Vakar parvažiavome namo po smagaus Vincento gimtadienio, tad labai norisi apie jį papasakoti, kol įspūdžiai “neišgaravo” :-)

Vincentulio gimtadienį šventėme dideliame senelių kieme ir su didele baime palydėdavome kiekvieną tamsesnį debesėlį, nes labai nesinorėjo, kad prapliupęs lietus nutrauktų linksmybes.

Kadangi Vincento gimtadienis buvo per pastarąsias ilgąsias išeigines, tad, nors net keletą kartų vis keitėme šventės valandą, iki paskutinės minutės nežinojome kiek mažųjų svečių sulauksime, nes beveik visi buvo kur nors išvykę, kai tieeeek laisvadienių. Tad laukėme svečių ir ruošiau žaidimus vis bandydama nuspėti kiek dalyvių bus.

Kai susirinko svečiai ir kurį laiką tevai pasidžiaugė dovanų konstravimu, o vaikai žaidimu, prasidėjo programėlė. Pasikviečiau vaikučius į ratelį ir papasakojau, kad, šio gimtadienio metu, mūsų laukia kelios užduotys ir, jeigu jas įvykdysime, “atplasnos” staigmenos.

Pirmos užduoties metu, visi vaikai, su tėvelių pagalba, turėjo pasigaminti sparniukus, o tada skraidė po kiemą nuo voro su voratinkliu (aš laksčiau su dekučiu, o Polinos tėtis su tinklu nuo futbolo vartų :-) ). Sparniukus vaikai su tėveliais gamino iš didelių apskritimų, kuriuos iškirpau iš nereikalingų tapetų. Lankstėme juos “vėduokle”, o tada iš gumos darėme aštuonetus, kabinome vaikams ant pečių ir tvirtinome sparniukus. Tėveliai darbavosi, kad net gražu buvo žiūrėti. Vaikai taip pat labai labai stengėsi ir padėjo tėveliams.

Po šio pasilakstymo turėjo būti “rimtas” maistas, kad visi vaikai noriai pavalgytų, tik… ne visiems vaikams patiko, kad juos gaudė voras, tad neišvengėme ir ašarų. Teko greit koreguoti programą ir atlikti smagesnę užduotį. Antroji užduotis- “Vabzdžių matematika”. Pievoje pridėliojau kartoninių gėlių su balionėliais, o vaikai iš maišelio traukė po kartoninį vabzdį ant kurio buvo nupieštas skaičiukas

Ir turėjo pievoje surasti to vabzdelio gėlytę (reikėjo skaičiuoti gėlės žiedlapius)

Kam skaičiukas buvo dar per sudėtingas, kvietėsi į pagalbą tėvelį arba mamytę

Po gėle kiekvienas “matematikas” atrado mažytę staigmeną- čiulpinuką (nelabai gera užduotis prieš “rimtą” maistą, bet po baisiųjų voro gaudyniu- pats tas :-) )

Pavalgę vaikai piešė (ši užduotis buvo sugalvota spontaniškai, nes tarp dovanų atradome labai gražias kreideles piešimui ant asfalto ir parūpo išbandyti)

Sekanti užduotėlė- boružėlės taškelių klijavimas. Aš ant vatmano lapų nupiešiau dvi dideles boružes be taškelių, tad juos teko priklijuoti. Apskritimus iškirpau iš juodo kartono ir prilipinau gabaliuką dvipusės lipnios juostos, o vaikai, užrištomis akimis klijavo taškelius ant boružėlės. Kas nesutiko, kad užrištumėme akytes, tai tik uždengdavome akis delnu

Tėvelių laukė šiek tiek sudėtingesnė užduotis- jiems teko klijuoti taškučius “ropojančiai” boružėlei

Paskutinė užduotis- iš paruoštų priemonių reikėjo pasigaminti drugelį, boružę, bitę ar dar kokį vabzdį. Priemonės: kūneliai- apvalūs sausainiai, sparneliai- vafliukai “taleriai”, ūsai- traškios lazdelės, boružėlių dėmės- apvalūs saldainukai ir klijai- virtas kondensuotas pienas “Rududu”. Ir vaikai, ir tėvai mielai lipdė sau skanumynus.

Po šios užduoties susėdome su vaikais ir suskaičiavome ar jau visas gimtadienio užduotis atlikome

Kadangi visas užduotis įvykdėme puikiai, “atplasnojo” staigmenos- ant virvių sukabinti drugeliai, laumžirgiai,… Jų viduje- į krepinį popierių supakuotos plonos knygelės, pieštukų rinkinukas ir javainių batonėlis

Vaikai turėjo išsirinkti sau kokį sparnuotį, o aš nukirpdavau

Po to dar dūkom, žaidėm, o prieš pat svečiams išsiskirstant prisiminiau, kad dar turiu labai gražių vabzdžių lipdukų, tad vaikai išsirinko ką jiems priklijuoti (kaip ženkliuką) už šaunų dalyvavimą šventėje