Sveiki, mielieji! Pristatau naują – šįkart jungtinį – projektą, kurį darysime su kūdikius ir mažus vaikus bei jų artimuosius ženklų kalbos mokančia Asta. Jei prisimenate, esu rašiusi apie tai, kad nusipirkau gestų kalbos mokymo knygą ir ją smagiai perskaičiau. Tačiau viskas baigėsi, kai Gertrūda išmoko kelis ženklus, o man nuslūgo pirminis susidomėjimas. Manau, kad jeigu būčiau turėjusi paskatinimą, būčiau tęsusi. Todėl, manau, tėvams – net ir kol kas nežadantiems su vaikais mokytis ženklų kalbos – toks projektas gali būti įdomus. O gal štai imsite ir nuspręsite kartu su kitais entuziastais išmokti?
Projektą pristato Asta:
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio susilaukia girdinčių kūdikių gestų kalba. Jau kurį laiką jos mokau tėvelius. Pamokose dažnai išgirstu linksmų ir ne tokių linksmų pasakojimų. Taip pat išgirstu klausimų, susijusių su kūdikių ugdymu ar priežiūra. Su Austėja nusprendėme parašyti straipsnių ciklą apie girdinčių kūdikių gestų kalbą.  Plačiau aptarti kaip sekasi tėveliams mokytis, vaikučius mokyti, su kokias džiaugsmais ar vargais jie susiduria ne tik rodydami gestus, bet ir augindami mažylius.
Prieš kelias dienas švenčiau gimtadienį. Šiandien suskaičiavau, kad mane pasveikino draugai naudodami daugiau nei penkis komunikavimo būdus. O kiek būdų bendrauti su tėvais turi mūsų dar nekalbančios atžalėlės? Šiandien manau, kad tik du: pirma jie bendravimui naudoja kūną (gestus, judesius, kūno pozicijas) ir, jei į kūno kalbą nekreipiamas dėmesys, verksmą.  Dažna mama pamini, kad ji ir taip „susikalba“ su savo vaiku (tikiu tuo), bet į klausimą, ar metinukas nori užkąsti obuolio, ar verčiau rinktųsi pieną, retai kuri gali atsakyti.
Mano klases baigę tėveliai nebesivelia į diskusijas, kad metų vaikas nesupranta pats, ko nori. Jie žino, kad jų vaikai gali norėti visai ne to, ko nori tėvai ir tai yra patyrę „savo kailiu“. Būtent girdinčių kūdikių gestų kalba ir yra skirta tėvams sužinoti apie jų vaikų mintis, kol vaikai dar neturi galimybės išsakyti jų verbaline kalba. Bet tai toli gražu ne viena priežastis girdintį vaiką mokyti gestų kalbos.
Gestai suteikia daug džiaugsmo tiek tėvams, tiek vaikams. Negaliu pamiršti vienos pamokos, kai tėvų klausinėjau kiek gestų jie moka (dažnai bando prasisukti su PIENAS, DAR, VALGYTI ir skundžiasi, kad nepavyksta) ir 14 mėn. sūnus nušluostė jiems nosį, nes parodė dalį gestų greičiau už tėvus. Kai aš tyliai suskaičiavau ir pasakiau tik galutinį rezultatą mano pamatytą per pamoką, tėveliai buvo labai laimingi. Vaikas per pamoką parodė 7 gestus, nors prieš tai tėvai bandė mane įtikinti, kad jis moka tik DAR ir PIENAS. Seniai buvau mačiusi tokius laimingus žmones.
Tėveliai, pradėdami rodyti gestus vaikučiams, natūraliai ima daugiau bendrauti su jais. Kartą pamokose teko išgirsti mamos džiaugsmą: „Pagaliau pradėjau kalbėti su savo vaiku.“  Žinoma, pirma mintis buvo: „O ką veikei visus metus?“, bet mokydama susiduriu su labai įvairias žmonėm ir įvairiom šeimom, todėl gerai žinau, kad moralizuojant nieko nepakeisiu. Tokiais atvejais naudojuosi skatinimu – pagirtas elgesys  yra linkęs kartotis. Ir koks skirtumas, kad tai ne dvimetis, kurį bandome auklėti. Svarbu, kad tai veikia.
Taip pat tėvai išmoksta „matyti“, ne tik girdėti. Nesusidūrę su kurčiųjų kultūra žmonės net nepastebi, kad kalbantieji turi savybę nukreipti dėmesį nuo savęs, t.y. jei aš sakau, tai nėra reikalo akylai manęs stebėti, juk ir taip viską girdite. O kiek informacijos mes perduodame žodžiais? Pataisykite, jei klystu, bet ar ne apie 7%? Visa kita juk intonacija ir kūno kalba. Kai pati mokiausi gestų kalbos pastebėjau, kad per pora mėnesių galima priprasti „matyti“ kalbą, kai reikia stebėti ir gestą, ir lūpų judesius, ir kryptį, kur viskas nukreipiama.
Tėvai savo kailiu patiria, kad ne visada vaikai nori to paties, ko nori jie. „Sūnus inkštė ir priešinosi rengiamas ruošiantis eiti į kiemą (panašu, kad daugelis vaikų nemėgsta rengtis – aut. past.), bandydama susivaldyti, ėmiau klausinėti, ką jis nori veikti? Vaikas parodė gestą KNYGA. Apstulbau, bet neprieštaravau. Tai buvo jo pirmas kvietimas skaityti knygą ir trečias išmoktas gestas.“ – pasakojo  11 mėn. berniuko mama.
Taigi ateinančius porą mėnesių pasakosiu kaip einasi naujajai  „Kūdikio kalbos“ grupei. Joje kūdikių gestų mokysis penkios šeimos.  Tikiuosi smagių ir turiningų mokslų tėveliams, įdomių straipsnių skaitytojams ir įkvėpimo rašytojoms.
Rūpimus klausimus apie girdinčių kūdikių gestų kalbą kviečiu rašyti adresu asta@kudikiokalba.lt