Austėjos blogas

21 Responses to “Vaikų iš nepasiturinčių šeimų kalbos raida atsilieka vidutiniškai metais.”

1. Enne
   February 25th, 2010 at 11:31 am

   

   Na, musu seima nepasiturinti, bet Gabrielius 1.5 metu jau kalbejo sakinukais.Dabar abieju vaiku raida neatsilieka, kai kur net lenkia.Ritmas dienos normalus, vaikams skaitoma kasdien.Tad nelabai supratau, ka noreta sio straipsniu pasakyti:(

2. Austėja Landsbergienė
   February 25th, 2010 at 11:37 am

   

   Enne, aš manau, kad jums toli iki tų nepasiturinčių, apie kurias kalba britų mokslininkai Be to, juk jie pabrėžia, kad net ir tose šeimose viskas būtų daug geriau, jei tėvai užsiimtų su vaikais. Čia, manau, Jūs su savo šeima ir savo domėjimusi vaikais tai IŠVIS nepapuolate NET ARTI tos kategorijos Tie mokslininkai būtent ir pabrėžia ritmo ir skaitymo svarbą, ką Jūs turite (ir dar daug daug daugiau!)

3. Enne
   February 25th, 2010 at 12:16 pm

   

   Na, jei tai, ka mes uzdirbam, padalint is 4 (tiek musu seimoje)-gausis 300zmogui per menesi.Ar tai daug, ar mes nesam skurdziai?

4. Austėja Landsbergienė
   February 25th, 2010 at 12:38 pm

   

   Žinai, pagalvojau, kad čia – dar viena atskira tema. Post-sovietinėse šalyse visai kitokius tyrimus reiktų daryti. Nes pas mus gali būti net ir turtingi tėvai, tačiau apie vaikų auginimą visiškai nieko nenutuokiantys (apie knygų skaitymą jiems išvis tyliu – juk nėra laiko, kaip sakant! Kas pinigus uždirbs???)

   Oi, Enne, sunku jums…

5. Inga
   February 25th, 2010 at 12:39 pm

   

   Enne, aš irgi sutinku, kad tyrimo pavadinimas turėtų skambėti “Vaikų, kuriais neužsiimama, kalbos raida atsilieka vidutiniškai metais”. Nes žmogaus pajamos dar ne rodiklis, kad vaikų kalba atsiliks (nors galbūt statistiškai tokių šeimų tarp neturtingų yra daugiau).
   PS. Aš irgi jautriai reaguoju į tyrimus tokius kaip “nesusituokusių šeimų vaikai jaučiasi nesaugūs”

6. Enne
   February 25th, 2010 at 12:51 pm

   

   Inga, visiskai sutinku:)

7. agnė
   February 25th, 2010 at 1:06 pm

   

   man tai čia apskritai nekorektiškas straipsnis atrodo (o gal reikia sakyt tyrimas?). ne viskas pinigais matuojama, o tuo labiau bendravimo su vaiku kokybė… vos ne kaip diskriminavimui priežastis.
   nors prisiminus priežodį “bagotas – razumnas, o biednas tai durnas”… gal?

8. Austėja Landsbergienė
   February 25th, 2010 at 1:18 pm

   

   Inga, ne tik tų, su kuriais neužsiimama. Vakaruose yra nemažai tyrimų, kurių rezultatai atskleidė, kad – deja – bet žemiausio socio-ekonominio sluoksnio atstovų kalba skurdžiausia! Taigi tėvų užsiėmimas su vaikais – ne vienintelis faktorius, įtakojantis vaiko raidą ir jo pasiruošimą mokyklai. Aš manau, kad – kadangi taip norima formuoti švietimo politiką – tai ir tyrimas pavadinamas tendencingai.

   agne, tas priežodis tai kaip tie apie čigonus ir pan…fe

   Kaip suprantu, esmė yra ta (nuorodą į originalų straipsnį yra įrašo pradžioje), kad žemiausio socio-ekonomimio sluoksnio atstovai tiesiog neturi žinių, kas turėtų būti daroma su vaikais, kaip juos galima geriau paruošti mokyklai, kaip su jais užsiimti ir pan. Todėl ir kalbama apie valstybės finansuojamus tėvystės užsiėmimus, kad tėvai iš šio sluoksnio būtų paruoši tėvystei! Lietuvoje labiau reiktų kalbėti ne apie socio-ekonominį sluoksnį, bet apie apskritai kai kurių tėvų požiūrį į tėvystę, nes Lietuvoje tokio susiskirstymo į klases nėra (ir tuo labiau pajamos to neatspindi!)

9. Vaida
   February 25th, 2010 at 1:21 pm

   

   Man tai kazkaip taip sio tyrimo logika deliojasi: nepasiturintys, nes neturi aukstesnio (o gal ir vidurinio, pgl LT sistema) issilavinimo, ko pasekoje tiketina, jog maziau skaito ir bendrai domisi vaiku auklejimo teorijomis, literatura ir principais. O tuomet ir vaikai nukencia. Gal taip?..

10. Austėja Landsbergienė
    February 25th, 2010 at 1:24 pm

    

    Vaida, aš dar pridurčiau apie ikimokyklinio ugdymo efektyvinimą ir voila!

11. agnė
    February 25th, 2010 at 1:28 pm

    

    Austėja, man tai ne tik “fe”, bet ir “veu” bet argi ne tą patį sako tavo straipsnio pavadinimas? man tai tą patį, tik kalba taisyta

    Vaida, bet tu pažiūrėk lietuviškai. kas pas mus mažai uždirba? vieni tokių – mokytojai. o jie tai jau tikrai žino kaip su vaiku užsiimti. argi ne?

12. Austėja Landsbergienė
    February 25th, 2010 at 1:41 pm

    

    agne, bet tyrimas DB būtent tai ir parodė (aš gi pavadinimą parašiau tokį, koks ir yra, nekeičiau) Gi nevyniosi į vatą, jei būtent tą tyrimas ir parodė! Kaip jau minėjau antrame savo komentare, DB ir Lietuvos realijos skiriasi. Ir būtent skiriasi dėl – kaip jau pati ir rašai – pavyzdžiui, mokytojų ir pan. uždarbio. Lietuvoje tikriausiai didžiausia tikimybė, kad tyrimas parodytų, jog didžiausią įtaką turi tėvystė, o socio-ekonominė padėtis – nepakankamas arba visai nedarantis įtakos faktorius. Bet juk čia – irgi hipotezė! Koks nors doktorantas (o gal net magistrantas) galėtų ir patikrinti!

13. Sigita
    February 25th, 2010 at 3:49 pm

    

    na va, kol viską perskaičiau, jūs jau ir parašėt tai, kas sukosi mano galvoje. O būtent tai, kad kalbant apie Lietuvos realijas ekonominis gerbūvis visiškai neatspindi išsilavinimo. Tuo tarpu Vakarų visuomenėse dažniausiai labai aiškiai pastebimas ryšys tarp išsilavinimo ir pajamų. Deja, Lietuvoje tų profesijų, kurios yra vienos gerbiamiausių Vakaruose, atstovai (pedagogai, medikai, mokslininkai ir pan.) dažnai balansuoja ant tos minimalaus pragyvenimo ribos.

14. Inga
    February 25th, 2010 at 4:21 pm

    

    Austėja, aš irgi ir toliau teigsiu, kad straipsnio pavadinimas yra klaidinantis. Straipsnio pavadinimas turi atitikti jo esmę, taip? Perskaičius pavadinimą sudaromas įspūdis, kad skurdas (pinigai) kažkokiu tai būdu įtakoja vaiko kalbos raidą. Tuo tarpu pats straipsnis kalba apie tai, kad vaiko kalbos raidą įtakoja reguliarus skaitymas, dienos režimas – t.y. nuo tokių faktorių, kuriems nereikalingi (arba labai mažai reikalingi) pinigai. Perskaičius straipsnį aš vis tik supratau, kad ne skurdas įtakoja kalbą, o tėvai, kurie netinkamai prižiūri/skiria dėmesį vaikams. Jau šalutinis klausimas yra: “kokiame sluoksnyje tokių tėvų yra daugiausia?”. Juk tokių tėvų yra ir tarp turtingų, ir tarp neturtingų. Tikiu, kad tyrimas galėjo parodyti, kad tokių tėvų yra daugiausia tarp nepasiturinčių. Todėl straipsnis gali skambėti arba “Vaikų, kuriems neskiriamas pakankamas dėmesys lavinimui, kalba vėluoja metais”, arba “Daugiausia vaikų, kurių kalba vėluoja metais, auga nepasiturinčiose šeimose”. Tačiau šių dviejų mix’as yra klaidingas.
    Sutinku su Agne, kad tai net skatina diskriminaciją. Juk jeigu pasakyčiau, kad “čigonai yra vagys” nesutiktum su tuo, taip? O aš turbūt galėčiau pateikti tam tikrų tyrimų, įrodančių, kad čigonų tarpe yra labai didelis vagysčių nusikalstamumo lygis, ir kad tai įtakoja daug faktorių, tokių kaip jų atstumimas, netolerancija ir t.t. Tačiau vien tas faktas, kad gimei čigonu tavęs nepadaro vagimi, kaip ir faktas, kad jeigu gimei nepasiturinčioje šeimoje, tavo kalba vėluos vidutiniškai metais. O straipsnio pavadinimas skamba būtent taip.

15. Lupena
    February 25th, 2010 at 5:38 pm

    

    merginos, gal nesinervuokit taip
    į visus tyrimus reikia žiūrėti su skepticizmo doze. tyrimai dažnai pritempinėjami, ir niekada nebus tyrimo, kuris apimtų 100 proc. visuomenės

16. Austėja Landsbergienė
    February 25th, 2010 at 5:56 pm

    

    Na, tas tyrimas jau atliktas, ir mokslininkai nusprendė jo išvadas ir rezultatus apibendrinti būtent tokia fraze Mes čia nieko nepakeisime… Čia dėl to tyrimo.

    Bet gal kas nors skaitys, kad atsižvelgs į tai ir SAVO tyrimų taip nebeapibendrins

    Beje, konkrečiai aš – jeigu būčiau atlikus tokį tyrimą – tikriausiai būčiau jį pavadinus “Dauguma vaikų, kurių kalbos raida vėluoja, auga žemiausio socio-ekonominio sluoksnio šeimose”. Bet čia vėlgi – kalbant apie konkrečiai tą tyrimą.

    Lupena, o dėl tyrimų “pritempinėjimo”. Na, ką aš žinau. Aš, kaip sakant, kadangi pati save priskiriu tai visuomenės grupei, kurie atlieka tyrimus, galiu pasakyti tik viena: gėda mokslininkams, kurie taip daro. O kad neapims visuomenės – faktas. Ir – nepamirškime – visada yra išimčių

17. Inga
    February 25th, 2010 at 6:37 pm

    

    Per daug įsikarščiavom? Nu gal . Tiesiog man pavadinimas (ne pats straipsnis) pasirodė visiškai “neaustėjiškas”

18. Alice
    February 25th, 2010 at 8:30 pm

    

    Susiradau pačią mokslinę studiją, peržvelgiau ją ir manau, kad įrašo pavadinimas labai atitinka turinį. Pati studijos esmė buvo išanalizuoti ryšį tarp mažų pajamų ir 3 kognityvinių testų rezultatų. Taigi, pats tyrimo tikslas ieškoti koreliacijos tarp šeimos pajamų ir vaikų mokymosi rezultatų. Suprantu, kad galbūt pavadinimas dėl vienos ar kitos priežasties gali užkliūti, bet juk kalba eina apie statistinę koreliaciją, o tai juk nereiškia, kad kiekvienas vaikas iš šeimos su mažesnėmis pajamomis turės prastesnius rezultatus. Socialinė atskirtis turi įtakos mūsų vaikų mokymuisi, kalbos raidai, būtent tai ir demonstruojama studijoje

19. Austėja Landsbergienė
    February 25th, 2010 at 11:35 pm

    

    Kas neieškosite viso tyrimo, čia apibendrintos išvados:

    Concluding remarks and policy recommendations
    Taking advantage of the extremely rich data from the MCS on a contemporary cohort of children in the UK, our analysis examines the factors that account for gaps in cognitive development at age 5 between children from the lowest-income families and those from middle-income families. We focus in particular on those factors that intervene between family economic resources and children’s outcomes and that might potentially be amenable to policy intervention.
    Our results provide grounds for optimism as well as concern.
    On the down side, the fact that low-income children lag their middle-income counterparts at school entry by nearly one year in vocabulary, and by smaller but still substantial amounts in other types of cognitive development, is certainly cause for concern. While schools can do a great deal to equalize achievement among children who start at different levels, their job would be a great deal easier if children started school on a more equal footing. In addition, school-age children are aware of their standing relative to their peers, and such early gaps may affect low-income children’s
    attitudes towards school and their aspirations for school attainment.
    On the up side, our results point to a host of policy-relevant factors that are important contributors to income-related gaps in cognitive development and that therefore could play a role in reducing such gaps. The eleven most important factors are: two measures of material resources (lack of access to a car and lack of access to the internet); six measures of parenting and the home environment (the sensitivity of the mother- and child- interaction, along with five specific measures
    of enrichment or parenting activities); and three health related measures (low birthweight, breast-feeding, and overall child health).
    If we are to make progress in reducing the income-related gaps in early cognitive development, policies that tackle the disadvantage faced by low-income children on this set of eleven factors would be a prudent starting point. Identifying
    effective parenting programmes is crucial, given the prominent role that differences in parenting play in explaining cognitive gaps. As discussed by Waldfogel and Washbrook (2008), the evidence base on such policies is now much stronger than it
    was in the past. In particular, a handful of rigorously evaluated parenting programmes are over-turning the conventional wisdom that parenting, although very consequential to child development, is hard for policy to effectively alter. There is also clearly a role for programs that addresss health-related inequalities – by reducing low birth weight, increasing breast-feeding, and improving overall child health. And, a more novel implication of our results is that policies to address material deprivation – in particular, lack of access to a car and to the internet — are also potentially important in mitigating gaps in cognitive development.

20. Inga
    February 26th, 2010 at 11:38 am

    

    Gerai, įtikinote – viskas čia gerai ir su tyrimu, ir su pavadinimu .
    Tik kodėl tuomet tas priežodis apie razumnumą ir durnumą yra “fe”? Juk jeigu būtų atliekamas tyrimas tarp socialinių sluoksnių (bent jau DK, ne Lietuvoje), turbūt irgi rezultatai parodytų, kad neturtingų žmonių išsilavinimas, IQ, dar kokie nors kiti rezultatai yra vidutiniškai mažesni nei tų, kurie uždirba daugiau. Be abejo, tai nereiškia, kad priežodis apima visą visumą, tačiau korealiacinė statistika galbūt būtų tokia. Ir jeigu tuomet mokslininkai tokį tyrimą užvadintų su tokiu priežodžiu antraštėje, ar tai būtų teisinga?

    Nebesiginčysiu daugiau, tiesiog man tiek pats tyrimas, tiek jo išvados yra kažkokios “veu”

21. kristina
    February 26th, 2010 at 11:22 pm

    

    na ir vakaruose ne visada taip. . Prezidentas Bushas buvo is auksciausio socio ekonominio sluoksnio, o skaityti nelabai mokejo.