Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.

Ir dar. Svarbiausia, ką aš sužinojau domėdamasi homeopatija, yra tai, kad aš painiojau homeopatiją su fitoterapija (gydymu vaistažolėmis). Ir jeigu aš vaikui duodu liepžiedžių ar aviečių arbatą apsirgus ir/ar pašalus, pradėjus kosėti girdau čiobrelių arbatą, susukus pilvuką girdau pelyną, o akytes plaunu ramunėlių arbata, tai – ne homeopatija! Net ir iš žolelių pagaminti homeopatiniai vaistai neturi nieko bendro su tikrais vaistažoliniais preparatais, kadangi juose likęs vaistažolių kiekis yra labai artimas nuliui.
Iš kur skepticizmas? Tiesiog mūsų berniukai – kai buvo maži – vienu metu labai pradėjo sirgti kvėpavimo takų ligomis. Nebežinodami, ko griebtis, griebėmės homeopatijos. Ir štai berniukai apsirgo. Sukarščiavo. Pradėjo kosėti. Nuvažiavome pas žinomą, rekomenduotą homeopatę. Gavome krūvas žirniukų, kurias sąžiningai sugirdėme. Kadangi temperatūra nekrito, vis vien teko važiuoti tirtis. Diagnozė – plaučių uždegimas.
Nuo tada labiau nei homeopatija tikiu užbėgimu ligai už akių: vaikų grūdinimu, vos pakimus arbatėlių girdymu, medučio laižymu, padukų kaitinimu druska, bulvių kompresais, jūros vandens purškimu į nosytę (taip išgydome 90proc slogų!)…o ne skiestais ir perskiestais cukriniais žirniukais ir vandeniu, kuris viską “atsimena”. Tačiau pažįstu žmonių, kurie mano, kad aš esu visiškai neteisi…
P.S. Beje, mūsų draudimas čia, Belgijoje, homeopatinių vaistų nedengė. Nuo Naujųjų turime naują draudimą, kuris lyg ir dengia, bet dar neišsiaiškinau nuo…iki. Kiek teko kalbėti su vaikų klasiokų tėvais, mums dažniau rekomenduodavo natūraliąją mediciną (vaistažoles, vitaminus ir t.t. ir pan.), o ne homeopatinius žirniukus. Todėl pagalvojau, kad Lietuvoje homeopatija yra gerokai labiau “ant bangos”, nei čia, Belgijoje.
O KĄ APIE HOMEOPATIJĄ MANOTE JŪS? KOKIA JŪSŲ PATIRTIS?
Nuotrauka: sermoa “Homeopathy placebo “remedies” at Boots”
Savo dienas (ir dažnai ne tik dienas) leidžiu savo svajonėje, tapusioje realybe – Vaikystės sode. Vaikystės sodas – ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas (šiuo metu yra trys ugdymo įstaigos Vilniuje ir viena Kaune). Kuo jos ypatingos? Tuo, kad jose įgyvendinama tai, ko nėra niekur kitur: autorinė, unikali, neturinti analogų Lietuvoje Kontekstinio ugdymo programa. Akivaizdu, kad XXI amžiuje viskas yra susiję tarpusavyje, viskas integralu, todėl ir vaiko ugdymas turi būti visapusiškas.


kristina
March 15th, 2010 at 7:47 am
As irgi daznai homeopatija maisau su gydymu zolelemis. Homeopatiniais zirniukais ir zvakutemis irgi netikiu, nors siaip esu kazkada bandziusi tik viena vaista nuo sinusito, kuris nei padejo nei pablogino. O zoleles, medutis, druska, kompresiukai – tai vis gi isbandyti ir tikrai bent jau kazkiek gydantys geriai.
Bet is esmes juk ir skiepus galima priskirti homeopatijai – skiepijama ligos virusais tam kad apsaugoti nuo viruso.
agnė
March 15th, 2010 at 8:18 am
mes gydomės homeopatiniais vaistais. ir naudojam profilaktikai. bet ne tuos žirniukus, kur duoda tikri homeopatai, o tuos vaistus, kur paskiria mūsų vaikų gydytoja ir perkam vaistinėje. pvz., Stodal, Umckalor, Oscillococcinum, Cinnabsin, Influcid. Čia šituos prisiminiau, kuriuos esam bandę.
bet šitie vaistai mums (kai kurie man, kai kurie vaikams) veikia.
nors šiaip turiu problemų su tikėjimu
o pas tuos tikruosius homeopatus jau irgi kaupiuosi eiti… o ką daryt, kai “tikri” gydytojai nepadeda? gal net ir pas burtininkus kada nueisiu… iš nevilties
beje, tikrai neičiau (bent kolkas) pas homeopatus ūminės ligos atveju. o va lėtinės – kas kita.
Restar
March 15th, 2010 at 10:06 am
Aš, matyt, būsiu homeopatijos “aplogetė”
. Nesidomėjau, painiojau, kol pačiai neprireikė. Šiaip nesu patikli, bet kai suveikė ir pagydė nuo po pirmojo gimdymo atsiradusios siaubingos alerginės slogos (atsibusdavau 4-5 valandą ryto ir čiaudėdavau kokias 3-4 valandas, sunaudodavau maišus vienkartinių nosinių, dar nervuodavausi, kad pažadinsiu vaiką…), tai tapau gerbėja. Per savo maitinimo/nėštumo laikotarpius irgi dažniausiai tik homeopatiniais gydydavausi. Vaikai irgi nedaug kokių kitų vaistų yra gavę. Mums tikrai padeda, ypač, jeigu pataikai tinkamą vaistuką pačioje simtomų pradžioje, tai tiesiog nesuserga. Taip Influcid’as mums tikrai padėjo išvengti beprasidedančiojo baisiojo kiaulių gripo. Cinabsinn’o, Tonsilotreno irgi visada namie turim. Žirniukus irgi pavartojam, bet labai epizodiškai, nes man kantrybės juos nuosekliai girdyti/pačiai gerti neužtenka ilgiau kaip 1-2 mėn
.
Dar turim gydytoją tokią labiau natūralistę, tai kol aginau vaikelius iki 2 m. gydėmės beveik tik natūraliai, taip esame ir plaučių uždegimą pagydę – kompresais, šildymais, kažkokiu vaistu, bet be antibiotikų. Toks gydymas, aišku, reikalauja daugiau laiko, kantrybės ir, aišku, vis tiek reikalingas gydytojas, kuriuo pasitikėtum ir nenugydytum vaiko saviveikla. Nors dėl visokių slogelių, kosulių tai seniai nebevaikštom niekur…
Gintarė
March 15th, 2010 at 10:41 am
Perskaičius straipsniuką – šį kartą ir man norėjosi šį bei tą pasakyti…
tikriausiai didžiausia bėda ta, kad net vaistininkai maišo homeopatija nuo filoterapijos. Yra viena pažįstama, kuri dalyvavo homeopatijos seminare ir kai ji man papasakojo apie tai ką čia Austėja rašo – tai iš tiesų baisu. Visas gydymas paremtas tikėjimu.
Mes esam visom prasmėm filoterapijos gerbėjai, pasekėjai ir visaip kitaip tik už tai. IR mūsų gydytoja visada pirmas 3 dienas tik taip stengiasi mus gydyti tik žolelių preparatais. Kuo mažiau chemijos. Bet… kartais tenka ir antibijotikų pagerti – ypač kai kraujo tyrimas būna blogas.
Viena drauge džiaugiasi influcidu, sakė, kad jiems dažnai tai nepamainomas vaistas. Bet kartais vien to neužtenka. Kita vertus, juk nežinai, gal ir be influcido tik su žolelėm būtų lygiai taip pat išgijęs vaikutis… Mums jo gert niekad neteko gerti.
Kaip tik dabar nuėjau pažiūrėti kokius mes gerdavom tik susirgus – Aflubiną. Ten užrašyta, kad tai homeopatinis preparatas. Šiai dienai neįsivaizduoju geresnio vaistuko nuo ligos, kai ji nėra rimta. Galvojau, jog tai žolelių vaistai.
Taip pat dabar pažiūrėjau kokius man yra išrašęs gydytojas gerti vaistus, kuriuos jau geriu 3 mėnesius – pasirodo ir gi homeopatiniai. Pastarųjų poveikio sakyčiau ne ypač jaučiu. Mamai, jie ir gi nepadėjo.
rūtaisa
March 15th, 2010 at 11:01 am
O aš manau, kad siūlymas gydyti homeopatija yra nusikaltimas, tolygus sukčiavimui. Plėšti TOKIUS pinigus už vandenį ir cukrų! Esu įsitikinusi, kad gerai nusiteikusi paplakti vandenį pasistačius šalia kokios nuodingos žolės labai sėkmingai galiu ir pati (tik aišku, būtų baisu perdozuoti veikliosios medžiagos, tai gal žolę reikėtų kitam kambary pastatyti, nes dar netyčia pateks kokia net visa viena molekulė į litrą!). Aš galiu įsivaizduoti, kad placebas suveikia suaugusiam žmogui, nes minties ir įsivaizdavimo galia didžiulė, bet kišti, tarkim, kūdikiui, kuriam nei šilta, nei šalta, ką čia jis dabar geria? Man labai keista, kai mamos, kurios šaukia, kad ajajai, kiek mažai pinigėlių, apsisukusios drožia į vaistinę pirkti vandens ir cukraus po 1000 lt už kilogramą.
Dėl to paties madingojo Oscillococcinum – labai man pikta, kai parašo – anties kepenų autolizato filtrato 300 K potencija. Skamba be galo gudriai, ar ne? Jau vien tik autolizato filtratas realiai reiškia vandenį, o 300 K potencija yra štai kas: paimi lašą to vandens, įlašini į litrą vandens, gerai nusiteikęs suplaki. Tada paimi lašą plakinio, įlašini į naują litrą vandens, vėl kuo puikiausiai nusiteikęs suplaki. Ir vėl paimi lašą šio plakinio, vėl sulašini į litrą vandens – ir taip 300 kartų. Tai tas ir yra 300 K potencija. Aš tikiu, kad taip plakant nuotaika vis gerėja, nes darosi aišku, kad vienos anties kepenų autolizato filtrato užteks 50 metų gaminti Oscillococcinum, kurį už bele kiek pinigų pirks visokie lengvatikiai. Farmacijos, chemijos srityje dirbantys žmonės sako, kad ten nė iš tolo nėra nei vienos molekulės galimai veiksmingos medžiagos, ten tik manipuliuojama žmonių susirūpinimu savo ir artimųjų sveikata, žaidžiama emocijomis. Juk iš to šiais laikais ir daromi didžiausi pinigai – iš prekybos jausmais.
Žolėse yra tos pačios veikliosios medžiagos, kurias mokslininkai vėliau susintetina laboratorijose, tik pastaruoju atveju jos išgrynintos ir geriau nustatyti veikimo procesai, todėl gydo paprastai greičiau ir tiksliau. Didžiausia bėda ir yra ta, kurią anksčiau jau įvardijo – Lietuvoje nėra griežto skyrimo, kur yra fitoterapija, gydymas žolėmis, o kur homeopatija, grynas šarlatanizmas.
Aš manau, kad nereikėtų smarkiai sureikšminti kokių nors vienų gydymo metodų – ar natūropatijos, ar, pavadinkime, laboratorinių vaistų. Reikia skirti, kada galima tik gerti arbatas, užsiėminėti visokiomis procedūromis ir jos veiks puikiai (tarkime, ligos pradžioje ar sergant nesunkiai), o kada atsisakyti stiprių vaistų ir antibiotikų yra neprotinga ir pavojinga.
Austėja Landsbergienė
March 15th, 2010 at 11:04 am
agne, kai surašei pavadinimus, tai turiu pripažinti, kad Umckalor, Oscillococcinum, Influcid namuose turime. Ir dar turime Sinupret. Bet vat žiūriu, kad Sinupret – ne homeopatinis, o “augalinis vaistas”. Kaip ir Pertusinas, kurio irgi turime.
Įdomumo dėlei nulindau į homeopatinių preparatų sąrašą
( http://www.vaistai.lt/index.php?option=com_vpcomponent&task=show_list&page=1&group=O&searchword=Homeopatinis%20preparatas ) , tai, žiūriu, kai ką dar turim ir naudojam. Bet vat tų žirniukų tai vis dar negeriam…ir abejoju, ar gersim.
miegusupagalve
March 15th, 2010 at 11:06 am
Prie sios temos tinkantis youtube epizodas – http://www.youtube.com/watch?v=HMGIbOGu8q0
Eglė
March 15th, 2010 at 11:11 am
Iki skausmo pazistama reakicja
, kai atrandama kas tai yra homeopatija. Niekada i tai nesigilinau, aisku, maisiau su gydymu zolelemis. O atsitiko taip: dukra nei tai kosejo, nei tai ne… lengva ranka nupirkau kazkoki Stodal, tiesiog patare vaistininke. Ir nuveziau dukryte pasisveciuoti pas broli su broliene, idejau ir Stodal. Tada jie man sako… ‘ka tu cia darai? tau Placebas veikia, bet vaikui (4m.) – tai tikrai ne.’ Suklusau… Buvo net siek tiek geda, kad duodu vaikui vaistus visiskai nepasidomejus kas tai. Zodziu, brolis man atvere akis, grizus namo puse nakties sedejau prie kompo, Stodal’is iskeliavo i siuksliu deze. Ir dabar mano nuomone/pozicija tokia – tai absoliutus Placebas ir prisidejimas pries farmacijos kompaniju klestejimo. Katergoriska, bet taip yra.
Austėja Landsbergienė
March 15th, 2010 at 11:14 am
rūtaisa, absoliučiai pritariu paskutiniam sakiniui – ypač, kai kalbama apie vaikus ir jų sveikatą!
Austėja Landsbergienė
March 15th, 2010 at 11:15 am
miegusupagalve,
Mano vyras šį įrašą buvo atradęs prieš keletą mėnesių. Galvojau jį įdėti ir prie šio įrašo, bet nenorėjau dėti į patį tekstą… Iš tiesų šie britai nevyniojo nieko į vatą…
Eglė
March 15th, 2010 at 11:23 am
Pamirsau pridurti… po sio ‘atradimo’ paklausiau dvieju seimos daktariu Lietuvoje ka jos apie tai mano. Ogi jos net nezinojo homeopatiniu preparatu esmes, gamybos principo
Sako, juk Lietuvoje jie registruoti, yra anotacija ir viskas
ramu
Paskaito anotacija ir skiria
agnė
March 15th, 2010 at 11:41 am
iš tiesų, tai mane labiau gąsdina “tikrų” vaistų gamybos principai, nei homeopatinių
Žiu
March 15th, 2010 at 11:58 am
Austėja, koks šaunus įrašas! Aš šita tema nei domėjausi, nei domiuosi, bet teko matyt laidą kurioje išsamiai parodė homeopatinių vaistų gamybos ir ‘veikimo’ principus, bei pristatė tyrimus, kurių rezultatas aiškus – efektas nėra didesnis už placebą gavusią kontrolinę grupę.
O kaip pasiklausau kaip Lietuvos šeimos gydytojais šitais ‘vaistais’ švaistosi į kairę ir į dešinę.. Ir kaip visi tiki ir puola į vaistines jų pirkt (įdomu, kiek pelno atnešė tas žymusis influcidas, kurį šią žiemą turbūt kiekvienas lietuvos šeima nusipirko?
, tai negaliu negalvoti apie visokius pranašus ir ateities būrėjus… raganų žemė, ne kitaip
)
Ligita
March 15th, 2010 at 12:29 pm
Aš būsiu prie hoemopatijos šalininkų. Manau, kad tik jos deka isvengėm dukrai adenoidų šalinimo operacijos, valdom atopinio dermatito paūmėjimus. Paskutinis mano atradimas – migreninių skausmų efektyvus numalšinimas, kai ibuprofenas visiškai neveikė.
Kiekvienas pasirenkam sau tinkamus ir priimtinus gydymosi būdus, tad teigti, kad homeopatinis gydymas yra tolygus nusikaltimui, nederėtų.
Ieva
March 15th, 2010 at 12:49 pm
Pritariu Ligitai. Mes savo visas peršalimo ligas gydomes homeopatiniais vaistais ir “Influcidas” “mūsų vaistinėlėje beveik pagrindinis vaistas ir galiu patvirtinti, kad jie mums labai padeda.Tiesiog, kaip ir minėjo Restar gydantis homeopatiniais ar tai pačiais žoliniais preparatais reikia labai daug kantrybės ir “darbo”, nes jie efektyvus tik nuosekliai ir kompleksiškai vartojant. Aišku paprasčiau sugirdyti vaikui “Ibufeno” ir džiaugtis sveikatos pagerėjimu, bet kokią žalą cheminiai vaistai daro mūsų, o ypač vaikų organizmams, mes nesusimastom…
rūtaisa
March 15th, 2010 at 12:59 pm
Aš tai manau, kad homeopatijos “gydymo” atveju susitvarko pats žmogaus organizmas ir imunitetas, nes niekas jam nepadeda…
Ir netrukdo, žinioj. Yra gi gydytojų, kurie net ir virusus antibiotikais gydo. Arba skiria profilaktiškai, tai čia irgi super. Darkart pasikartosiu – visame kame turi būti saikas ir sveiko proto kriterijus.
Austėja Landsbergienė
March 15th, 2010 at 1:05 pm
agne, dėl gąsdinimo tai taip…vanduo visada mažiau gąsdina, nei chemija
Tik tiek, kad vanduo mažiau kainuoja, nei homeopatiniai vaistai
Asta R.
March 15th, 2010 at 1:26 pm
Bet tai palaukite, o kaip gi Placebo principas veikia mažuosius leliukus ? Suaugęs tai gali įtikėti homeop. vaistų poveikiu, o mažas vaikas – kaip ?
Asta R.
March 15th, 2010 at 1:30 pm
Egle, o ką gi jūs sužinojote, kai jųsų brolis jums atvėrė akis ?
Austėja Landsbergienė
March 15th, 2010 at 1:32 pm
Ieva, aš manau, kad abiem atvejais turi būti saikas. Nes iš tiesų baisu, kad virusui gydyti skiria antibiotikus! Šiaip džiaugiuosi tuo, kad Belgijoje tikrai neskiria antibiotikų lengva ranka, o Lietuvoje turėjome pediatrę, kuri irgi visiškai nepuldavo jų skirti, ir vaikams teko gerti tik sergant plaučių uždegimu bei ūmiu bronchitu. Žodžiu, vos keletą kartų. Žinant, ką daro organizmui antibiotikai, manau, bet koks sveiko proto žmogus stengiasi jų vengti ir nesant būtinybei nevartoti.
Žoliniai/natūralūs preparatai + žmogaus imunitetas iš tiesų gali įveikti daug ligų, ypač jų pradžioje. O dėl homeopatinių esu labiau linkusi galvoti, kad jų atveju daugiau yra paliekama žmogaus imunitetui ir + tikėjimui jų efektyvumu.
Asta R., vat aš ir linkusi dėl to galvoti, kad mažų vaikų atveju tai tiesiog paliekama imunitetui. Pažįstu nemažai mamų, kurios visai neduoda vaistų: nei homeopatinių, nei cheminių, ir vaikai beveik visada pasveiksta! Ir dar su tais vaikais pastebėjau, kad iš pradžių jie serga daugiau, o po to beveik išvis nebeserga. Gal tiesiog iš prigimties yra gan stiprus imunitetas ir susiformuoja dar stipresnis?
Jurgytukas
March 15th, 2010 at 1:49 pm
Skaitau ir man kazkaip nesirisa galvoje.. Specialiai pasiemiau influcido ir euphorbium dezutes. Parasyta, kad homeopatinis preparatas. Bet sudetis tai zoline..
Austėja Landsbergienė
March 15th, 2010 at 1:56 pm
Jurgytuk, aš vakar irgi nuėjau ieškoti, bet neradau nė vieno informacinio lapelio
Irgi norėjau pažiūrėti, kas ten kaip.
agnė
March 15th, 2010 at 2:01 pm
aš dabar tą patį darau
internete (www.vaistai.lt) skaitau sudėtis. ne vanduo
Jurgytukas
March 15th, 2010 at 2:07 pm
Influcido sudetis “geriausia”. Kiek augalu radau, tai visi nuodingi
O musu patirtis su siais preparatais tokia, kad kai vyresnele sirgo, o mazajai tuo metu girdziau influcida, ji neuzsikrete.. Tai nezinau, atsitiktinumas, ar sutapimas. Nes paprastai merginos serga abi.. Ir daktaras apie umcalor atsiliepe labai teigiamai, sako, kad stiprina imuniteta. Uzkabino sis teiginys, nes mano galva vaistai imuniteta tik silpnina
Ligita
March 15th, 2010 at 2:10 pm
Jurgytuk, juk 60 proc. homeopatinių preparatų yra augalinės kilmes. Todėl ir Influcid, ir Euforbium sudėtyje jų dauguma, be jų dar yra ir mineralinės kilmes medžiagų.
Vita
March 15th, 2010 at 2:17 pm
Tai va, kai pries metus vos keliu savaiciu mano mazius smarkiai susirgo, prakvepuoti negalejo, kosejo (lojo kaip suniukas), maniau gala gausiu is tos baimes. Sirgo 7 savaites. Gyvenam Vokietijoje. Lekiau pas gydytoja kas savaite, o ji mane siusdavo namo, palauk viskas praeis. Maniau tyciojasi. Pasveiko (bet daug mano nervu lasteliu zuvo
. Sia ziema irgi sirgo, 39 temperaturos sesias paras, vaikas kaip lapas, ne nejudejo, ziurejo i viena taska. Jokiu vaistu! Laukit kol nukris temperatura. Islaukem, pasveiko. O va grizom i Lietuva, pakilo temperatura, issikvietem gydytoja. Labai maloni moteris, bet vaistu sarasiuka israse………., mane apibare, kad neturiu jokiu vaistu…… Kai nupirkau visus, nebezinojau ka po ko duoti, na antibiotikus sugirdziau, tik kazi ar ju reikejo.
O musu gydytoja cia Vokietijoje labai nenoriai raso vaistukus ir homeopatiniu liepe nepadauginti, geriau visai jokiu, vaikas pats igys imuniteta. Pradzioj labai keista buvo, bet dabar gydomes dazniausiai be vaistuku, tik liga uztrunka ilgiau.
Pati savo angina gydziau homeopatiniais vaistais, taip puse metu, galop isoperavo tonziles ir baigesi ligos.
Kazkaip homeopatinius vaistus nelaikau labai rimtais vaistais, na nebent ligos pradzioj, kad uzbegti uz akiu, bet ir tai…………
Eglė
March 15th, 2010 at 2:17 pm
Asta R., as suzinojau tai, apie ka Austeja rase siame straipsnyje, t.y. kad tai viso labo tik vanduo su atmintim, na dar cukrum ir dazais del prekines isvaizdos. Kad tai, cituoju: … principas grindžiamas senoviniu similia similibus curantur (lot. „panašus gydo panašų“) principu (…) kad vanduo nežinomu būdu „atsimena“ pirminę medžiagą, kuri buvo skiedžiama (…) kad pirminė veiklioji medžiaga gali buti praskiesta iki 1:10 trisdesimtame santykiu ir t.t. Visa tai man skamba ‘shakar makar’. O iki tol as galvojau, kad tai tiesiog zolinis preparatas.
agnė
March 15th, 2010 at 2:18 pm
aš irgi influcidą daviau vaikams šią žiemą, tai vyresnioji vienintelė klasėj nesusirgo per tas kiaulių gripo panikas, mažoji irgi nesirgo. aišku, visada gali būt tik sutapimas
nors šiaip aš gerbėja visiškai naturalių gydymo priemonių… jei tik galėčiau, gyvenčiau miško vidury, medžiočiau, sėčiau, žoliaučiau…
Ieva
March 15th, 2010 at 2:32 pm
Mes kazkada taip pat bandeme gydytis be vaistų, kaip minėjo Vita. Viskas baigdavosi tuo, kad reikėdavo duoti antibiotikus. O kai atradome ir prisitaikėme sau tinkančius homeopatinius ir žolinius preparatus, dabar mūsų ligos užsibaigia net neįsibegėjusios. Juk homeopatininių vaistų veikimo principas ir yra ne pačios ligos gydymas, o imuniteto stiprinimas, t.y. homeopatiniai preparatai skatina sukilti pačią organizmo imuninę sistemą ir efektyviai kovoti su ligos sukelėjais.
Jurgytukas
March 15th, 2010 at 2:47 pm
Vita, taip suprantu, kad gyd. Vokietijoje Jusu vaika apziurejo, paklause, galbut atliko kraujo/slapimo tyrimus? Ar taip “is akies” nusprende, kad pasveiksit be vaistu?
As paprastai prie gydytojo nuomones pridedu savo nuojauta ir tikrai ne visada duodu vaistus, kuriuos israso.
Julija
March 15th, 2010 at 3:50 pm
O aš netikiu homeopatija. Gyvename Prancūzijoje, pastebėjau, kad čia homeopatija labai populiari. Skyrė man akušerė tų preparatų kai laukiausi, o vėliau pediatrė mano kūdikėliui skyrė influenzinum gripo profilaktikai. Nei vieno iš tų preparatų nepirkau. Jau geriau nieko arba rimti vaistai ir net antibiotikai, kai jų tikrai reikia. Man atrodo, kad homeopatinių preparatų gamintojai gerai uždirba iš žmonių naivumo arba nevilties (kai atrodo va niekas nepadeda tai gal homeopatija padės). O tu homeopatinių vaistų juk yra NUO VISKO: man siūlė ir gimdymo sąrėmiams reguliarizuoti, ir nuo pieno stazės po gimdymo, ir nuo dantukų dygimo skausmų. Stebuklai, ir tiek:). Na, jei tiki, tai gal ir veikia kaip placebas. Bet aš netikiu ir gydytojai, kurie primygtinai jų siūlo, man kelia įtarimą.
Asta
March 15th, 2010 at 4:07 pm
O kur išeitis? Turbūt vių patirta situacija – ką tik prasidedanti kūdikėlio sloga – ir ką daryti? Laukti? Griebiuosi to pačio in….do. ir vis tiek lauki.
Bet gal jau laikas kelti klausimą viešumon, kokia yra paslėpta gydytojų ir farmacininkų racija tuos homeopatinius vaistus siūlyti vos ne nuo visko (kaip rašo Julija)?
Ieva
March 15th, 2010 at 4:22 pm
Asta, o kokių gi tu patarimų tikiesi iš gydytojų?
Homeopatija pinigų viliojimas iš patiklių žmogelių…bet gi tą patį galima pasakyti apie bet kuriuos gydytojų siūlomus vaistus…kodėl manote, kad cheminiai preparatai tai jau nebe gydytojų ir farmacininkų suokalbis?
Asta
March 15th, 2010 at 4:28 pm
Na man vis dar atrodo, kad natūralu tikėtis profesionalaus ir objektyvaus patarimo kaip gydyti mano vaiką, bet gal jau čia pasenęs lūkestis
.
Ieva (ne ta, kuri jau rašė)
March 15th, 2010 at 4:39 pm
Mes gal negauname tų tikrųjų homeopatinių vaistų, kurie yra placebiniai. Esam (vaikas) vartoję kelis čia išvardintus vaistukus nuo peršalimo, kosulio, slogos ir pan. Ant jų parašyta, kad homeopatiniai, bet pagal sudėtį jie žoliniai, kur žolelių kiekis nėra artimas 0
Ir tai ne žirniukai, o sirupukai. Ir ne visi saldūs. Kai kurie netgi ypač bjauraus skonio. Mums tie vaistukai padeda.
Iš tikro tai laikausi tos nuomonės, kad pirmiausia reikia pradėt gydytis nuo visokių arbatėlių (bet ne gatavų mišinių, o atskirų), o paskui tik eit pas gydytoją. O ką gydytojas išrašo, visada verčiau pirmiausia patikrinti (sudėtį ir šalutinius efektus), tik paskui pirkti. Tik kad kartais būna sunku ne medikui perskaityti tas keverzones
Internete dabar yra kelios svetainės/el. vaistinės, skelbiančios visą informacinio lapelio sudėtį.
Ieva (ne ta, kuri jau rašė)
March 15th, 2010 at 4:41 pm
Lapelio turinį, norėjau pasakyt
Ieva (ne ta, kuri jau rašė)
March 15th, 2010 at 4:42 pm
O šiaip apie gydytojus, vaistus, skiepus ir apskritai farmaciją galima turbūt būtų diskutuot be galo
Julija
March 15th, 2010 at 5:17 pm
Asta, o ka daryti gydytojui, kurį “spaudžia” sloguojančio kūdikėlo mama? Juk jeigu neduos nieko, bus blogas gydytojas, nes juk mamai atrodo kad BŪTINAI kažko reikia.
Mano mažius irgi suslogavo 6 mėnesių amžiuje. Ploviau nosytę fiziologiniu vandenuku. O mano vyras labai nerimavo ir trečią dieną išsiuntė mus pas pediatrą. Pediatras pasakė tą patį – plauti nosį fiziologiniu vandenuku ir daugiau nieko nereikia. Ir praėjo ta sloga. Gerai, kad mano ir gydytojo nuomonės sutapo, o kita mama gal ir išsiprašytų kokios homeopatijos. O juk sloga yra sloga – jei gydai praeina per 7 dienas, jei negydai per savaitę:). Net ir kūdikėliams.
Taigi gydytojai dažnai priversti ką nors pasiūlyti, nes įtikinėti, kad nieko nereikia, praeis savaime, jiems užimtų per daug laiko.
O gydytojų ir farmacininkų susitarimai tai jau kita tema. Ir tai ne tik dėl homeopatijos.
Agnė
March 15th, 2010 at 5:25 pm
Mano nuomone, bėda ne pačioje homeopatijoje (tebūnie kai kam tai tiesiog šarlatanizmas, tačiau yra pasaulyje dar daug dalykų, kurių žmogus vis dar nesugeba moksliškai paaiškinti), o tame, kur ir kaip ją naudojame. Žinant, kad homeopatiniai vaistai veikia juos naudojant ilgą laiką ir labai sistemiškai, naivu būtų tikėtis, kad jie išgydys per keletą dienų plaučių uždegimą ar kažkokią „rimtą“ ligą, kuriai reikia staigaus „įsikišimo“. Kitas dalykas – gydytojai, kurių turbūt yra vienetai, kad juos galėtume pavadinti homeopatijos specialistais…
Aš pati asmeniškai esu homeopatijos šalininkė tačiau nereiškia, kad gripo atveju naudočiau homeopatinius preparatus, nes jie tiesiog nespės atlikti savo „darbo“. Tačiau lėtinių ligų atvejų, kai gydymui reikia net ne mėnesių, o metų ar kelių, man gydymas homeopatinių vaistų kursu, griežtai prižiūrint gero specialisto (o ne pasipelnyti siekiančio šarlatano), nėra vien placebas… O net jei tai ir būtų placebas iš dalies, kodėl gi ne, jei tai padeda. Asmeniškai pažįstu keletą žmonių, kuriuos tik tas homeopatinis „vandenėlis“ ištraukė iš 2 bei 4 stadijos vėžio, kai „normalūs“ medikai niekuo negalėjo padėti…
Taigi, kiekvienas pasirenkame, kuo tikėti bei kuo gydytis… Lygiai taip, kaip kažkas nepasitiki homeopatija (ir tam yra pagrindo, nes tikrai daug šarlatanų prikišo savo rankas ir sudrumstė visą vandenį, ko dėka yra labai sunku atsirinkti, kas yra kas), aš nepasitikiu farmacijos pramone ir kiek tik įmanoma stengiuosi išvengti bet kokios chemijos, bandydama, kiek tik įmanoma, rinktis fitoterapinius preparatus.
Beje, apie vandens „atmintį“, kam neteko su tuo susipažinti, visai įdomus filmukas rusų kalba: http://rutube.ru/tracks/461848.html?v=21382ff2ac6fff0e661eec75ef21cc3d
Vita
March 15th, 2010 at 5:53 pm
Jurgytuk, zinoma apziurejo, paklause, bet jokiu kraujo tyrimu ar slapimo neatliko (ne karto kiek sirgom). Vieninteli karta paeme kraujo, kai itare, kad kazkam alergiskas. Pirmais metais as i tai labai itariai ziurejau, bet dabr jau pasikliauju musu gydytoja. Man gal taip atrode is pradziu kaip taip galima “is akies“, bet gal tik man toks ispudis susidare.
Jurgita
March 15th, 2010 at 8:58 pm
Aš metus laiko jau su homeopatiniais gydau savo šeimą. Protu ir man nesuvokiama, kaip veikia tie vaistai, bet veikia, jei aš galiu patikėti, tai vaikai to nesupranta, nesupranta ir šuo. Tiesa, aš pati daug skaitau apie homeoptiją ir pati pasirenku, ką gerti, nesikreipiam tuo klausimu į gydytojus. Girdau dažniausiai žirniukus, kuriuos perku homeoptijos vaistinėj, nes tokie kaip influcid ir kiti, parduodami bendrose vaistinėsi, tikrai neduoda tokio efekto, kad paskui nereiktų kitų vaistų. O gydomės įvairias ūmias ligas.
Austėja Landsbergienė
March 15th, 2010 at 10:41 pm
Noriu padėkoti už nuomones. Labai įdomu skaityti visus komentarus! Daug kalbame ir apie imuniteto stiprinimą. Švedijoje vaikai, lankantys lauko darželį, beveik visiškai neserga…gal todėl, kad imunitetas labiausiai sustiprėja jį stiprinant natūraliai? Gal tėvai, kurie pradeda girdyti žirniukus, pradeda tikėti, kad vaikas stiprėja, dėl to neišsigąsta, kai jis atsilapoja paltą ar drąsiai klampoja per sniegą? Ir būtent tas tėvų tikėjimas ir pasitikėjimas leidžia pradėti natūraliai stiprėti vaiko imunitetui? Kaip manote? Be to, mažiau duodant vaistų, organizmas išsivalo, pradeda pats kovoti ir…dažnai įgyjamas natūralus gebėjimas kovoti su visokiais virusėliais. Gal taip?
Jurgytukas
March 16th, 2010 at 10:32 am
Manau, kad daug kas priklauso nuo vaiko sveikatos. T.y. ka jis atsinese gimdamas. Juk jeigu vaikus paprasciausias persalimas staiga pereina i obstrukcine plauciu liga, tai tikek netikejes, teks gydytis rimtais medikamentais ir laukti, kol “liga isaugs” (yra tokiu rimtu ligu is kuriu vaikai iki tam tikro amziaus “isauga”). O jeigu persalimas buna persalimu, tai reiskia vaikas “sveikas”
tada prasom ir homeopatinius vaistukus arba is vis be ju.. Va, mano tetis visiskai nepripazista vaistu. Kai susirgo, gydesi zoleliu arbatom ir medumi. Dar matyt, tikejo, kad pasveiks
ir pasveiko.
Daiva
March 16th, 2010 at 11:43 am
Homeopatija susidomejau, tiksliau buvo priversta susidometi, pries kelis metus visu pirma del saves. Tradicinis gydymas (antibiotikai, hormonai, antihistamininiai – viskas vienu metu ir stiprus) teigiama poveiki duodavo porai men. Kai pamaciau, kad toki kursa reik kartoti kas kelis men (gydytojai primygtinai siule), issigandau. Juolab, kad ir apie antra vaikeli galvojom, o su tokias vaistais…. Susiradau homeopata, ir tiesa sakant pirma karta ejau siek tiek skeptiskai nusiteikusi. Galiu pasakyti tiek: man padejo, nors gydymas uztruko daugiau nei pusmeti: tai pageredavo, tai pablogedavo. Tiesa sakant ejau is nevilties, ir is tos pacios nevilties saziningai geriau tuos zirniukus ir sirupiukus, nes visi “poliklininiai” gydytojai (o ju aplankiau ne viena) siule tik auksciau mineta komplektuka (tik vaistu pavadinimai skirdavosi, bet esme ta pati – va kur farmacijos pramone klesti). tebunie ta homeopatija placebas, ar dar ten kazkas. Bet – man – , net sudejus vizito pas homeopata kaina ir homeopatiniu vaistu kaina (jie, beje, kainavo pigiau nei cheminiai) kainavo gerokai pigiau, nei gydymas cheminiais vaistais.
dukrytei 3m. persalimo atveju, vos pajutus pirmuosius simtomus, bandau gydyti su tais populiariais homeopatiniais (Influcid, ir pan.)+arbatytes, kompresiukai, kaitinimai ir pan.. Jei bacilas pacioje pacioje pradzioje pagauni- uztenka ir dienos kitos. jei ne – sloga, pakosejimai uztrunka savaite, bet rimciau neikimba.
apskritai tiek is savo patirties, tiek aplinkiniu nuomones (kurie gydosi homeopatiniais vaistais) homeopatija geriausiai padeda pvz., persalimo atveju, jei pradedi vartoti vaistus vos pajutes pirmuosius simptomus arba jei aplink kiti serga, padeda nesusirgti. arba padeda kai kuriu letiniu ligu atveju (pvz., veziniu susirgimu vien homeopatiniais preparatais nesigydyciau).
Danguole
March 16th, 2010 at 12:56 pm
pasirodo, ir as maisiau homeopatija su fitoterapija… pasijauciau kaip blondine perskaicius straipsni
mes antibiotiku vengiam kiek imanoma, deja, bet atsikrauscius i Anglija sergam tiek, kad nezinau nei ka daryt
per 4 men jau antra karta juos geria sunus, nes net nezinau ar puline angina ir ausu uzdegima kitaip isgydysi???? gal zinot stebuklingu vaistu? Arbatos+medus+skalavimai+koju mirkymai – viskas isbandyta…
jei padetu stiprint vaiko imuniteta, pirkciau negalvodama…
as tik nestumo metu sinusita gydziausi Euphorbium, tai padejo…dar Viburcol zvakutes naudojam, nors stebuklo nejauciu. Jokiu zirniuku nesam naudoje, bet net sudominot
Gintarė
March 16th, 2010 at 2:14 pm
Influcido info: http://www.imunitetas.lt/anotacija.php?vid=11
Aflubino info: http://www.imunitetas.lt/anotacija.php?vid=91
Sinupret info: http://www.vaistai.lt/index.php?option=com_vpcomponent&Itemid=0&task=show_anot&location=0L0000000000&kodas=31822&searchword=
euphorbium info: http://www.100metu.lt/202/1382/nuo_persalimo/vaistai_nuo_slogos/euphorbium
Egle
March 16th, 2010 at 2:39 pm
Sveiki, noriu ir aš pasisakyti šia tema. Iš tiesų turiu pripažinti, kad šiaip aš skeptiškai žiūriu į visokius netradicinius gydimus, tame tarpe atsargiai žiūriu ir į homeopatiją. Tačiau mūsų patirtis yra tokia, kad vaikas nuo tada kai pradėjo lankyti darželį serga ir abai daug, pasigauna visu įmanomus virusus ir taip jau daugiau kaip metai. Ir grūdinti vasarą stengėmės ir visaip kitaip imunitetą stiprinti, bet visos mūsų pastangos per niek. Viskas baigiasi tuo, kad kas mėnesį vaistinėje paliekam nuo 200 iki 400lt už vaistus, tame tarpe ir žolinius, tokius kaip Tonsilgon, Influcidas, Sinupretas ir t.t. Jie beja labai nepigūs, o išgėrem mes tu vaistų jau ne vieną pakelį. Taigi iš nevilties nuvedžiau vaiką pas homeopatą. Turiu pasakyt, nelabai patikliai aš žiūrėjau, į jos duotus žirniukus, daugiau, kaip į eksperimentą, nebežinant ką daryti. Taip mes tvarkingai gėrėm tuos žirnelius, bet po trijų savaičių (anksčiau buvo rekordas 2 savaitės) vaikas vėl susirgo. Suraščiavo naktį iki 39, pasikonsultavus su homeopate duodu žirniukus kas 15 min, bet nesuveikia, numušta temperatūra paracetamoliu, vakare vėl kyla, vaikas kosti ir baisiai sloguoja. Vakare pasikonsultavus su homeopate keičiam žirniukus, į kitus. Aš dar skeptiškiau į tai žiūriu, bet ji siūlo duoti 2 valandas kas 10 min, o po to jai skambinti. Taigi dar dvi valandas vaikštau paskui vaiką ir kas dešimt minučių girdau žirniukais, ir po 2 valandų vis tik įvyksta lūžis ir temperatūra ima kristi, girdau dar dvi valandas ir vaikas eina miegoti, mano nuostabai vaikas puikiausiai išmiega visą naktį, nors morališkai esu pasiruošus blaškymuisi ir nemigos nakčiai, o ryte temperatūros nebėra ir nebekyla, sloga, ir kosulys gerėja. Taigi turiu pripažinti, kad mano nuomonė jau keičiasi dėl šio gydymo metodo. Kadangi šie įvykiai dar labai švieži, tai nežinau, kaip bus toliau, bet man jau atsirado viltis, kad gal gi pavyks mums išsikapstyti iš mūsų ligų liūno.
Labai tikiuosi.
Austėja Landsbergienė
March 16th, 2010 at 3:36 pm
Egle, to Jums ir linkiu! Kaip šiandien su viena drauge kalbėjome: net jeigu tai vanduo ir cukrus, jei padeda, tai kodėl gi ne?!?! O šiaip būtų įdomu, jei galėtumėte parašyti po kažkiek laiko – na, iš tiesų norėtųsi pamatyti, ar Jums homeopatija pasitvirtino.
Egle
March 16th, 2010 at 4:19 pm
Gerai, mielai pasidalinsiu kaip mums einasi vėliau po kokio mėnesio.
kristina
March 16th, 2010 at 4:50 pm
Idomus komentarai. As visu tu pavadinmu kuriuos surasete nebuvau nei girdejusi. Tpfu tpfu tpfu ligeliu kol kas dar isvengeme. O jei kokia sloga susergame, kuri buvo ne viena ir ne du kartus, tai tiesiog laukiame kol praeis – ir daug po lauka duodames
Mano mama Lietuvoje turbut nualptu suzinojusi, kad vaikas su sloga ne vaistukais girdomas o po lauka tampomas. 
Amerikoje tai antibiotikai dalinami i kaire ir i desine. Profilaksitskai. Danti israuna – gerk antibiotikus profilaktiskai. Gerkle raudona, gerk antibiotikus profilaktiskai, del visa ko. Homeopatija – sarlatanizmas, bet ir farmacijos chemija praktiskai tas pats. Tik stipresni preparatai kurie viena gala pataiso, bet kitus penkis organus sugadina.
Siaip skaitau, ir manau visos mamytes teisios – kam veikia tie homeopatiniai vaistukai, tai jega, tegul geria sau zmones. Juk kaip ir agne rase, net patys geriausi mokslininkai dar nezino kaip musu organizmas is tikruju veikia, ir kas ji gydo, juk deja daugumas ligu dar nera pagydomos net didziausiais chemikalas, tik uzmusami ligu simtpmai, iszudomos lasteles – antibiotikais, chemoterapijomis, nuodais.
Austeja, o as vis daznai pagalvoju apie tavo pasakyma, kad Belgijoje vaikai taip daznai neserga kaip Lietuvoje. Man irgi tas begalinis sirgimas Lietuvoje yra mistika, nes Amerikoje irgi kiek teko susiduri, tiek vaikai neserga. Vis galvoju, ar tai priklauso nuo klimato, ar nuo kulturos, ar nuo dar kazko. mes labai daznai plauname rankytes, darzeliuose zaislai daznai dezinfekuojami, plaunami. Nezinau kaip yra Lietuvoje. Tik tiek, kad dazniausiai vaikiuka lietuvi ar rusiuka koki Amerikoje pazinsi per atstuma, nes vaikas buna taip apmuturiuotas ziema, kad ojojoj. Amerikieciai vaikai pusplikiai, plikom blauzdom net 8 menesiuku leliukai kai lauke minusine temperatura. Mano vaikysteje kiek atsimenu, niekas nemokino pastoviai plautis rankyciu. Kosedavom i ranka, paskui ta ranka virusus kitam perduodavom. Sirgau pastoviai, mama tampe i poliklinika, kurioje turbut dar daugiau ligu prisigaudydavau, nes atsimenu mazutyje laukiamajame laukdavome po valanda su kitais serganciais vaikiukais. Ir mano tevai dar turbut iki siol tiki, kad ligos sukeliamos ne bakteriju ir virusiuku perduodamu is zmogaus i zmogu, o del to, kad “vejukas perpute”.
Jurgytukas
March 16th, 2010 at 5:41 pm
I “vejukas perpute” tema..
Kudiki ziema paprastai rengia dviem kepurytem, viena plonesne, kita stora, o dar gobtuvas.. Zodziu, prie to buvau gavus pasiulyma vaikui i ausytes ideti vatos – kad neperpustu…
Austėja Landsbergienė
March 16th, 2010 at 6:11 pm
kristina, Jurgytuk, aš tai iš tiesų manau, kad labai skiriasi mūsų POŽIŪRIS į slogą, kosulį ir pan. nuo, tarkim, belgų. Daugybę kartų aš sakiau, kad vaikai sirguliuoja, o man sakydavo, kad tikrai ne
Be to, jūs iš tiesų labai teisios dėl vaikų aprengimo…aš jau baigiu įprasti, kad Gertrūdai užtenka gobtuvo, o kepurės net nereikia
Jeigu reikia – pasako. Su Morta jau seniai susitarėme, kad – jei reikia – pasako. Viską turi kišenėse, bet pati sprendžia, kada ir kaip. Aš galiu paraginti/pažiūrėti, ar apskritai turi, bet šiaip tai vaikai patys reguliuoja(si). Kai buvo didelis vėjas, Gertrūda rodo, kad reikia kepurės: išsitraukiu ją iš rankinės ir, kaip sakant, reikalas sutvarkytas!
O dėl to aplinkinių reguliavimo…mūsų vaikai Lietuvoje gan “pusplikiai” būdavo. Nemoku net apsakyti, kiek kartų esu “protinta”, kad reikia kepurės, šaliko, pirštinių, kad vaikų “kojos mėlynos” ir t.t. ir pan. O tos “mėlynos kojos” būdavo kai oro temperatūra vos ne +20, visi trumpom rankovėm, o vaikai…kaip į Šiaurės Ašigalį išruošti: su kepurėlėm, ilgom rankovėm/kelnėm ir dar po apklotėliu
Tai nenuostabu, kad mūsų vaikai, kurie būdavo aprengti taip, kaip rengdavomės mes, sulaukdavo komentarų
Danguole
March 16th, 2010 at 6:13 pm
Anglai ir turbut galvoja, kad vaikus grudina, nes ziemos metu mergaites su sijonais ir botikais, bet be pedkelniu!!! o kudikiai be kepuryciu, basom kojom…bet serga jie klaikiai! visada sloguojantys, kosintys ir vistiek vedami i darzelius ir mokyklas! sunus niekada ir nesirgo, kol nepradejo eit i kolektyva
ir apskritai kazkodel yra net taisyklese parasyta, kad jei persalimas vaikas gali lankyti mokymo istaiga – kas cia per nesamone???
Austėja Landsbergienė
March 16th, 2010 at 6:42 pm
Danguole, Belgijoje tas pats: vaikas gali eiti į ugdymo įstaigą, jei TEMPERATŪRA yra žemesnė, nei 38.5 laipsnio
O juk yra žmonių, kurie labai prastai jaučiasi, kai turi vos 37.5
Manau, kad labiau reikia žiūrėti į bendrą vaizdą (sloga slogai nelygu, o kosulys – kosuliui), o ne turėti į vieną kraštutinumą ar į kitą puolančias taisykles.
Šiaip mes irgi Londone atkreipėme dėmesį, kad vaikai ir kūdikiai ploniau aprengti (na, ne visi, bet tikrai daug), nei suaugusieji apsirengę…
Žiu
March 16th, 2010 at 6:59 pm
Austėja, o taip! Atsimenu kažkada į svečius buvo užėję namo šeimininkai kažkokių reikalų tvarkyt.. Žiema (~-1). Mama, tėtis – su paltais ir šalikais, mergytė (~3) su trumpom kelnytėm (nuogos blauzdos), basutėm ir bliuskyte. Net be megztuko. Su baisia sloga ir kosuliu. Man taip keista buvo..
Bet šiaip matyt baigiu įprast, nes man Lietuvoj dabar visi vaikai atrodo pervilkti – ta nesibaigianti isterija, kad ‘perpūs’, penki sluoksniai megztukų, o mokyklose net muilo nėr – haha! (labai patiko Kristinos komentaras)
Mamytė
March 16th, 2010 at 9:54 pm
Aš dirbu vaistinėje ir galiu pasakyti,kad yra žmonių,kurie labai vertina homeopatinius vaistus ir tik jais gydosi. Kadangi mes esame labai skirtingi,tai ir vaistai mus veikia skirtingai. Homeopatija dar vadinama “švelniąja”medicina.Aš manau,ji daugiau tinka žmonėms,kurie vaistus naudoja retai. Reikia laikytis ir spec.homeop.vaistų likymo ir vartojimo taisyklių.Pvz. negalima jų laikyti arti el.prietaisų,tame tarpe ir mob.tel. Negalima valytis dantų su mėtų skonio pasta,nes susilpnina vaisto veikimą ir t.t.
Austėja Landsbergienė
March 16th, 2010 at 11:16 pm
Ačiū, Mamyte, kad pasidalinote savo turima informacija!
Restar
March 17th, 2010 at 10:17 am
Truputį keistoka, kai yra kategoriškų tvirtinimų apie šarlatanizmą, nes neskiriant homeopatijos nuo fitoterapijos. Galiu pasakyti, kad homeopatiniai kainuoja pigiau (ypač žirniukai) ir nėra tokios agresyvios jų reklamos, kaip kitų vaistų. Ir aš tikrai geriau duosiu cukrų/vandenį su atmintim, negu chemiją, kuri užsuks užburtą gydymosi ratą. Bet sveikas protas visur svarbus. O šiaip daug įdomių minčių, vertų pamąstymo.
Lu
March 17th, 2010 at 10:26 pm
Hm… diskusija aisku be pabaigos, nes matyt arba vartoji ir TIKI arba nevartoji. Is musu patirties: didziajai rugsejo pradzioje ruosesi operuoti tonziles ir adenoidus. Kitas variantas buvo 3 menesius vartoti tonsilotrena. Pasake aiskiai “arba pades sumazinti arba ne”. Padejo. Bet klausimas – ar padejo tabletytes ar tiesiog per tuos 3 menesius vaikas paaugo, o tonziles nespejo ir todel “sumazejo”? O kita kruva atveju, kai beprasidedancia sloga pavyskta “pagauti” – velgi diskusijos be pabaigos: gal organizmas pats sukovojo? gal…. bet siaip ar taip, bent jau nereikia kovoti su vaiku del vaistu sudavimo
vytautas v landsbergis
March 18th, 2010 at 10:39 am
Homeopatija yra mokslas, kurį žmonės ilgai studijuoja, bet galima apie jį turėti ir vien tik nuomonę. Daugelyje Europos šalių ši alternatyva įteisinta oficialiai, dažnai netgi veikia paraleliai.
Mūsų šeimoje homeopatija yra vienas pagrindinių vaistų, dažniausiai jo ir pakanka. Ne vieną plaučių uždegimą esame vaikams sutvarkę be antibiotikų. Taip pat ir daugybę kitokių chroniškų susirgimų, kurie nepasidavė tradicinei medicinai.
Nemanau, kad tai placebas, tai tiesiog gerokai subtilesnė gydymo sistema, negu įprastinė chemija. Ja naudojasi ir Anglijos karališkoji šeima. Mūsų šeimoje chemiją vartojame kraštutiniu atveju. Drįsčiau teigti, kad homeopatų esama visokių, mums pasisekė, kad radom tokį Anykščiuose Gintarą Rastenį, kuris itin gerai nustato priežastį ir parenka vaistukus. Jis buvęs ilgametis bendros praktikos gydytojas, pamatęs, kad daug ką galma sutvarkyti paprasčiau. O kiekvieno valia ką rinktis – ar antibiotikus, ar homeopatiją. Mūsų nuomone, jei gali išgydyti vaiką antibiotikų, tai kodėl nepabandyti.
Vytautas V Landsbergis
Austėja Landsbergienė
March 18th, 2010 at 11:00 am
Pritariu Restar apie sveiko proto svarbą
Nes aš tikrai nesiruošiu vaikų girdyti chemija, jei galiu negirdyti, tačiau ir nerizikuosiu jų sveikata ar net gyvybe!
Lu, iš tiesų – jau, manau, sakiau ir anksčiau – jei yra galimybė bandyti ir išvengti didesnės intervencijos, tai kodėl gi ne?
Oho, uošvis dėjo komentarą
Super!
Mes gi vedėm Augustą pas daktarą Rastenį ir jo rekomenduotus maisto papildus vis dar duodam
Ir, žinot, ką? Augustas iš tiesų pradėjo geriau valgyti! Ar dėl to, kad mes atsipalaidavome? O gal dėl to, kad kompleksinis požiūris padėjo? Galas žino… Na, trūksta man to tikėjimo, nors tu ką
Bet bandyti bandom
Radasta
March 19th, 2010 at 12:45 pm
Labai gera tema, tik gaila mes nespėjom šia ir vėliau rasta dedalesne informacija pasinaudoti.
Tai, kad placebą duoda kūdikiams, dar nėra perdėm keista (tarkim, tėvų pozityvus nusiteikimas persiduoda ir mažyliui). Kur kas įspūdingiau, kad homeopatiniai preparatai taikomi ir gyvuliukams. Dar įspūdingesnės jų kainos. Už 20 ml druskos tirpalo, kuris atsimena kelių žolelių informaciją, sumokėjom 80 lt. Dabar svarstom, ar padės mūsų katinui tas fiziologinis tirpalas, jei šeimininkai jo veiksmingumu netiki..
Pasigilinus į homeopatinių vaistų sudėtį ir veikliųjų medžiagų kiekius, pasidaro aišku, kad daugeliu atveju didesnė tikimybė gaut tos medžiagos yra atsigėrus distiliuoto vandens.
Žinoma, daugeliui tai ne rodiklis, tačiau tiek fizikai, tiek chemikai vandens atminties idėja tiki tiek pat kiek dienos horoskopu Lietuvos Ryte.
Vaida
March 22nd, 2010 at 9:52 am
ASmeniskai esu zmogus, kuris tiki tik tuo, ka mato. Homeopatiniais vaistai nei tikejau nei netikejau, bet nuo nesibaigiancio kosulio, kai nepadejo zoleliu arbatos, stebuklingai padejo homeopatines tirpstancios tabletes. Gimus lelytei nuo pilvo putimo ir neramumo akivaizdziai padeda homeopatines zvakutes, nors espumizanas nepadejo nei kiek.
Bet kokiu atveju manau, kad homeopatiniai vaistai daugiau tinka imuninetui stiprinti ir gydyti letines, uzsitesusias ligas, nes jie veikia kitu principu. Tuo tarpu tradicine medicina puikiai padeda esant uminiams susirgimams.
BUkite visi sveiki ir pasirinkite kas jums tinka labiausiai ir kenkia maziausiai
Ruta
March 24th, 2010 at 11:30 am
LIGITA, o kokiais vaistais isvengete adenoidu operacijos? Bukit gera parasykit, nes nesinori vaikui narkozes duoti…
Ligita
March 24th, 2010 at 3:09 pm
Ruta, deja, siandien negaliu prisiminti tu homeopatiniu zirniuku ir gaminamu lasiuku i nosyte pavadinimu, nes gydymas buvo pries 6-7 metus. Lankemes su dukra pas LOR gydytoja-homeopata V.Bikneri Moletuose.
Ieva
March 30th, 2010 at 6:18 pm
Vaida, o kaip vadinasi tos homeopatinės žvakutės?
Lies.lt » Pseudo mokslas (Alternatyvi medicina) – Homeopatija = Melas
April 8th, 2010 at 6:51 am
[...] http://www.austejosblogas.lt/2010/03/homeopatija-ar-gydote-taip-savo-vaikus [...]