Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
Maždaug nuo šešerių metų vaiko raidoje nebevyksta tokie motorikos “raidos šuoliai”, kokių apsčiai būdavo anksčiau. Tai metas, kuriuo tobulinama visa tai, kas jau įgyta: smulkiosios motorikos, koordinacijos gebėjimai.
Tuo tarpu iš tiesų vyksta didžiuliai socialinių ir kognityvinių gebėjimų šuoliai: ant tų pagrindų, kuriuos gavo iki šešerių, jis “augina” tuos gebėjimus, kurie lydės jį visą gyvenimą bei leis tapti vis labiau savarankiškai mąstančiu ir vis mažiau emociškai priklausomu žmogumi.
Taigi: ko tikėtis iš šešiamečio? Visų pirma, egocentriškumo, noro nuolat būti dėmesio centre, būti “geriausiu”, “pirmiausiu”. Šio amžiaus vaikas yra:
- energijos kamuolys
- gali specialiai prieštarauti, kvailioti ir kritikuoti. Jei vaikas apsimeta, kad jūsų negirdi, neleiskite jam “praslysti”: jeigu leisite, vaikas būtinai tuo naudosis! Šis periodas praeina gan greitai ir tai – besivystančios asmenybės požymis. Nepanikuokite. Tiesiog pakvieskite vaiką, žiūrėkite jam į akis (nusileiskite iki jo akių lygio), pasakykite, ko iš jo norite ir patikrinkite, ar atlieka tai, ko jo paprašote!
- lengvai pravirksta, mėgsta “nuleisti garą” (ypač, jei po kojomis pasimaišo jaunesnis brolis/sesuo); šio amžiaus vaikams taip pat būdinga pradėti sukti plaukus, judinti koją, krapštyti šašus ir pan. Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus ir baimes. Be to, “išsikrauti” labai padeda fizinė veikla! Be fizinės veiklos, pasistenkite, kad vaikas turėtų aiškias taisykles ir rutiną. Jei duodate rinktis, tegul pasirinkimas būna paprastas: ar raudoną suknelę ar mėlyną?
- prisiriša prie pedagogo, kuris dažnai yra didysis autoritetas
- yra nelankstus
- vis dar painioja realybę su fantazija
Motorikos raida:
- ne visada elgiasi koordinuotai, gali būti nerangus
- jau gali išmokti važiuoti dviračiu
- gali ritmiškai (į taktą) šokti/judėti
Kalbos ir mąstymo raida:
- pradeda mąstyti abstrakčiai
- pradeda logiškai mąstyti
- pasaulio pažinimas nebesiremia vien tik stebėjimu ir praktine patirtimi – dabar vaikas mokosi IR iš to, ką išgirsta/perskaito/aptaria bei išmąsto logiškai
- jam sunku pasirinkti
Socialinė ir emocinė raida:
- tampa vis labiau savarankiškas, tačiau…jaučiasi mažiau saugus
- jam būtina , kad tėvai ir pedagogai parodytų savo šiltus jausmus
- draugystės vis dar nestabilios; gali būti negailestingas draugams
- visada nori laimėti ir gali pakeisti taisykles, kad šios būtų jam palankesnės
- jį skaudina kritika, kaltinimai ir bausmės. Gali taip vengti jų, kad pradės meluoti. Ką daryti? Venkite situacijų, kur vaikui reikia konkuruoti su kitais! Be to, būkite netolerantiškas melui ir nesąžiningiems poelgiams.
- gali būti nelankstus, reikalaujantis ir nemokantis prisitaikyti
- vis geriau supranta, kad kiti žmonės nebūtinai jaučia tą patį, ką ir jis
- pradeda suprasti, kad yra nepakartojamas
- jau gali įvardinti daugumą savo jausmų
- moka žaisti/dirbti drauge su kitais vaikais
- pradeda mokytis iš savo klaidų
Taip pat:
- 6mečių labai laki vaizduotė; jie labai lengvai paaiškina tai, kas, atrodo, yra nepaaiškinama
Be to, tokio amžiaus vaikai net agresyviai gina savo idėjas!
- 6mečiams labai svarbu taisyklės ir jų laikymasis – jie visada pastebės ir atkreips jūsų dėmesį, jei kas nors taisyklių nesilaiko!
- gali atsirasti baimių (tamsos; kad kas nors įsiverš į namus; kad atsitiks kokia nors nelaimė mylimiems žmonėms ir pan.)
Jeigu auginate šešiametį:
Jūsų vaikas dabar yra smalsus, aktyvus, jį vis labiau domina tai, kas vyksta ugdymo įstaigoje, o draugai gyvenime užima vis svarbesnę vietą. Namuose 6mečiui reikia struktūros, kuri padės priprasti prie itin struktūrizuoto mokyklos “gyvenimo”. Taip pat:
- suteikite vaikui galimybę užsiimti fizine veikla, kad tobulėtų jo stambioji motorika
- dalyvaukite darželio/mokyklos ir būrelių renginiuose. Šio amžiaus vaikui labai svarbu, kad už jį (ir su juo) džiaugtumėtės
- būkite tolerantiški vaiko savanaudiškumui; tai praeis
- nestokokite pagyrų; šiems vaikams svarbu žinoti, kad jie gali daryti klaidų ir kaip išmokti garbingai pralaimėti. Jeigu spausite (gražiai elgtis, puikiai atlikti visas užduotis), be reikalo stumsite vaiką į stresinę situaciją, be to, elgsitės netinkamai pagal vaiko amžių. Skirkite vaikui dėmesio ir džiaukitės juo tokiu, koks yra!
- skatinkite realistinį požiūrį į save
- mokykite gerbti save ir aplinkinius
Ką gali mokėti 6metis? (bet NEBŪTINAI)
- skaityti
- nepertraukti kitų
- dirbti savarankiškai
- pasakyti, kokia svarbiausia pasakos/istorijos mintis
- papasakoti įvykių (pavyzdžiui, dienos arba istorijos) seką
- aiškiai šį tą užrašyti didžiosiomis raidėmis
- pažinti visas raides ir mokėti jas užrašyti
- pažinti pagrindines geometrines figūras
- taisyklingai vartoti vienaskaitą ir daugiskaitą
- skaičiuoti ir rašyti skaičius iki 100
- sudėti ir atimti skaičius iki 10
- stebėti ir vertinti jį supantį gamtos pasaulį
Taip pat:
- paprastai turi gerą apetitą
- nebemiega pietų miego, tačiau turi gerai išsimiegoti. 6mečiams vis dar reikia maždaug 10 valandų miego kasnakt
- ne visi 6mečiai mėgsta “vonios” ritualus: jiems reikia priminti ir išsimaudyti, ir plautis rankas, ir išsivalyti dantukus
- šio amžiaus vaikas dar nėra tvarkingas, todėl gali savo daiktus išmėtyti. Jeigu jūsų vaikas būtent toks, tai verta pradėti mokyti tvarkingai susidėti savo rūbus, rūšiuoti švarius/nešvarius, susitvarkyti prieš einant miegoti ir pan.
Ir nepamirškite, kad visa tai, kas čia parašyta, nebūtinai turi idealiai tikti ir jūsų vaikui: KIEKVIENAS VAIKAS VYSTOSI SAVO TEMPU! Vienas vaikas kai ką daro anksčiau, kitas – vėliau. Jeigu jums neramu, pasitarkite su specialistu!
“Kiekvienas iš vaikystės turim sodą – užburtą vietą, kurioje spalvos – šviesesnės, oras – minkštesnis, o rytas – kvapnesnis, nei kada nors vėl.” - Elizabeth Lawrence
Vaikystės Sode:
- autorinė ugdymo programa
- specialiai pagal šią programą dirbti apmokyti pedagogai
- surinkta geriausia patirtis iš moderniausių ir sėkmingiausių pasaulio ugdymo įstaigų
- maksimizuojama visapusiška vaiko raida


DaliaMa
May 11th, 2010 at 12:05 pm
Ačiū! Kadangi maniškei ką tik stuktelėjo šešeri, tai perskaičiau įdėmiai. Labai daug kas labai tinka… Mane užkabino sakinys “venkite situacijų, kur vaikui reikia konkuruoti su kitais” – bet juk pvz., darželyje tos konkurencijos – per akis… o ir namie nežinom kaip reaguoti, kai kartu piešiam ir paskui ji kito šeimos nario prašo pasakyti, kieno piešinys gražesnis…visada sakom, kad jos, nors tai ne visada būna tiesa..
ar nieko tokio, kai vaikas įpras, kad namie visi jį tik giria, čia jis pats pats geriausias, gražiausiai viską daro, o išėjęs į lauką girdės visai ką kita…
Austėja Landsbergienė
May 11th, 2010 at 12:16 pm
DaliaMa, venkite ta prasme, kad neskatinkite vaiko konkuruoti, pavyzdžiui, su drauge. O kieno piešinys gražesnis…ajajai, nesakykite, kad jos! Sakykite, kad jos gražios gėlės spalvos ir paprašykite, kad pasakytų, kas jai patinka jūsų piešinyje. Būtent, kad svarbiausia – ne kieno kažkas “-iausias”, o kas “-iausia” KIEKVIENO piešinyje!
DaliaMa
May 11th, 2010 at 12:22 pm
Ačiū. Dabar pabandžiau prisiminti paskutinę tokią situaciją, tai kartais panašiai ir sureaguoju – pastebiu, kad gražus ežiukas piešinyje, arba graži kiškio nosis
bet ne visada… Žinosiu ateičiai, labai gera idėja ir aiškus požiūrio skirtumas
Inga
May 11th, 2010 at 2:23 pm
Aš visada sakydavau, kad man maniškio vaiko piešinys gražiausias
. Visada kartu apžiūrėdavom ir pagirdavau ir kitų vaikų piešinius, įvardindama, ką labai gražiai išėjo nupiešti, bet jeigu jau manęs klausdavo, visada užtikrindavau, kad man tai tikrai gražiausias jo
. Dabar man kartais Paulius net sako: “Ai, tau tik todėl taip atrodo, kad tu mano mama”, ir aš dėl to nei kiek su juo nesiginčiju. Sutinku, kad jeigu būčiau kito vaiko mama, man kito vaiko piešinėlis būtų gražiausias.
Tiesa, tai liečia tik tuomet, kuomet prašo manęs sulyginti jį su kitais, realiai mūsų šeimai svetimais, vaikais. Šeimos viduje atvirkščiai, mes daug diskutuojam, ką galima padaryti gražiau, geriau, tobuliau ir t.t. Vienas padaro vieną dalyką gražiau, kitas – kitą.
Gal tai ir nėra teisinga, bet giliai širdyje aš norėčiau, kad taip būtų elgiamasi su manim: už šeimos ribų norėčiau, kad mano šeima rinktųsi mane. Netgi tuo atveju, jeigu aš ir nebūčiau pati geriausia. Kaip pavyzdys būtų koks konkursas. Juk jeigu einame palaikyti savo žmogaus, visada balsuosime už jį, nepaisant to, kad logiškai mąstant, koks kitas konkurso dalyvis būtų pasirodęs geriau…
Ei, ar čia tik aš taip elgiuosi?
Austėja Landsbergienė
May 11th, 2010 at 3:12 pm
Inga, nesupratot: DaliaMa rašė: “kartu piešiam ir paskui ji kito šeimos nario prašo pasakyti, kieno piešinys gražesnis”. Kalbama apie vieną šeimą. Taigi – siūliau daryti tą, ką Jūs darote: “Šeimos viduje atvirkščiai, mes daug diskutuojam, ką galima padaryti gražiau, geriau, tobuliau ir t.t. Vienas padaro vieną dalyką gražiau, kitas – kitą.”.
O dėl už šeimos ribų, tai čia, manau, be jokių abejonių, kad palaikome “savus”! Bent jau aš visada sakau, kad Morta – nuostabiausia, protingiausia, gražiausiai šokanti, dainuojanti ir visokia kitokia “-iausia” keturmetė man
Ir greta galėtų groti Mocartas, bet aš vis vien BRAVO šaukčiau Mortai
Arba Augustui. Arba Vilhelmui. Arba Gertrūdai.
Inga
May 11th, 2010 at 3:51 pm
Aš supratau, kaip DaliaMa rašė
. Tik vat atsakymas man nuskambėjo kaip skatinimas vaikui nesakyti -iausias, jeigu kiti -esni. Neišskiriant, ar tai vyksta tarp draugių, darželyje ar šeimoje.
Tai tuomet gerai. Nes vis tiek ir toliau būčiau tvirtinus, kad mano vaikas -iausias, nepriklausomai, nuo to, kaip liepia tuo klausimu elgtis literatūra
Austėja Landsbergienė
May 11th, 2010 at 4:28 pm
Gal neįsiskaitėt, nes aš rašiau būtent apie šeimą: “Sakykite, kad jos gražios gėlės spalvos ir paprašykite, kad pasakytų, kas jai patinka JŪSŲ piešinyje. Būtent, kad svarbiausia – ne kieno kažkas “-iausias”, o kas “-iausia” KIEKVIENO piešinyje!”
Bet man vis vien toks kategoriškumas nepriimtinas…Nes kartais iš tiesų sveika atkreipti vaiko dėmesį, kad ir kiti vaikai padaro kažką nuostabaus! Žinoma, kad “sergama” už savus vaikus, bet visada tvirtinti, kad vaikas “-iausias”…man, atrodo, daroma ir meškos paslauga vaikui, kuris po to gali neišmokti pastebėti ir kitų gražių darbų bei adekvačiai savęs vertinti.
Man atrodo, kad normalu vaikui pasakyti: “Man tavo piešinys labiausiai patinka, bet X irgi labai dailiai nupiešė, ar ne?”
Inga
May 11th, 2010 at 5:20 pm
Oi, tikrai nenorėjau pasakyt, kad nemokam pastebėti kitų darbelių – tikrai taip nėra! Netgi galėčiau teigti, kad turbūt dažniausiai pas mus ir vyksta dialogas pagal paskutinėje pastraipoje įvardintą pavyzdį.
Egle R.
May 12th, 2010 at 11:42 am
Mažiukas komentaras ir į temą, ir ne į temą tuo pačiu pasvarstymui.
Skaitau David G.Mayers knygą “Psichologija”. Kalbant apie suaugusiųjų motyvaciją, išskiriamos trys vidinės motyvacijos apraiškos: miestriškumo siekis, noras dirbti ir rungtyniavimas.
Būdami panašių gebėjimų, paprastai daugiau laimi siekiantys meistriškumo bei mėgstantys sunkų darbą žmonės. O tie, kurie ypač linkę rungtyniauti, dažnai pasiekia mažiau (!!!).
Austėja Landsbergienė
May 12th, 2010 at 11:49 am
Egle R, o ten paaiškinama, kodėl? Nes esu girdėjusi, kad rungtyniaudamas žmogus labiau koncentruojasi į tai, ką daro kiti, o ne į tai, ką daro pats, todėl jo motyvacija daugiau išorinė, o ne vidinė. O, žinia, daugiau visada pasiekia tie, kurie yra motyvuoti “iš vidaus”. O ką rašo Jūsų knygoje?
Egle R.
May 12th, 2010 at 12:20 pm
Ne, jūsų paminėtos priežastys nėra įvardijamos. Tiesiog konstatuojamas faktas, kad vieniems žmonėms būdingos vienos, o kitiems – kitos motyvacijos apraiškos.
Ir išvados, kad žmonėms, kurių nedžiugina meistriškumas ir sunkus darbas – rungtyniavimas padeda; o tiems kuriems svarbiausia meistriškumas ir darbas – naudingesnis mažesnis rungtyniavimas. (tyrimas pavaizduotas ir grafiškai).
Taip pat verta priminti, kad atlygindami vaikui už darbą, mes mažinam jo vidinę motyvaciją. Lygiai tas pats galioja ir tuo atveju, jei mes linkę pernelyg kontroliuoti.
Ir visai OFF TOPIC – kalbant apie laimėjimų motyvacijos šaltinį – ar žinote, kad gimimo eiliškumas koreliuoja su laimėjimais? t.y., kad pirmagimiui ar vieninteliam vaikui šeimoje šiek tiek geriau sekasi mokykloje ir atliekant intelekto testus bei stojant į prestižines mokyklas negu jo jaunesniems broliams ar seserims? Užtat jaunėliai yra socialiai pranašesni, turi geresnius socialinius įgūdžius, be to, kaip rodo istorija – dažniau paremia naujas revoliucingas idėjas (pvz., Darvino teoriją ir kt)… ir t.t. ir pan. (na, jau perrašinėju knygą, bet ji rimtai mane “užkabino”)
Austėja Landsbergienė
May 13th, 2010 at 2:53 pm
O, taip! Esu skaičiusi, kad daugiau nei pusė JAV prezidentų buvo pirmagimiai, o iš 23 pirmųjų astronautų 21 irgi buvo pirmagimis