaip tik apie universitetinį išsilavinimą ir su tuo susijusiomis temomis, atrodo, užvakar diskutavome su draugais iki paryčių.
Visi, visi be išlygų tyrimai rodo, kad išsilavinimas suteikia neišmatuojamą naudą. Kas daugiau skaito? Išsilavinę žmonės. Kas daugiau uždirba? Išsilavinę žmonės. Kas daugiau keliauja, pamato, kieno horizontai atviresni? Išsilavinusių žmonių. Kas (bent jau dažniau) turi savo nuomonę ir nepasiduoda bandos jausmui? Išsilavinę žmonės. Galėčiau vardinti iki paryčių. Man tik gaila tai, kad Lietuvoje yra iškreiptas požiūris į išsilavinimą:
, kas, mano nuomone, yra visiška nesąmonė;
Niekada nemaniau ir, tikiuosi, nemanysiu, kad išsilavinimui yra teikiama didesnė svarba, nei turėtų
a) Atrodo, kad visi jį gali gauti (ir panašiai yra);
b) Tas sąlygoja aukštojo mokslo nuvertėjimą ir iš tiesų darbdaviai ieško sekretorės su dviem aukštaisiais ir laisvai kalbančios 3 kalbom
c) Suprantu, kad visame pasaulyje pasitaiko visokių vadinamųjų black swan, bet kad išsilavinimą turintis žmogus negalėtų oriai gyventi irgi šį tą liudija apie požiūrį į išsilavinimą.
sese
September 16th, 2010 at 5:28 pm
Man tai sitie rankingai itartini, reik lb gilintis, pagal kokius kriterijus yra atliekami. Nes pvz sitie kur tu papostinai tai visiskai kitokie nei as esu macius iki siol – susijauke viskas belenkaip. As jau gal penkerius metus remiuosi sitais: http://www.topuniversities.com/university-rankings/world-university-rankings/2010/results
Patikrintas variantas.
Austėja Landsbergienė
September 16th, 2010 at 6:57 pm
Na, iš tiesų tai visi šie reitingai yra kažkiek subjektyvūs ir gali pasirodyti įtartini:) Be to, “according to a report earlier this year by the European Commission, 33 countries have some form of ranking system operated by government and accreditation agencies, higher education, research and commercial organisations, or the media”. Kuo išsiskiria šis reitingas? “Reputation counts for less this time, and the weight accorded to quality in teaching and learning is greater.” Be to, jeigu į reitingą reaguoja JK švietimo ministras, tai, manau, irgi mažų mažiausiai rodo, kad tai – ne mėgėjų pramoga
Be to – kaip aš ir sakiau – “tables must always come with a health warning as they never tell the whole story, but these rankings provide a useful indicator of international trends.” Bet kuriuo atveju – jei esi Harvarde – rami galva
P.S. Citatas ėmiau iš BBC straipsnio apie šį reitingą.
andrius
September 16th, 2010 at 8:36 pm
Tikiu, kad daugiau skaito, keliauja, pamato… O ar yra laimingesni, ar kokie nors tyrimai rodo?
Austėja Landsbergienė
September 16th, 2010 at 9:10 pm
andriau, laimė – labai subjektyvus dalykas. Pati puikiai suprantu, kad vien išsilavinimas jos nesuteiks. Bet ar Jūs visada jaučiatės laimingas? Aš iš esmės jaučiuosi laiminga. Laiminga, nes supa žmonės, su kuriais lengvai randu bendrą kalbą. Klausimas: ar aš rasčiau bendrą kalbą su žmogumi, kuris nesuprastų, ką aš noriu pasakyti? Ir ar jausčiausi laiminga?
Birute
September 16th, 2010 at 10:56 pm
As sutinku su Austeja 100 procentu nes irgi esu gero issilavinimo didele salininke. Man idomu buvo, kad mano sunaus mokykloj, nuo pat pradziu organizuoja pazintines, ar teatro keliones I oxforda ar Cambridge, sheakspearo teatras londone, ir t. T. Reiskia ne tik tevai bet ir mokyklos ruosia mokinius siekti austesniu “zvaigzdiu”. Na gerai neistosi I Cambridge ar oxford bet tikrai I viena is geresniu universitetu. Aplinka tam ir sukuriama visiems imanomiems ziedeliams atsiskleisti, isbandyti save o su tuo ir laime artimesne.
Inga
September 17th, 2010 at 7:52 am
Taip pat pritariu 100 procentų, kad taika ir ramybė šeimoje neužtikrina vaiko apsaugos nuo neigiamo poveikio iš šono, kuris, jeigu taip yra mokykloje, kiekvieną dieną apima beveik pusę paros laiko… mokykloje buvau konkurencingoje klasėje, kur siekėme pasirodyti geriau. universitete irgi. todėl labai sureikšminu išsilavinimo svarbą savo gyvenime. nes dabar turiu tai, apie ką kalba Austėja-gyvenimo būdą, kuris man patinka. ir kurį siekiam perduoti savo dukrai. ir laikau kumščius-kad tik ji turėtų noro.
Jurgita
September 17th, 2010 at 1:23 pm
Yra žmonių, kurių diplomuose puikuojasi aukščiausi balai, tačiau nemanau, kad diplomų skaičius parodo tikruosius žmogaus gebėjimus. Jo organizaciniai, kūrybiniai ir kt. sugebėjimai atsiskleidžia praktijoje, t.y., konkrečiose situacijose. Na.pvz., vienas gali būti puikus teoretikas, tačiau suvaldyti žmonių auditoriją, stovėti ir kalbėti prieš ją – jam sektųsi sunkiai. Taigi, “Žinoti – dar nereiškia mokėti”.
Austėja Landsbergienė
September 17th, 2010 at 2:08 pm
Jurgita, Jūs irgi esate teisi! Tačiau juk žmonės labai skirtingi: vienas – teoretikas, kitas – praktikas, vienas – vizionierius, kitas – įgyvendintojas. Aš daug apie tai rašiau savo disertacijoje: kuo skiriasi vadovas-vadybininkas ir vadovas-lyderis??? Ir vienam, ir kitam reikia ir vadybininko, ir lyderio savybių, tačiau labiausiai mus užkrečia…lyderiai. Geras vadybininkas – neįkainojama vertybė, tačiau jie dažniausiai yra samdomi lyderių… Na, ir šiaip labai ilga diskusija, ar ne?
Kita vertus, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų institutuose ir nereikia kalbėti prieš auditoriją. Arba poetams (ačiū Dievui!) nereikia kaskart skaityti savo eilių – galime persiskaityti ir patys (aš, beje, ne vieną kartą esu pagalvojusi, kad geriau jau tas poetas duotų skaityti skaitovui
). Žodžiu, kiekvienas turime SAVO darbą – tai, ką mes atliekame geriausiai. Tačiau geras universitetas gali padėti mums taip išlavinti tuos gebėjimus, kas iš tiesų žibėtumėme!
Jurgita
September 17th, 2010 at 2:16 pm
Žinoma, Austėja, visiškai sutinku. Visokių žmonių yra, visokių ir reikia
Štai aš asmeniškai esu pasimetųsi, kaip išsirinkti geriausią universitetą? Juk paklausa didžiulė, kaip ir studijų programų. Bet mano problema yra ta, kad aš vis dar (VIS DAR) nežinau ko noriu
Ieva
September 18th, 2010 at 4:32 pm
Teisinga tėčio mintis!
Ieva
September 18th, 2010 at 5:13 pm
Austėja, bet dar turbūt reiktų žinoti, kurios specialybės kuriuose universitetuose geriausiai dėstomos. Nes, pvz., VU, nors ir geriausias, bet juk ne visos jo specialybės lygiavertės. Ar yra koks nors topas pagal konkrečias disciplinas?
Jurgita
September 18th, 2010 at 6:04 pm
Prieš keletą metų į VU patektavo vadinamieji “šimtukininkai”, štai šiais metais į VU Vokiečių filologiją lengvai įstojo vos 6 proc. surinkęs jaunuolis. Patenka tie, kas turi iš ko mokėti už studijas.
AustėjaL
September 19th, 2010 at 10:19 pm
Ieva, tikrai taip. Vienu metu ieškojau pagal edukologiją, tai tada pirmavo Stanford’as. Bet dabar jau nebežinau…reiktų iš naujo ieškoti
Jurgita, 6proc? Iš tiesų??? Vaje…
Jurgita
September 20th, 2010 at 8:19 am
Taip taip, 6 proc.
Būčiau pati nepatikėjusi, bet su šiais balais įstojo vienas pažįstamas. Buvau be galo nustebusi, bet kas tiesa tas ne melas