Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
Tualeto reikalai. Namuose apsigyvena Jo Didenybė”puodas”.
3Feb2010 Kategorijos: 1-3 metai, Antrieji Gertrūdėlės metai, dienoraštis Autorius: Austėja Landsbergienė
O, taip…nelauktas (ar nelauktai?) atėjo tas laikas, kai jau ir Gertrūdėlę supažindiname su ta “gerybe”. Iš tiesų šis reikalas turi visą savo istoriją. Viskas prasidėjo tuo, kad dar rudenį man parašė iš “Perku Vaikui”, ir mes susitarėme, kad išbandysiu kokį nors jų produktą ir apie tai parašysiu. Man pasiūlė išbandyti “Toilet Trainer”. Tiesa, šis (nuorodoje) naujas, kuriuo prekiauja “Perku Vaikui”. Mes išbandyti gavome šiek tiek kitokį, kuriuo jau nebeprekiauja. Tačiau…gal jūs rasite ten tai, ko ieškote? O aš parašysiu, kaip patiko būtent šis gaminys…
Kadangi – kaip jau esu daug kartų rašiusi – manau, kad “puodo reikalai” neturi būti stumiami, be to, esu toks žmogus, kuris tikrai “negaudys” vaiko ir geriau palauks truputuką ilgiau, tačiau sulauks, kol vaikas bus pasiruošęs, tai, žinoma, iki sausio galo mums tas puodas visai nerūpėjo, nors ir gruodžio mėnesį atkeliavo į Briuselį.
Taigi užvakar išsipakavome tą puodą, ir Gabrielius jį susuko. Čia reikėtų tarti giriamąjį žodį, nes puodas a) labai lengvai susisuko ir b) abu patvirtinome, kad plastmasė – tikrai labai kokybiška. Instrukcijos buvo aiškios, visas procesas užtruko trumpai…būtų užtrukęs dar trumpiau, jei mūsų didieji nebūtų prisigalvoję visokių “triukų” su jo dalimis!
Be komentarų…
Morta sako: “Aš – LIŪTAS!”
Netrukus Gertrūda puodžiuką išbandė. Ką su juo daryti, mergina iš principo žino, nes po žiemos atostogų susitarėme lopšelyje, kad jau – kai sodina vaikus po miegelio – sodintų ir ją, kad ji “apsiprastų su mintimi” 
Taigi – nors namie dar nesodindavome – bet ji jau žinojo, koks tai “paukštis” tas puodas 
Žinoma, kol kas puodžiuką smagiausia stumdyti! Ypač prisikrovus į tą baltą “krepšelį” visokiu smulkių žaisliukų! Tačiau visgi tai – mažas žingsnelis savarankiškumo link ir šioje – tualeto reikalų – srityje!
Dar parašysiu, jog man patiko, kad labai lengvai išsiima ta balta dalis. Bet taip LABAI lengvai. Mat su berniukais turėjome tokį puodą, kuri ta dalis buvo it išsitraukiantis stalčiukas. Na, nesileisiu į detales, kad ten atsitikdavo , bet vis pagalvodavau, kad norėčiau praktiškesnio varianto!
Beje, kai vaikas “įvaldys” šį variantą, tai puodą bus galima perkostruoti į tokį, kuris užsideda ant didžiojo klozeto ir yra su laiptuku (labai panašus į tą, kuris yra nuorodoje įrašo pradžioje).
Tikimės, kad šis puodas tarnaus tol, kol reikės Gertrūdai (Morta ant panašaus pasilipdavo dar praeitą vasarą, t.y. 2.5 metų). Tikimės, kad Gertrūdai šis procesas bus neskausmingas Beje, nusipirkau knygą “Toilet Training in Less Than A Day”…gal ir išbandysiu! Bet kuriuo atveju – aprašysiu, nes bent kartą mėnesyje tenka gauti klausimą apie “puodo” reikalus…
23 Responses to “Tualeto reikalai. Namuose apsigyvena Jo Didenybė”puodas”.”
Leave a reply
Dėmesio! Naujas konkursas! PAVASARIO IR Šv.VELYKŲ DARBELIAI.
Prieš kelias dienas pasibaigė darbelių konkursas “Lietuviais esame mes gimę” ir jau skubame skelbti naują: PAVASARIO ir ŠV.VELYKŲ DARBELIO KONKURSĄ. Siųskite viską, kas, jūsų nuomone, tinka pavasariui ir šv.Velykoms. Iš tiesų šios dvi temos – neišsemiamos, todėl net neabejojame, kad ir jums kils daug minčių…
- 2010-03-21 DARBELIAI. Medelis.
- 2010-03-21 DARBELIAI. Zuikučiai iš varškinės tešlos.
- 2010-03-21 DARBELIAI. Zuikelis pievoje.
- 2010-03-20 DARBELIAI. Paukštelis.
- 2010-03-20 DARBELIAI. Inkilėlis.
- 2010-03-20 DARBELIAI. Stiklainiai “Gyvūnai”.
- 2010-03-20 DARBELIAI. Velti segtukai “Kiškučiai”.
- 2010-03-20 DARBELIAI. Saulė.
- 2010-03-20 DARBELIAI. Aplikacija “Velykos”.
- 2010-03-20 DARBELIAI. Velykė.
Jurgytukas
February 3rd, 2010 at 2:23 pm
Ghi, ghi, ghi, na cia tai “papimpintas” puodas, sakyciau
Kad veliau galima laipteli padaryti, tai laaabai geras variantas, nes laiptuka mums teko atskirai vaziuot pirkt.
O tai, kad vaikas i ta pati puoduka daro ir zaislus vezioja Jums nesikerta su asmens higiena? Gal as per daug baidausi, bet vyresnelei ant galvos puoda leidau uzsidet, kol jis nebuvo pirma karta panaudotas.
Austėja Landsbergienė
February 3rd, 2010 at 2:45 pm
Puodas tikrai “kietas”
Tik žaislai ir vežiojami 
Arba pasėdi 
O šiaip kažkaip – turiu pasakyti – neprisimenu, kad pradėję daryti į puodą vėl imtų žaislus į jį krauti… patys, matyt, “susivokia” 
Tai kad dar į tą puodą nedaryta nieko
kissa
February 3rd, 2010 at 2:58 pm
Mano merginai 1m.6 mėn., bet puodą mes turim seniai. Nepratinam mes prie jo labai intensyviai, bet nuo kokių metukų tai žino ką ten veikia. Dabar etapas, kai net sėst ten nenori, tik kaip laiptelį vonioj prie kriauklės naudoja, kai dantis švečiasi
Šiaip pastebiu, kad jai labai motyvacija padeda nuogai palakstyt. Tada pati jau eina ir sėdas, kai apvaro kojas 
Namie dabar šalta, tai tikrai leisčiau aktyviau pasipratint, bet gal palauksim dar kelis mėnesius. Nors vaikui matau jau trukdo sauskelnės, vis nusiimt nori.
Austėja Landsbergienė
February 3rd, 2010 at 4:02 pm
kissa, mūsų Morta vat taip 1m6mėn ir pradėjo plėsti sauskelnes, sakė “ne”…ir jau per Kalėdas iš tiesų visiškai galėjo būti be sauskelnių (dieną ir naktį). Berniukai, kita vertus, lauke savo pilnų antrųjų metų vasaros:)
Pas mus ta pati problema: namuose šalta, vos ne skersvėjai pučia, tai tikrai nuogos negalime paleisti…laukiam šilto oro! O tada jau skaitysiu knygą, nes ta mintis – atpratinti per vieną dieną – labai vilioja
Irma
February 3rd, 2010 at 4:04 pm
Mes irgi turim tokį trainerį. Kol kas naudojam didčkiui (3 m. ir 2 mėn.) ant klozeto. Ant puoduko darydavo be problemų, bet va ant klozeto sėstis nenorėjo. Tad pirkom paturbintą varianatą. Tuo labiau, kad mažajai (1 m. ir 1 mėn.) dar irgi reiks
kristina
February 3rd, 2010 at 5:34 pm
Oj, kaip laiku. Reikes paziureti I ta knyga. Mane jau puodo reikalai is proto varo. Dukrytei 21 men, o musu puodo istorija ilga, jau daugiau nei metai. Nuo mazdaug 10 men pradejau sodinti ant paprasciausio puoduko, po miegeliu, parejus is lauko. Labai graziai padarydavo, kartais paskaitydavom knygutes sedint ant puoduko, o kakuti tai is viso buvau pamirsusi ka reiskia is pamperso valyti, keleta menesiu graziai dare ant puodo. Iki tol kol nevaiksciojo. . .
Kai 14 men pradejo vaikscioti, sedejimas tapo neidomus, tai kazkaip keliems menesiams pamirsom ta puoda. Kokiu 17 men vel pradejome prisiminti, bet jau buvo daaaug sunkiau, sedeti is viso nenorejo, tai labai ir nespaudziau. Nors visa laika, iki siol, labai gerai zino viska apie puoda, tuoleta, ir pan, and puodo susodina visus savo zaislus, rodo kaip suniukas ant puodo savo reikalus daro, su visais tam tinkanciais garsais.
Na, o 19 menesiu staiga parupo merginai nebesideti pampersu. Tiesiog nesideda ir viskas. Tai pagalvojau, gal zenklas, kad uzteks jau. Taciau taciau. . . Ant puodo vis tiek nesiseda nei sekundei ne per kur, klyksmas toks lyg tas puodukas i uzpakali znybtu. Tai laksto su triusikeliais, ir daro tiesiai i kelnes. Jau geras menuo taip. Per dizdiausias mustynes uzdedu pampa kai einam i lauka ar nakciai. Pridaro i kelnes, ir jai visai visai vienodai kad slapia, gali ir valanda slapia sedeti. Kadangi pamaciau, kad sedeti neseti, tai pradejau siulyti sisiuka i kriaukle padaryti stovint. Tai taip stovint daznai padaro, kaip koks berniukas. 
Taciau dar keisciausias dalykas, kai pamato savo sisiuka, pradeda ziaugcioti taip lyg tuoj apsivems vaikas. Beje taip pat ziaugcioja ne tik sisiuka ar kakuti pamaciusi, bet ir snargliuka koki ar bloga kvapa uzuodusi. Nebuvau tokiu dalyku maciusi. . .
Nebzinau ka daryti, nusibodo jau kruvas skalbiniu kas diena skalbti ir kariauti del tu pampiu. .
kissa
February 3rd, 2010 at 7:06 pm
Šiaip man labai patiko knyga “vaikų seksualumas”. http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=627 Ten apie puodo reikalus įdomiai rašo, gal laibiau apie vaiko vidinę motyvaciją aiškesnis vaizdas susidaro. Ir šiaip įdomi knyga apie vaiko, paauglio vystymąsi.
Egle
February 3rd, 2010 at 9:59 pm
Aš irgi žadu pavasarį-vasarą (bandyti) atpratinti sūnelį nuo pampersų. Jau dabar galvoju, kokį puodą reikės įsygyti, jų tokia didelė įvairovė, kad jaučiuosi pasimetusi.
po_lina
February 3rd, 2010 at 10:57 pm
Egle, musu dukrelei labai pasiteisino pats paprasciausias chicco puodukas uz 18 litu
mano manymu, sitas daikciukas turi tik viena funkcija – tvarkyti i ji tualeto reikalus. taip kad man nera svarbu, ar jis groja, ar dainuoja ar dar kazka daro. labai pasiseke, kad mano ir dukreles nuomones siuo klausimu sutapo 
Olivijos ir puodo draugyste buvo laaabai greitutele. musu mergina visa esme suprato per viena vakara (kaip Austejos rekomenduotoj knygoj, kurios, gaila, neteko skaityti). avariju neliko nuo penktos pazinties su puodu dienos, o po savaites-pusantros emiau parsivesti ja sausiu vystyklu ir is pamokeliu, kiemo. nakciai ir miegeliui diena dar naudojam sauskelnes.
Be to, kad vaikutis turi buti pasiruoses ir kad labai sveika pirmomis dienomis ji laikyti nesmarkiai aprengta, kad sekmiu butu gerokai daugiau nei nesekmiu ir laimejimais besidziaugiantis mazylis mokytusi isties sparciai, pastebejau dar kelis isties reiksmingus ir mums pasiteisinusius dalykelius.
Gal kam pravers musu “gaires”:
- maziukas turi zinoti, kaip mama ir/ar tetis tvarko tualeto reikalus. musu mazoji, kadangi manes is akiu iki pusantru metu nepaleisdavo, mane nuolat lydejo ten, kur, kaip sakoma, ir karaliai be palydos… na, ir pakomentuodavau. galbut kam nors tai bus nepriimtina, bet… siuo metu jie tiesiog labai nori buti tokie, kaip mamos ir teciai (pastebejot?), ir esu tikra, bent jau musu dukrai tai, jog mama ir tetis butent taip tvarko reikalus, buvo pagrindinis impulsas to ismokti;
- pries pradedant “mokslus”, pasikalbet apie puoduka. na, mes ji turejom, seniau sodindavom, paskui, kai supratau, kad “rezultatas” tik mano, o ne dukros “nuopelnas”, praradau motyvacija, nebesodindavau… tai va, likusi kuriam laikui iki rimtojo meginimo, tiesiog “supazindinome” dukra su puoduku: kas jis, ka i ji reikia daryti (per mama ir tetis daro TAIP prizme);
- mums pavyko pirma kart rimtai pasodinus dukra ant puodo sulaukti “rezultato”. manau, kad pakankamai svarbus buvo tas pirmas bandymas, tiksliau tai, kad jis buvo sekmingas. beje, literaturoje patariama sodinti i “kresla” issyk po miego, po valgio, atsigerus, kad tie meginimai butu sekmingesni kiek imanoma;
- labai svarbu – auksciausios imanomos teigiamos emocijos sekmes atveju (jau kas jusu vaikui labiausiai patinka – apkabinimas, geras zodis, mazyte paperkanti dovanele, bendra megstama veikla ar dar kas nors; musu komplimentu megejai “atsidekot” buvo labai lengva);
- dar svarbiau – nulis tevu neigiamu emociju nesekmes atveju ir ramus veidai, pakartotinai, tiek tiek reikia kartu paaiskinantys, kad “musu seimoje zmones situs reikaliukus tvarko vonioje, tau tai reikia daryti i puoduka”;
- su musiske is pradziu pasiteisino jai suteikta galimybe padeti mamai/teciui isplauti puoduka (turim prie “krioklio” mazyti dusiuka toki, mes plaudavom, vaikelis ranka ta dusiuka prilaikydavo, sukdavo ratukus mamos/tecio padedamas). beje, kai maniskis tai pasiule, abejojau, kaip cia bu, ar nebus didesnis vargas valyti jos pripiltas balutes, nei keisti suteptus/suslapusius rubelius, bet… be reikalo, nes mazaja plovimo procesas nustojo domines po kokiu poros dienu
- puodukas turi savo vieta ir niekur nekeliauja (nupsrendeme taip, nes tai derinosi su musu pasirinktu, kad musu seima tai daro tualete; supratau, kad teisingai nusprendeme del to tik tada, kai po kokiu triju dienu nuo “mokslu” pradzios mazoji eme pati prasytis “psss” arba “kaku” arba tiesiog… pati nubegti i vonia, uzsidaryti duris, savarankiskai nusimauti pedkelnes ir kelnaites ir atlikus ka norejo pakviesti mane).
atleiskit, issipleciau.
Ieva
February 3rd, 2010 at 10:58 pm
Džiaugiuos, kad mūsų puodo istorija ne tokia tragiška
Mes buvom išsirinkę šustrą puodą, bet ne tokį, aišku, kaip Gertrūdos. Tiesiog puodą. Bet nepavyko gauti jam nuolaidos, tai nusispjoviau ir nupirkau Maximoj patį paprasčiausią, berods už 5 Lt. Ir puikus puodas!
Bet kad ir kur padaro (nu tik ne į kelnes 
), paskui duodu nuleist vandenį. Irgi didelė atrakcija ir kaifas vaikui 
Vaikui tada buvo 7-8 mėn. Iš pradžių daviau žaisti, tai jis tampydavosi jį po kambarius, dėdavo ten žaislus, o kai sugalvojo, kad ten galima atsisėsti, tai pradėjom sėsti nuogu užpakaliu ir, aišku, visada nors ką “pagaudavom”. Paskui vis rečiau išeidavo pagauti ir vaikui akivaizdžiai nebepatiko taip tuščiai sėdėti, tai buvo kelis mėn. laikotarpis (apie 15-16 mėn.), kai kategoriškai nesėdo. Dabar ir vėl po truputį sėda. Dažnai ir pats pasiprašo, net ant mažo retsykiais. Kai būnam vonioj, tai aš ir pati pasiūlau. Jeigu atsisako, tai nesodinu, bet ne visada atsisako. O kai padaro, tai labai pagiriu, duodu bučkį, žodžiu, vaikas švyti:)
Kartais mieliau sėda ant klozeto (prilaikomas) – jam atrakcija ten daryt
Tik pastaruoju metu irgi jau nenori segtis pampersų. Bet nesuprantu, ar nenori pačių pampersų, ar tiesiog rengtis. Tik tiek, kad aš pati nebenoriu pampersų. Kai namie, tai nesunku pagaudyt. Laukiu dabar iš Japonijos atkeliaujančių atprastukių ir pampersai bus tik laukui ir į svečius.
Ieva
February 3rd, 2010 at 11:03 pm
po_lina, labai šauni istorija! O kiek jūsų mergytei laiko?
po_lina
February 3rd, 2010 at 11:12 pm
Ieva, Olivijai dvidesimt menesiu su uodegyte dabar. pradejom sausio pradzioj, iskart po nauju, buvo jaunesne
beje, apie daryma “ant klozeto”, tai kai buname ne namie, ji pasipraso ir visada daro “ant klozeto”, tikrai, kad patinka. maniau, kad ir namie nores, bet nea. namie – puodas geriausias draugas
beje, manau, kad vaiko viliojimas ant puodo pasedet su knygutem, zaisliukais ir pan… na, naudos neduoda. “atlygis” turi buti ne uz tai, kad vaikas SUTINKA ten atsisesti (jei nesutinka, nepasiruoses, reikia atideti viska arba kalbetis su mazium is naujo), o TIK uz rezultata.
beje, pamirsau pasidalint musu klaida (kuria greit supratom, laimei, ir nekartojom) – nesiulykit per daznai, jie tikrai nedaro to kas desimt minuciu, kaip kai kurie saltiniai teigia. mes jau pirma vakara laika “uztempinejom”, geriau slapios kelnytes ar balute, nei vaikas ant puodo su tevu rankom ant peciu arba dainom/zaislais.
po_lina
February 3rd, 2010 at 11:15 pm
Ieva, musu mazajai irgi buvo faze, kai nenorejo, kaip tuomet galvojau, pampiu detis… galvojau, kol jos tetis nepaprotino manes, kad ji nori juos detis PATI, galvojau, kad nenori nesioti vystyklu. mes naudojame uzmaunamus/kelnaiciu tipo, tai ji kuo puikiausiai pati apsimauna. pabandyk ir tu leisti paciam.
kristina
February 3rd, 2010 at 11:44 pm
po_lina, aciu kad pasidalinai patirtimi. Maniske 21 men, bet pati dar nemoka nusimauti pedkelnyciu ar kelnyciu nei uzlipti ant klozeto, praktiskai be mano pagalbos nemoka dar susiruosti sisiukui. Isbuna po 3 val tarp ejimu i tuoleta, ir labai jai nepatinka jei kas vercia kai ji nenori. O kai nori, dar nelabai gaunasi pasiprasyti laiku. Na, uzsisakiau ta knyga, bandysime.
Egle
February 4th, 2010 at 2:07 am
po_lina, apie grojančius ar dainuojančius puodus negalvoju tikrai
iš esmės, reikia tik man pagalvoti, kas geriau, ar tas paprastas puodelis, ar tas, kuris tvirtinasi prie tualeto.
Smagu, kad tiek daug mamyčių (ir po_lina) pasidalino patirtimi.
Austėja Landsbergienė
February 4th, 2010 at 11:00 am
kristina, mūsų Augustas panašiai reaguoja į visokius ekskrementus. Tiesa, į savo – jei jie “vietoje” – kažkaip ne. Bet jei ką nors netoli jo supykina, ar išbėga nosies turinys, ar Gertrūdos sauskelnių turinį – neduokdie – pamato, tai iš tiesų nevalingai žiaugčioja. Ir vat jau aštuoneri metai, tuoj devyneri
Bet šiaip – jei jai tikrai labai išreikšta – pasidomėčiau daugiau, kodėl taip gali būti. Tiesiog profilaktiškai, kaip sakant:)
Austėja Landsbergienė
February 4th, 2010 at 11:02 am
po_lina, labai ačiū, kad pasidalinote patirtimi! Manau, kad tikrai daug kam naudinga!
Gintare
February 4th, 2010 at 11:56 am
Va va, tikrai svarbu neperspausti ir nesiulyti per daznai ant puoduko. As savo sunui matyt taip ir ikyrejau… ir eme nedaryti ir nesesti ant puoduko, nors kuri laika sekmingai padarydavo. Laukiausi antro, tad pati i wc aisku daznai laksciau, tuo paciiu ir vyresneliui vis pasiulydavau. O atsakymas vis tas pats “nejeikia, nenoju” (jam buvo 2 m.) O kartais ir atsisakes po keliu minuciu pavarydavo ant grindu. Oj kaip apmaudu buvo, bet stengemes nedaryti problemos…
Dabar pampius naudojam i lauka ar miegui, bet tikiu ateis laikas ir ju nebereiks.
Kol susiprotejau nebeklausti ir nesiulyti praejo keli men. Nuo nauju metu jis eme ir pats pradejo sakyti, kad nori sysiu. Mano dziaugsmui nebuvo ribu
Gintare
February 4th, 2010 at 11:58 am
Beje buvau nustebusi, kad maniskis nuo ryto gali isbuti ir 5-6 val nedares nieko ant puoduko, nors buna ir pageres ir pavalges pusrycius jau… tad tikrai neverta daznai klausineti!
Akvile
February 4th, 2010 at 2:13 pm
Vel Jusu Mortyte savam repertuare!:D
As tai labai laukiu iraso apie “Toilet training in less than a day”. Nesu nusiteikus nei itin entuziastingai, nei skeptiskai. Man tiesiog zmoniskai smalsu, ar tai tikrai imanoma.:)
Austėja Landsbergienė
February 4th, 2010 at 2:25 pm
Akvile, man irgi labai įdomu! Nes kol kas tai nė vienas vaikas “nepersilaužė” per mažiau, nei DIENĄ!!! Būtinai aprašysiu ir knygą, ir (gal, jei vis dėlto taip darysiu) vykusį arba nevykusį bandymą
Egle
February 4th, 2010 at 4:15 pm
Austėja, ir aš labai lauksiu tos knygos aprašymo ir pasakojimo, kaip sekėsi Gertrūdėlei.
kristina
February 4th, 2010 at 5:46 pm
Austeja, tikrai idomiai su taisk eksrementais ir pykinimu. Ir niekada nemokinau mazosios kad tai kazkas slykstaus ir pan, tiesiog nevalingai pradejo daryti taip, vat kaip kad sakai ir Augustas. Siaip ji del visko labai jautri. Tikiuosi kad tai faze kaip ir dauguma dalyku jos amziuje.
Gintare, butent, maniske irgi 5-6 val gali sausa isbuti, net nerimauju kartais ar vaikui skysciu uztenka, nors geria. Na, bet gerai kad gera pusles kontrole, o ne kas desimt minuciu leidzia po laseli.