Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
Motinystės ir darbo derinimas Seimo nario akimis.
19Mar2010 Kategorijos: įdomu Autorius: Austėja Landsbergienė
Dabar žiniasklaidoje seku dr.E.Žiobienės skyrimo į vaiko teisių apsaugos kontrolieres straipsnius. Man patinka, ką skaitau apie šį žmogų. Ir štai prieš 15min žagtelėjau.
Kodėl? Ogi skaičiau DELFI straipsnį, kuriame – Seimo nario, Krikščionių partijos frakcijos nario Manto Varaškos “perlas”: jis pasidomėjo, kaip teisininkei, auginančiai dvi mažametes dukras, pavyks suderinti kontrolierės, kurios dėmesio tikisi daugybė vaikų, ir mamos pareigas.
???????????????????????????????????????????????????????????????????????????????
Būčiau tolerantiška, jei jam būtų 80 metų. Na, gerai, ir jei 60. Bet 1979 gimimo???? Teisybę pasakius, nesuprantu. Tai yra netaktiška, nekultūringa ir visiškai absoliučiai ne XXI-amžiška. Ir dar. Įdomu, kaip jam pačiam pavyks suderinti tėvystę ir darbą:))))))))) Gal kada nors turėsiu progą paklausti 
Čia šiaip.
Bet juokingiausia (liūdniausia) yra tai, kad dabar visuose dokumentuose tik ir rašoma apie lygias galimybes, apie tai, kad moteris turi turėti lygiai tokias pačias galimybės dirbti mėgiamą darbą kaip ir vyras. Tačiau ko Seime klausia moters-kandidatės? Klausia ne norėdami išsiaiškinti/pasitikslinti, ar ji yra pakankamai kvalifikuota/motyvuota ir pan. dirbti šį darbą. Ne. Klausia, ar jai motinystė netrukdys dirbti!!! Įdomu, kodėl, pavyzdžiui, to niekas nepaklausė dabartinio Švietimo ministro: Gerbiamas kandidate, ar Jums, auginančiam du mažamečius vaikus, pavyks suderinti Lietuvos Švietimo ir mokslo ministro bei tėtės pareigas? Taip ir įsivaizduoju Steponavičiaus veido išraišką. Ir ne tik jo O Žiobienės to galima klausti rimtut rimtutėle veido išraiška. Nes “anuž” nesuderins
Ir pagarba Žiobienei, kuri atsakė: „Vaikai turi du tėvus, jie dalinsis savo darbą“. SPAUDŽIU DEŠINĘ!!!
17 Responses to “Motinystės ir darbo derinimas Seimo nario akimis.”
Leave a reply
PRIĖMIMAS Į AUTORINĘ MOKYKLĖLĘ – “Vaikystės Sodą”!
“Kiekvienas iš vaikystės turim sodą – užburtą vietą, kurioje spalvos – šviesesnės, oras – minkštesnis, o rytas – kvapnesnis, nei kada nors vėl.” - Elizabeth Lawrence
Vaikystės Sode:
- autorinė ugdymo programa
- specialiai pagal šią programą dirbti apmokyti pedagogai
- surinkta geriausia patirtis iš moderniausių ir sėkmingiausių pasaulio ugdymo įstaigų
- maksimizuojama visapusiška vaiko raida
- 2010-07-28 DARBELIAI. Pelėda.
- 2010-07-28 DARBELIAI. Pelėdžiukė.
- 2010-07-28 DARBELIAI. Atvirukas su boružėlėmis.
- 2010-07-28 DARBELIAI. 34 žirafos.
- 2010-07-23 DARBELIAI. Liūtas iš makaronų.
- 2010-07-16 DARBELIAI. Vėžys iš popierinės lėkštės.
- 2010-07-16 DARBELIAI. Vėžiukas iš pėdutės ir delniukų atspaudų.
- 2010-07-16 DARBELIAI. Sunkvežimis.
- 2010-07-15 DARBELIAI. Drugelis iš saldainių popieriukų.
- 2010-07-15 DARBELIAI. Didelis pulkas žirafų.
Dalia, Agne,
melisa
March 19th, 2010 at 9:32 pm
Aha, tikrai nesumočiau taip atsakyti. Šauniai
Ieva
March 19th, 2010 at 10:01 pm
Super atsakymas !!
Žiu
March 19th, 2010 at 10:13 pm
Ojoj.. liūdna. Kažkada skaičiau vienam geram lietuviškam žurnale straipsnį apie daug pasiekusias moteris.. klausimai.. ne apie kvalifikaciją, darbą, o iš serijos ‘o jums tiek daug pasiekusiai nesunku rasti vyrą? ‘o ką jūsų vyras mano apie tai?’ ‘ar vyrui netruksta dėmesio?’ ‘ar darbe jaučiate kolegų vyrų dėmesi?’ ‘ar manote, kad būdama moteris galite tapti lygi kolegoms vyrams?’ ‘moteriškos savybės – jausmingumas, emocionalumas – jums padeda ar trukdo?’ Kodėl šito neklausiama daug pasiekusių vyrų? Nea.. jų klausia apie verslą, karjerą ir t.t.
Austėja Landsbergienė
March 19th, 2010 at 10:38 pm
Žiu, praeitą savaitę pas mus viešėjo mano gerosios pusės mama
Ir kaip tik su ja diskutavome apie tai, kodėl Lietuvoje dar reikia kalbėti ir kalbėti apie lygias galimybes. Aš suprantu, kad yra/gali būti asmeninių interviu. Ir tai yra ok. Bet kai kalbina apie darbą, o užduoda tokius klausimus…liūdna, ir tiek.
kristina
March 19th, 2010 at 11:19 pm
Amerikoje tai paprasciausia yra nelegalu klausti tokius klausimus, ir jei taves busimas darbdavys paklaustu tokios nesamones (esu buvusi gal 30-tyje pokalbiu del ivairiu darbu, ir ne karto nera klause apie seima, vaikus, seimynine padeti), tai tu pilnai turi teise neatsakyti i toki klausima. Kaip ir apie politinius arba religinius isitikinimus. Buna kad darbdavys apeina ta klausima gudriai, pav. klausia: ar tau svarbios laisvos darbo valandos, dirbimas is namu, etc. Bet ir tu tada gali buti gudrus.
Austėja Landsbergienė
March 19th, 2010 at 11:26 pm
kristina, bet, mano manymu, taip ir turi būti oficialiame pokalbyje dėl darbo! Yra daugybė vaikų neturinčių žmonių, kurie norėtų gyventi (ir gyvena!) iš socialinių pašalpų ir yra daugybė žmonių, kuriems yra svarbi šeima, tačiau jie – ir puikūs darbuotojai!
Pavyzdžiui, man labai patiko, kad dabartiniame universitete susitarėme, jog aš didžiąją dalį darbo atliksiu namuose. Ir tai nereiškia, kad aš dirbu prasčiau už tą, kuris neturi vaikų arba kurio vaikai visą dieną lopšelyje!
Danguolė
March 20th, 2010 at 7:36 am
O aš nesistebiu, kad Mantas Varaška galėjo taip pasakyti, ne ne dėl to, kad pritarčiau jo žodžiams (gink die), bet esu tiek išgirdusi jo “perliukų”, kai jis dirbo dar teisingumo ministro patarėju, kad kiekvieną kartą pamačiusi jį kalbant, pagalvoju: na ką dabar leptels. Kažkas panašaus buvo nutikę mano kurso draugei, kai sirgo jos abu berniukai, tai juos slaugyti liko tėtis. O berniukai sirgo ilgai, apie vieną mėnesį. Tai jos vyrui iš darbo visą savaitę kas dien kas nors skambindavo ir klausdavo, kada jis pasirodys darbe, kol galiausiai paskambino pats generalinis direktorius ir pareiškė, kaip čia taip yra, kad vyrai vaikus prižiūri. Į tai mano kurso draugės vyras atsakė: o kaip jūs direktoriau manot, kad tuos penkis metus (vienam berniukui buvo 5-i, kitam 4-i) vaikai vieni patys augo? Tada direktorius apsiramino ir ramiai jau laukė grįžtančio į darbą darbuotojo.
Jurgytukas
March 20th, 2010 at 7:50 am
Idomu, kas salygoja vyru samoninguma (kalbu apie Danguoles aprasyta nutikima, kai vaiku priziureti liko tetis)? Seima? Aplinka? Kaip kazka pakeisti, jei deja, supratimas kitoks??
kissa
March 20th, 2010 at 9:43 am
Austėja, aš sakyčiau, kad būtent jaunoji karta ir yra labiausiai nesupratinga šeimos atžvilgiu, nes tiesiog tokia pas mus sistema. Deklaruojama viena, o iš tikrųjų yra priešingai.
Iš viso, kol žmonės Lietuvoje neturi savų vaikų, jie yra tikrai netolerantiški ir nesupratingi. Nėra pas mus to žmonėse to nuoširdaus džiaugsmo vaikučiais ir supratimo, kuris yra senojoje Europoje. Ir jaunimas ten yra kitoks. Aš tikrai nustebus buvau, kaip sakykim Italijoje atrodo maištaujantis jaunimas paslaugiai ir maloniai elgiasi su vaikučiais, mamom. Niekas jų negėdina, kad vat atsistok, užleisk vietą, praleisk, o jie tiesiog natūraliai tai daro, pakalbina, nusišypso. Tai mano manymu yra visuomenės atspindys. Pas mus mažas vaikas visuomenės traktuojamas kaip rūpestis, o ne ateitis, džiaugsmas ir viltis. Iš esmės ideaologijoje per 20 metų niekas nepasikeitė…
Radasta
March 20th, 2010 at 11:49 am
Paklausė žmogus iš širdies. Dar smagiau darosi, žinant, kad jei kandidatė į tokias pareigas neturėtų vaikų, tuomet būtiniausiai būtų paklausta “Atleiskit, bet kaip Jūs sugebėsite spręsti kitų vaikų problemas, neturėdama savų?”.
K
March 20th, 2010 at 2:45 pm
Deja ne tik Lietuvoje motinyste ir apskritai lytis vis dar itakoja uzimamas pareigas darbe. Neperseniausiai skaiciau apie Catherine Ashton paskyrima i viena is auksciausiu ES postu ir ziu – interviu kaip tk apie tai, kad ji paskirta butent todel, kad yra moteris.
Beje paklause moteris zurnaliste: http://germanamur.blogspot.com/2009/11/herman-van-rompuy-and-catherine-ashton.html
Atsakymas man pasirode labai taiklus
Tiesa, dar iki siol yra narpliojama, kaip Ashton gales tiek pat keliauti kiek pries ja panasu posta turejes vyras, nes ji juk turi pora vaiku ir nemazai laiko turi praleisti JK…
Ir dar, viena is ES platformu yra lyciu lygybe darbo vietoje?!
Eugen
March 20th, 2010 at 4:12 pm
Na as drisciau papriestarauti kissai, del musu jaunosios kartos. Nereiketu apibendrinti ir sakyti apie visus, nes pazistu tikrai nemazai jaunu zmoniu, kurie labai supratingai ziuri i vaikus auginancius bendraamzius arba vyresnius zmones. Viskas priklauso nuo seimos, auklejimo ir aplinkos, kurioje isaugo ta jaunoji karta. Yra mandagiu, issilavinusiu ir tolerantisku jaunuoliu, o yra ir ‘rebiatu” is Krasnuxos ar Naujininku rajono…
O kas del temos, tai visiskai nesistebiu paskutines seimo kadencijos kai kuriu nariu pasisakymais, nes Seimas yra musu sergancios visuomenes veidrodis ir tai kad jame dirba(sedi) tokie zmones kaip Varaska ir Ko, deja, yra visiskai naturalu…
Astulija
March 20th, 2010 at 9:24 pm
o man smagu informuoti, kad tėveliams jau irgi užduodami tokie klausimai! Įvairiausiuose Europos institucijose vykstančiuose posėdžiuose jau girdžiu aukštas pareigas užimančius VYRUS keliant klausimą – kaip jiems derinti karjerą su šeima? Kaip įstatymiškai užtikrinti “family firedly” darbo valandas ir grafikus vyrams? Man labai patinka šitie klausimai, nes lygios galimybės lygios ir vyrams
kristina
March 20th, 2010 at 9:51 pm
Astulija, bet “Family Friendly Policies” kuriu jau daugelis kompaniju turi tai gal ne tas pats kas ironiska israiska klausti: taip kaip jus manote suderinsite motinyste su darbu? Butent family friendly darbdaviai ne zmogaus to klaustu o patys isvardintu visus ju organizacijos privalumus.
Mano organizacija nors ir yra reliai labai family friendly – galiu reguliuotis visas darbo valandas ir net dienas, virs metu po vaiko gimimo dirbau is namu, bet siaip vis tiek zmones kreivai ziuri i dirbima is namu. Austeja, suprantu ka tu sakai, as is namu dirbdama daugiau nudirbdavau, nes kiekvien aminute vertinau, o ofise sedi tik kad valandas atkalti. Ir nors virsininkai buna labai patenkinti rezultatais, daznai problema iskyla kai pradeda skustis bendradarbiai – o kodel tam zmogui leidziama o na man, ir pan.
Del visuomenes ir seimos pagarbos, as kas diena stebiuosi kokiu maloniu ivykiu (JAV). Va pav. vakar vakare lakstome su maziuke po parkeli prie parduotuviu, o ten paaugliu burys sedi ant tokiu raganosiu. Tai tik mano vaikas prie ju priejo, jie visi graziai atsistojo, pakalbino maziuke, ir uzleido jai vieta zaisti ant raganosiu, linksmai pamojave, ir pasake, kad cia tokiu maziuku vieta, o ne ju. Kitas burelis paaugliu velgi belakstant uzkalbino, paklause netgi manes ar mergytei ne salta kai pucia toks vejukas – cia beje sneku apie paauglius berniukus.
Bent jau kiek as atsimenu Lietuvoje susidurus su tokiomis paaugliu grupelemis, tai man teko buti ir ispravardiuotai, ir apspardytai, arba spjaunama i tave. Na, geriausiu atveju ignoruoja. . .
Astulija
March 21st, 2010 at 9:26 am
Kristina, nezinau, gal ir ne tas pats, bet mano vyrui einant i pokalbi del darbo, kurio buvo labai sudėtingos valandos, klausė kaip jis suderins su šeima? ir reikėjo raštu papasakoti, kaip jis ketina tai padaryti.. tai jie vadino “family friendly” (aisku laimi visi).. mes labai normaliai suregavom i toki pageidavima, bet jei tas klausimas butu uzduotas man, buciau labai pasipiktinus, gal net straipsnį parašius
Gintarė
March 22nd, 2010 at 1:49 pm
Geriausiai skamba klausimas ministrui
Žurnalistikoje taip jau yra: protingai paklausi – protingai atsakys.
Iš tiesų pritariu beveik visiems komentarams – LIUKS!
Jurga
March 22nd, 2010 at 3:30 pm
Austeja, Mantas Varaska man deste universitete – sakyciau cia labai dar menkas jo “perliukas”
))