Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
Ką gi, mielieji ir mielosios. Kadangi šis tinklaraštis -apie tėvystę, noriu suorganizuoti vieną trumpą, aiškų ir paprastą konkursą
Dovana laimėjusiajam – viena man labiausiai patikusių tėvystės knygų, jau išversta į lietuvių kalbą: A.Faber ir E.Mazlish knyga “Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų”. Beje, pagal šią knygą tinklaraštyje jau buvo projektas, apie kurį GALITE SKAITYTI ČIA.
Ką daryti, kad knygą laimėtumėte? Tiesiog komentaruose parašykite, kokia knyga ir/arba koks tinklalapis apie tėvystę jums – pati pačiausia (pats pačiausias). Knyga gali būti išleista ir lietuvių, ir ne lietuvių kalba. Svarbiausia – parašykite bent keliais sakiniais, kodėl būtent TA knyga (ir/ar TAS tinklalapis) yra jūsų mėgiamiausia(s)!
Kitą sekmadienį – kovo septintą dieną – loterijos būdu išrinksiu vieną komentatorių, kuriam pirmadienį – prieš pat išvykdama iš Lietuvos – šią knygą ir išsiųsiu.
Taigi…kokia knyga apie tėvystę ir/ar koks tinklalapis Jums buvo/yra naudingiausia(s)?
Savo dienas (ir dažnai ne tik dienas) leidžiu savo svajonėje, tapusioje realybe – Vaikystės sode. Vaikystės sodas – ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas (šiuo metu yra trys ugdymo įstaigos Vilniuje ir viena Kaune). Kuo jos ypatingos? Tuo, kad jose įgyvendinama tai, ko nėra niekur kitur: autorinė, unikali, neturinti analogų Lietuvoje Kontekstinio ugdymo programa. Akivaizdu, kad XXI amžiuje viskas yra susiję tarpusavyje, viskas integralu, todėl ir vaiko ugdymas turi būti visapusiškas.


Indre
February 28th, 2010 at 8:26 am
Rašau beveik ne dėl dalyvavimo konkurse, o dėl noro eilinį kartą pareikšti, kaip mano požiūrį į tėvystę (motinystę:)) pakeitė tų pačių autorių knyga “Laisvi tėvai, laisvi vaikai”. Ne pakeitė, nes to aiškaus požiūrio iki atsirandant vaikams ir nebuvo, bet sudėliojo daugelį taškų ant i. Arba tiksliau, tai patapo tuo i:) O visos kitos knygos ir asmeninė patirtis jau dėlioja taškus ant i. Užsimerkus rekomenduočiau bet kuriam tėčiui ar mamai, kurie nori, kad tėvystė taptų malonia, o ne sekinančia sąmonės būkle:) Ir tiems, kurie prisiskaitę nori susipykti su savo tėvais ir seneliais:) Nes kai pamatai, kokie aplinkinių bendravimo su vaikais įgūdžiai, atsiranda dar didesnė motyvacija išlaisvint save ir savo vaikus nuo nereikalingo vadovavimo, paklusimo, nepagarbos, aiškinimo ir aiškinimosi, tėviškų ir vaikiškų kaprizų, bereikalingų nervų, pykčių ir kt. Kelelis iki tobulybės dar labai tolimas, bet svarbu žinot aiškią kryptį. O ši knyga tą kryptį labai įtikinančiai pateikia. Taigi paskaičiau pasidariau ne objektyvi:) Nieko naudingesnio sau nesu radus ir viską, ką perskaitau jau vertinu pagal tai, ką pajaučiau (išmokau, kažkaip neatspindi to, kas su manim pasidarė:)) paskaičiusi šią knygą:)
Jurate
February 28th, 2010 at 9:28 am
ir man labai patiko si knyga- “Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų”. Siuo metu lankau psicholog. kursus tevams (psich. Silvia Striunga). Man tai didziulis atradimas. Tai ten si knyga kaip vadovelis
kita knyga labai giliai mane palietusi -Motinystes paslaptys. Is sirdies i sirdi.
Kristina/Anafora
February 28th, 2010 at 9:32 am
Na nepataikaujant tinklalapis – šis (ne tik dėl to, kad įdomus, informatyvus, novatoriškas, bet ir dėl to, kad kito neieškau
, o knyga…sunkiau…gal daugiausia vaiką padėjo suvokti Žukauskienės Raidos psichologija – objektyviai, istoriškai pagrįstai, ne populiariuoju stiliumi, “nežurnaliniu”, kaip dabar įprasta. Ir “Emocinis intelektas” man buvo naujiena, ir nors ne apie tėvystę, bet suvokiau visam laikui, kad emocijos dažnai labiau valdo gyvenimą, todėl vaiko savęs išraiškai ir kontrolei auklėjant skiriu didelį dėmesį.
(nes mes iš ten viską kartu gaminam, ragaujam po to viską aplink siurbiam ir plaunam)
O jeigu paklaustumėte mano 2,5 m sūnaus kokia knyga labiausiai jam padeda bendrauti su mamyte – tai būtų “Keksai ir keksiukai” bei Sonatinos blogas
Aq
February 28th, 2010 at 9:34 am
Man pats paciausias tinklapis – Austejos
pati skaitau ir kitiems visada rekomenduoju, kas nezino. Ir tokiu nezinanciu mano aplinkoj turbut nebera 
Patinka ir autores poziuris i tevyste, ir neissenkanti energija, sukurti tinklapi tevams apie ..VISKA. Zinau, kad cia lankosi ne tik tevai, bet ir pedagogai, pasisemti ikvepimo, apziureti Renatulio siulomus darbelius ir tiesiog skaityti ir tobuleti. Aciu, kad esat!
lastas
February 28th, 2010 at 11:49 am
Man patiko neseniai atrasta – laimingų tėvų šalis ( http://vaikopasaulis.blogspot.com/) dėl tos pačios paprasčiausios priežasties, kad visi straipsneliai priverčia šiek tiek papraščiau pažvelgti į vaiką – kaip žmogų, o ne į save, kaip vaiko “savininkę”, kas labai neretai man iškyla, jei ne veiksmuose tai mintyse galvojant apie pirmagimį
ir atradau puikią alternatyvią nuomonę visoms kitoms – dėl nujunkymo ir miegojimo atskirai su vaiku…
lastas
February 28th, 2010 at 11:50 am
Oj laimingų vaikų šalis
, atsiprašau ( val vėl prabilo pasamonė
)
Austėja Landsbergienė
February 28th, 2010 at 11:51 am
Labai ačiū už komplimentus, tačiau jaučiu, kad turiu pa(si)aiškinti, kodėl organizavau šį konkursėlį
Tiesiog viena draugė parašė ir užklausė, kokias knygas ir tinklalapius apie tėvystę jai rekomenduočiau:) Taigi nusiunčiau keletą savo rekomendacijų ir pagalvojau, kad – kadangi tinklaraštis ir skaitytojų auditorija laaaaabai su tuo susiję – padarysiu ir šį konkursėlį!
Enne
February 28th, 2010 at 11:54 am
O man kol kas vienintele turima knyga-”Laimingi vaikai”-tik is jos galim semtis patarimu.Visos kitos knygos, kad ir kokios butu nuostabios-mums paprasciausiai neikandomos.Pasiziuriu i kainas.. ir toliau tenka vadovautis nemokama mamiska intuicija.
Austėja Landsbergienė
February 28th, 2010 at 12:00 pm
Beje, nors aš nedalyvauju konkurse
, tačiau parašysiu, kokia knyga man pati pačiausia. Iš tiesų tai – labai specifinė knyga. Ji skirta tėvams, auginantiems šiek tiek kitokius vaikus: šiek tiek judresnius, šiek tiek smalsesnius, šiek tiek labiau užsispyrusius, žodžiu, vaikus, kurie yra šiek tiek labiau, nei dauguma vaikų… Kadangi namuose turime vieną tokį vaiką, tai skaitydama tą knygą kaip niekada gyvenime jaučiau būtent tai, ką Indrė įvardina kaip taškų ant i sudėliojimą: http://www.amazon.com/Raising-Your-Spirited-Child-Perceptive/dp/0060923288
Mary Sheedy Kurcinka “Raising Your Spirited Child”
Kristina/Anafora
February 28th, 2010 at 12:32 pm
Šitos knygos jau laukiu kelias savaitės iš JAV, pirkau
Beje pagal šio tinklalapio rekomendacijas
Buvo knyga ir workbook, tai abi paemiau, žiūrėsime kas ten gero
Laura
February 28th, 2010 at 12:50 pm
Galvoju, ar ši knyga tinkama šiasm konkursui, bet jei ir nelabai, vis tiek rekomenduosiu
Wolfgang Goebel ir Michaela Glockler “Padėkime augti. Sveikas ir guvus vaikas nuo kūdikystės iki brandos”.
Pavadinimas gali kiek klaidinti – tai ne vaikų ligų vadovas tėvams, o medicininiai bei pedagoginiai (daugiausia paremti Valdorfo pedagogika) patarimai tėvams bei žmonėms, dirbančiais ar kaip kitaip bendraujančiais su vaikais. Kas man labai patiko
Nes ligų vadovų ir taip apstu. Apskritai, tai visuminis požiūris į vaiko raidą, remiantis medicina bei antroposofija, padedantis suvokti, kaip jaučiasi vaikas, ko jam stinga, akcentuojantis ryšį su pasauliu, šeimos tarpusiavo santykius, darnios šeimos bei motinystės prasmę, vaikų ugdymą, socialinės aplinkos įtaką vaikų raidai. Daug ir tokių kasdienių, gal kiek buitinių dalykų – dienotvarkė, mityba, apranga ir pan. bet viskas pateikta kitokiu rakursu, ne šiaip tik patarimai, ką galima daryti ir ko ne. Iš tiesų, čia net nėra tokių fiksuotų taisyklių, kaip reikia elgtis. Man patiko, kad knygoje pateikta kiek gilesnė reiškinių prasmė. Žodžiu , knyga tarsi suteikia pasitikėjimo rūpinantis tiek sveiku, tiek sergančiu savo vaiku, pasiruoši prisiimti atakomybę už vaiko sveikatos saugojimą tiek fiziniame, tiek sielos lygmeny, o ne tiesiog atiduoti vaiką į gydytojų ar mokytojų rankas.
tiesa, ne visais klausimais mano požiūris sutampa su autorių mintimis, bet ne tai svarbiausia
Beje, nemažai ir medicininės informacijos, man tai tarsi enciklopedija, kur viskas viename
o dėl tinklalapių…į šį užsuku dažnai, tik nesireškių labai
Laura
February 28th, 2010 at 1:16 pm
pridariau klaidų per skubėjimą…mažius miega, tai noriu spėt viską pasidaryt
ramutė
February 28th, 2010 at 2:23 pm
knyga, kuri apšvietė, glostė, padėjo, patarė M. Odeno “Gimdymo atgimimas” (pati skaičiau rusų kalba, bet dabar lygtais yra ir liet.). Suprantu, kad tai ne tiesiogiai edukacinė knyga, bet man tai buvo pradžia ir švelnus įsčių atsivėrimas, kai supranti ir jau žinai kaip elgsies, kaip žindysi, kaip auginsi, ką dainuosi, skaitysi, eisi pasivaikščioti, uostysi orą ir to mokinsi savo mažąjį. Įkvėpti ir išmokyti suprasti, kad gyveni, kad šalia gyvena, kad virš tavęs gyvena ir t.t.
jei ką, skaičiau ne tik šią knygą:)))) bet ši – pirmieji akordai…
Vaida
February 28th, 2010 at 3:41 pm
Paskutinė skaityta ir tikrai didelį gerą įspūdį palikusi knyga apie vaikus – Ninos ir Zarianos Nekrasovų “Liaukitės vaikus auklėti-padėkite jiesm augti!”. Man patiko, kad knyga orientuota ne “į ką daryti su vaiku, kai …”, o į “ką daryti su savim, kai mano vaikas …”. Kitaip tariant, ne kovoti su vaiku, o spręsti situacijas. Be to, keleta stestų tėvams, kad galėtų pasitkrinti savo požiūrį į tam tikrus dalykus, ir patarimai tokie labai paprasti, daugiau pateikti per pavyzdžius. Kažkaip labai gražiai sugulė manyje po šios knygos visos prieraišios, besąlyginės tėvystės teorijos, visokie protingi patarimai ir t.t.
Ir dar labai laukiu atkeliaujant iš JAV Austėjos minėtos knygos – “Raising Your Spritied Child”.
Beje, “Padėkime augti”, mano irgi parankinė knyga, ypač, kai vaikas suserga ir imi jausti iš vidaus kylančią paniką, – pavartau, paskaitau ir dažnai nuramina, į protą atveda
Tiesa, konkurse galiu ir nedalyvauti, nes prizinę knygą jau turiu
Rimvydė
February 28th, 2010 at 3:59 pm
Mano pati pirmoji skaityta knyga apie vaikučius buvo Christopher Green “Mažylio tramdymas”. Ji buvo tokia tinkama, nes privertė pažvelgti blaiviai, kad ne tik mano vaikas verkia ar ožiuojasi, bet tai daro ir labai didelė dauguma vaikų ir tai NORMALU. Ji įtikino, kad esu pati geriausia mama savo vaikui ir pan. Man ji buvo tinkamu laiku. Po jos skaitytos knygos tokio įspudžio nepadarė, nors yra tikrai gerų patarimų tiek Julija Gippenreiter “Kaip bendrauti su vaiku” – ji panaši į A.Faber ir E.Mazlish knyga “Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų”. Tikrai verta paskaityti E.Shapiro “Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą” – gali atsekti, kodėl pats tam tikrose situacijose elgiesi vienaip, o ne kitaip ir tada suvoki, kaip nereikia elgtis su savo vaiku, kad jis bent jau neturėtų tokių pačių kompleksų ar prisigalvojimų, kokių turi pats. Dar rekomenduočiau Lawrence J. Cohen, PH.D. “Payful Parenting”
Egle
February 28th, 2010 at 4:08 pm
Mane labai sužavėjo Sabine Bohmann “Ein Löffelchen voll Zucker… und was bitter ist wird süß!” (Šaukštelis cukraus, ir kas kartu, pasidarys saldu).
, kuri iš tikrųjų yra dviejų neklaužadų mama.
Knygą skaičiau vokiškai, net nežinau ar dar į kokią kalbą yra išversta.
Visi patarimai duodami tarsi Meri Popins (visi mes juk ją dievinam
Knygoje kalbama apie viską, nuo auklėjimo iki žaidimų.
Nereali knyga! Nebuvau iki tol nieko panašaus skaičius.
Egle
February 28th, 2010 at 5:12 pm
Enne, aš beveik visas knygas, kurias skaitau, imu iš bibliotekos. Perku labai labai retai, jei sudomina ir jei kainuoja max porą eurų.
Enne
February 28th, 2010 at 6:10 pm
Pas mus bibliotekoj populiariausiu knygu gaut neimanoma-jos visada skaitomos.As jau kelis menesius nepagaunu sios-
http://iknyga.lt/zariana-nekrasova-nina-nekrasova_liaukites-vaikus-aukleti-padekite-jiems-gyventi_10263
Ka jau kalbeti apie A.Faber ir E.Mazlish knyga..
Alice
February 28th, 2010 at 7:20 pm
Why They Cry: Understanding Child Development in the First Year
Hetty Van De Rijt , Frank Plooij .
Tomis dienomis, kai maziukas buna ypatingai liudnas ir as neturiu supratimo kodel, pasiskaitau sita knyga. Joje aprasomi pirmuju metu ivairus periodai ir aprasoma tai, ka vaikas suvokia ir kaip tai isgyvena. Tada paciai lengviau pasidaro, kai suprantu, jog maziukui liudna ar baisu, nes jis pradeda suvokti ivykius, arba suvokia, jog egzistuoja atstumas, ir sulyg kiekvienu tokiu suvokimu jo pasaulis keicias.Tad nieko keisto, jei jis liudnas ar piktas. Juk jei ir as kuria diena pabusciau pasaulyje, kuris atrodo visiskai kitaip nei vakar, buciau siek tiek issigandusi.
Dalia
February 28th, 2010 at 7:35 pm
Man Austejos puslapis – vienas issamiausiu, koncentruociausiu ir labiausiai padedanciu nepasiklysti informacijos gausoje. O knygu apie vaiku auklejima/lavinima/raida ir pan. esu ne viena desimti perskaicius (profesija…..). Visose radau kazka tinkancio, idomaus, naujo arba tiesiog patvirtinancio ka jau ir taip zinojau. Kai mano gyvenime atsirado galimybe asmeninei praktikai seimoje – teko pasinaudoti ne vienu isminties perliuku.
Aciu, Austeja, ir tau
kristina
February 28th, 2010 at 9:08 pm
Sauni ideja!!!! Is karto uzsisakiau net 4 auksciau paminetas knygas is bibliotekos. Deja daznai nespeju ju perskaityti, jau ta knygute apie toilet training in one day skaitau 3 sav.
Vyras juokiasi, sako metus skaitysi knyga kad vaika per viena diena ismokintum. 
Is knygu skaitau viska is eiles, megstamiausiu kaip ir neturiu. Is tinklalapiu kai reikejo informacijos labai yra pdeje sie:
http://www.kellymom.com/
http://www.askdrsears.com/
melisa
February 28th, 2010 at 9:57 pm
Pats pirmasis tinklapis, kuris, prieš tampant mama, padėjo susiformuoti požiūriui į vaikų auginimą buvo http://www.geramama.lt . Prieraišios tėvystės skatinimas, įdomūs straipsniukai ir neišsenkami šaltiniai apie nešynes, vaikų nešiojimą, be kurių motinystės aš neįsivaizduoju:)
Ieva
February 28th, 2010 at 10:27 pm
Mano mėgstamiausiai tinklalapiai – austejosblogas.lt ir babycentre.co.uk. Austėjos bloge veža temų įvairovė, atsakingas požiūris į šeimą ir skaitytoją, diskusijos. Baby Centre mėgstu už labai smagius ir išsamius naujienlaiškius apie vaiko raidą.
Čia paminėtas vaikopasaulis.blogspot.com irgi buvo šaunus blogas, kol Ramunė nepasikėlė ir neišsikėlė į atskirus teminius blogus ir nepradėjo šnekėt labai kategoriškai, nepriimdama komentarų.
Iš knygų, kuriomis šiaip jau daugiausia domisi mano vyras, įsiminė Haim G. Ginott „Tarp tėvų ir vaiko“ Vilnius, 1999. Vertimas senas ir gana tragiškas, bet yra nuostabių minčių, kaip šnekėti su vaiku įvairiose situacijose, kad jis jaustųsi suprastas, išklausytas ir t. t. Tiesiog yra net dialogų pavyzdžiai, kurie atrodo ganėtinai paprasti, bet pats taip nebūtum sugalvojęs
Iš knygų nepatiko Vingro “Pirmieji treji gyvenimo metai”. Su savo kategoriškais teiginiais apie tai, kas yra “gera mama” tiesiog depresiją varydavo…
Laura
February 28th, 2010 at 11:16 pm
Ieva, pritariu del ‘pirmųjų trejų gyvenimo metų’, aš šitos knygos net nebaigiau skaityt…
Gintare
February 28th, 2010 at 11:35 pm
Man Jusu tinklapiukas pats paciausias. As cia uzsuku vos ne kasdien. Labai daug ideju semiuosi ir tuo paciu nors menka kruopelyte bandau atsidekoti, kazka atsiusdama. Ir knyga, kuria jus dabar siulote uz prizeli, taip pat labai ideali. As ja perskaiciau ne karta. As ja net turiu. Todel galiu drasiai parasyti atsiliepima ir tikrai nieks net nebandys pagalvoti,kad rasau del prizelio. Juk jo man nereikia….
Štai knygos ištrauka:“Kai grįžau iš seminaro, radau savo vaiką, gulintį ant žemės ir ištiktą pykčio priepuolio. Mano vyras tiesiog stovėjo ten ir pasibjaurėjęs stebėjo, jis pasakė: „Na gi, vaikų specialiste, pažiūrėsim, kaip susidorosi su tuo”. Pajutau, kad turiu naudotis proga. Pažiūrėjau į Džošą, kuris vis dar spardėsi ir rėkė, paėmiau pieštuką ir bloknotą. Tada atsiklaupiau ant žemės ir padaviau jam pieštuką su bloknotu sakydama: “Štai, parodyk, koks esi piktas. Nupiešk, kaip jautiesi”.Džošas nedelsdamas pašoko ir pradėjo piešti „Piktus” apskritimus. Tada parodė man ir pasakė: „Štai koks esu piktas”. Aš atsakiau: „Tu iš tikrųjų esi piktas” Išplėšiau dar vieną popieriaus lapą iš bloknoto: „Parodyk daugiau”. Jis įsiutęs terliojo lapą, o aš dar kartą pasakiau: „Berniuk, koks tu piktas!” Pakartojo viską dar kartą.Kai padaviau jam ketvirtą popieriaus lapą, jis neabejotinai buvo ramesnis. Jis ilgai žiūrėjo į lapą, po to pasakė: „Dabar parodysiu savo džiaugsmingus jausmus”. Nupiešė apskritimą su dviem akim ir šypsenėle. Tai buvo nepakartojama. Per porą minučių iš isteriko jis pavirto besišypsančiu vaiku ir tik todėl, kad jam leidau parodyti, kaip jis jautėsi. Po to vyras pasakė: „Ir toliau lankyk grupės užsiėmimus”.
Prisiminiau ir savo vaikiuko situaciją, ji man pasirodė labai analogiška. Kai mano vaikučiui buvo 14 mėnesiukų, ji buvo sprendžiama panašiai: aš vaiko netramdžiau, iš jos neatiminėjau „žaislo”, o leidau jai pačiai nuspręsti.Vaikiukas paėmė mano šlepetę ir kišo į burnytę, aš jai sakau „negalima”, o ji tik įsiverkė ir pradėjo ant grindų vartytis (nors ta šlepetė vis dar jos rankose). Žinoma, aš šlepetės neatiminėjau, o paėmiau jos mėgiamą žaislą – dėlionę ir atsigulusi ant pilvo pradėjau dėlioti.Ji verkdama į mane pažiūrėjo, priėjo arčiau ir pati atidavė šlepetę. Aš ją apsiaviau ir vėliau mano vaikiukas prisijungė prie dėlionės: aš dėjau į vietą, o ji išimdavo.
Violeta
March 1st, 2010 at 12:35 am
Pamenu, net neturėdama vaikučio labai domėjausi knygomis apie vaikų auklėjimą, nes buvo smalsu sužinoti kokias klaidas darė mūsų tėveliai. Didelį įspūdį paliko Roberto Kiyosaki knygą “Du tėčiai – turtingas ir vargšas”, joje atradau kaip turi būti ruošiamas vaikas šiam materialiam pasauliui, sužinojau ko mūsų nemokė nei tėvai, nei mokytojai. Skaičiau ir daugiau knygelių, kurių pavadinimų neatsiminsiu, tik galiu pasakyti, kad visos buvo verstos iš užsienio kalbų (lietuvių autorių nepavyko aptikti). Dar toks mažas pastebėjimas, kad tautiečiai (kaip bebūtų gaila) mažai domisi tokiomis knygomis ir vaikus auklėja kaip sumąsto arba visai neauklėja. Dabar kuomet auginu mažiuką labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę skirti visą dėmesį ir begalinę meilę jam, nes meilė auklėjime yra pagrindinė ”knyga”. O tinklapis tai žinoma, kad Austėjos lyderių tarpe, kiti įpūdžio nepaliko.
nePatyliukais
March 1st, 2010 at 7:57 am
Aš tai va iš anksto ruošiuos tam laikui, kai kada nors turėsiu klecką
bet šitas tinklaraštis net neauginančioms vaikų įdomus. Žavi jis mane, pagalvoji, kad ne tokia ir sunki ta motinystė, kaip pasirodo kartais
pasakyte
March 1st, 2010 at 9:19 am
Man pats pačiausias tinklalapis – Austejos, o pati pačiausia knyga – “Vaikai kilę iš dangaus”. Lietuviai mažai domisi tokiomis temomis ir vaikus auklėja kaip išmano arba visai neauklėja… gaila. Knygoje “Vaikai kilę iš dangaus” konkrečiais pavyzdžiais parodoma, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, aprašyti keturi vaikų tipai (sąlyginiai, žinoma, bet labai patogu priskirti kuriam vienam ir pagal tai jau imtis vienokių ar kitokių būdų: kalbėjimo, bendravimo, žaidimų…) Dar vienas svarbus vadovėlis – motiniška nuojauta ir vaiko jautimas. Gimus Urtei tai kažkaip atėjo savaime, žinau, ką sakyti, ką daryti, kad jai ir man būtų gera …
Laura
March 1st, 2010 at 11:12 am
jau užsisakiau iš bibliotekos kai kurias čia rekomenduotas knygas, šivakar tikiuos pradėt skaitinėt
Jurgytukas
March 1st, 2010 at 11:15 am
As gal i knyga nepretenduosiu. Vis tiek nusipirksiu ja pati
Bet komentaru gausa priverte mane dar n-taji karta perskaityti “Laisvi tevai, laisvi vaikai”. Pamaciau, kad daug ko perskaityto neatsimenu, bet situacijose elgiausi panasiai kaip aprasoma (ar intuicija, ar vis delto knyga “isedo”), BET… Man vis tiek kazko truksta. Musu namuose beveik visos situacijos turi “pratesima”
Gal kaip rase Vaida, pritruksta info ne “ka daryti su vaiku”, o “ka daryti su SAVIMI..” ?
Labai skaitau Austejos tinklapi, nepakeiciamos skiltys amziaus tarpsniai apie vaiko raida (karts nuo karto vel ir vel skaitau..) Taip pat skaitau ir Ramunes tinklapius. Tik labai greit pasijauciu nevykele, nes labai jau ten viskas grazu
Žydrūnė
March 1st, 2010 at 1:06 pm
Man tiesiog buvo atradimas jūsų tinklalapis.Vis ruošiausi jums parašyti,kad esu dėkinga už jūsų straipsnius ir nuorodas,už tai ,kad esate.Radau visą mane dominančią informaciją,kurios anksčiau ieškodavau žurnaluose ar šiaip internete.Dabar viską randu vienoje vietoje ir visos parašytos naujienos atkeliauja tiesiai į mano e-mailą. Mano sūnelis tik keliomis dienomis skiriasi nuo jūsų Gertrūdėlės. Jūsų straipsnis apie darželį suteikė man padrasinimo,tad ir maniškis dabar kelioms valandoms eina ten ir yra patenkintas.
Žaviuosi jumis Austėja,sėkmės jums.
VM
March 1st, 2010 at 1:20 pm
Tinklapis, kuri atradau pati pirma ir kuris man padejo bendrauti ir pradeti augti kaip mamai buvo http://www.supermama.lt/forumas . Veliau jis padejo daugiau maziau suzinoti pagrindus bei pasiguosti del vaiko ligu ir suzinoti kaip sekasi kitiems, susirasti panasiu mamu ir vaiku.
Tinklapis, kurio autore, yra mano gyvenimo ikvepeja ir jegu suteikeja bei moteris, kuria bene labiausiai zaviuosi yra http://www.austejosblogas.lt .
Knygos, kuria prie sirdies pridejusi, galeciau rekomenduoti kitiems tevams – neturiu. Gal del to, kad labiau megstu internete kitomis kalbomis pasiieskoti straipsniu, jei net kokios rimtesnes medicinines ar edukologines informacijos reikia ir tada jau “kiek pasikausciusi” kreipiuosi i specialistus.
Morskaja
March 1st, 2010 at 2:19 pm
Sveiki,
neseniai sulaukeme antrojo mazylio. Yra keletas kertiniu knygu, kurias norisi tureti ir kartais paskaityti. Man taip pat labai svarbi “Padekime augti”, skaitau ir apie ligas ir apie poziuri. Labai labai patiko knygele Čittapad “Dvasinis vaiku auklejimas”, retas atvejis, kai kalbama, kaip ugdyti vaiko idealus, puoseleti dvasios grozi, mokyti pamilti mena, gamta, semtis energijos, sukurti ir islaikyti dvasini rysi su vaiku. Na o is praktines puses puikiai pritaikiau patarimus is R. Dreikurs “Laimingi vaikai”. Kalbant apie blog’us – visiskas lyderis “Austejos blogas” (lenkiu galva ir nuosirdziausiai dekoju:), o siaip megstu paskaityti blog’us kokonas.wordpress.lt, smeliodeze.blogspot.com. Tiesa ruosiantis vaikelio gimimui pati audingiausia knyga, kuria rekomenduoju visoms besilaukiancios ir sulaukiu tokiu pat puikiu atsiliepimu yra A. Zarskaus “Gimimo slepinys”. Labai sauniai sudeliojantis taip cia megstamus cituoti “taskus ant i”, nuimatis baimes, paaiskinantis pasiruosimo, naturalaus gimdymo svarba.
Gintare G
March 1st, 2010 at 2:56 pm
Man dar be jau paminetu knygu patiko “Penkios vaiku meiles kalbos”, cia galima rasti apie tai kaip geriausiai galima parodyti savo jausmus savo vaikui, kaip “pripildyti jo emocini rezervuara”, nes juk kiekvienas vaikas skirtingas: vienam reikia paskatinimo zodziu, kitam – prisilietimu, dar kitam kad kuo daugiau butum kartu su juo.
Greeno “Mazylio tramdymas” irgi buvo idomi, nes visokiu nauju ir netiketu metodu atradau kaip bendrauti su ugtelejusiu pipiru kai jis ima daug ko nenori daryti ar tiesiog ima viskam priestarauti.
Na o apie interneto puslapius, tai kaip ir daugumai – Austejos puslapis man be konkurencijos. Cia randu aktualiu straipsniu, beto darbeliu skiltis irgi ikvepia naujiem uzsiemimam drauge. Dar supermama.lt daznai padeda kai ieskau kokios info man aktualiu klausimu arba atsiliepimu apie vaiku gydytojus, specialistus.
Laura
March 1st, 2010 at 2:59 pm
Man irgi labai patiko Žarskaus Gimimo slėpinys, nėšumo pabaioje skaičiau, tai taip gerai nuteikė prieš gimdymą, sudėliojo visas mintis į reikiamus stalčiukus ir suteikė kažkokį nusiraminimą.
Ansela
March 1st, 2010 at 3:04 pm
Bijau pasirodyti senamadiska, nes nuostabia knyga laikau Bendžamino Spoko “Vaikas ir jo priežiūra”
Iš tikrųjų dar paauglystėje pradėjau skaityti įvairią psichologinę literatūrą, taip pat ir tą, kuri susijusi su vaikų auklėjimu. O kai pasijutau besilaukianti, tiesiog puoliau ryte ryti viską, kas tik pasitaikydavo po ranka, apie vaikų auginimą. Atsakingai išklausiau ir specialius kursus nėščiosioms. Ir jaučiausi tokia užtikrinta, kad žinosiu kaip elgtis visose situacijose, su pakylėjimu laukiau ateinant savo mažiuko, tuo labiau, kad nėštumas, o ir gimdymas buvo labai lengvas… kol gimęs sūnelis nutupdė savo mamą ant žemės… Nuo pat pirmų minučių kaip pradėjo verkti, tai taip ir verkė visus pirmus tris su pusę mėnesio, tarpais pamiegodamas po 15 minučių
Tuomet atsiverčiau Spoko knygą (1978 m. leidimo!) ir ten radau parašyta, kad “netiesa, kad naujagimiai yra neramūs todėl, kad jų mamos yra nervingos, tiesiog mamos yra nervingos todėl, kad jų naujagimiai nuolat verkia”
Ši knyga man buvo kaip gaivaus oro gurkšnis, supratau, kad nesu pati blogiausia mama pasaulyje. Tai labai paprastai ir kartu genialiai parašyta knyga. tiesiog matai, kaip po mažų Amerikos miestelių namus vaikšto toks paprastas kaimo gydytojas ir skleidžia viso pasaulio išmintį. Šiek tiek pasenusių dalykų toje knygoje net nepastebi nurašydamas juos vis dėlto prabėgusiam nemažam laiko tarpui, tačiau, mano nuomone, gydytojo Spoko išmintis išliks nemirtinga. Jis man labai padėjo auginant mūsų vakar jau 18 mėnesių sulaukusį pašėlusį vaikį
Vaida
March 1st, 2010 at 3:23 pm
Enne, gali paskolinti Nekrasovu knyga, jei jus Vilniuje.
Mamytė
March 1st, 2010 at 3:31 pm
Kadangi turėjau problemų iki gimdymo,tai labai patiko A.Žarskaus “Aš iki gimimo”.Man ši knyga labai padėjo,tiesiog supratau,kad visos problemos manyje,mano galvoje. Skaičiau kelis kartus.
Na,o dabar tai vis laukiu naujienų iš Austėjos,labai super. Sužinojau apie šį puslapį iš radio laidos “Mes moterys”.
Labai brandus ir išsamus puslapis.Ačiū
Enne
March 1st, 2010 at 4:16 pm
As Kaune, aciu uz rupesti:)
SV
March 1st, 2010 at 5:00 pm
O aš noriu rekomenduoti vokiečių autorės Fee Czisch knygą ‘”Vaikai gali daugiau. Kitokia pradinė mokykla” (“Kinder können mehr. Anders lernen in der Grundschule” – originalo kalba). “Vaikams reikia tokios mokyklos, į kurią ir man būtų miela eiti”, sako knygos autorė ir parodo, kaip vieno asmens iniciatyva ir noras gali nuversti kalnus. Ir kad mokyklos reforma gali/turi prasidėti klasėje, o ne/tik ministerijų koridoriuose. Tai knyga apvertusi mano požiūrį į mokyklą, mokymąsi ir tėvų vaidmenį šiame procese. Skaičiau ir stebėjausi, kad mokymasis gali būti toks žaismingas procesas ir tam nereikia kažkokių ypatingų priemonių. Kad mokyti galima nelaužant vaiko, jo nemuštruojant, nerūšiuojant į gerus ir blogus, gabius ir kvailus.Ir reikia tik tiek nedaug – atidumo, meilės, kantrybės ir pagarbos.
Skaitant man buvo liūdna, kad lietuviškos mokyklos aš nepajėgi pakeisti, bet juk galiu pradėti nuo savęs ir savo šeimos!
kissa
March 1st, 2010 at 10:29 pm
Na kol kas man patiko čia turbūt abi minėtos Dreikurs “Laimingi vaikai” http://www.manoknyga.lt/knyga/laimingi-vaikai.html ir Nekrasovų “Liaukitės vaikus auklėti, leiskite jiems augti”. Abi jos iš priešingų polių, bet abi labai naudingos.
Saule
March 5th, 2010 at 11:25 pm
Man labiausia istrigusi..ir padejusi knyga “Laisvi tevai ,laisvi vaikai “. Nuostabi knyga ! Labai profesionali,paprasta ir labai pritaikoma..isbandziau “ant ” savo treju metu kapriziuko..labai suveike,padejo..Ir jam( !!!) ir man palengvejo
)
Visiem tevams ir mokytojams ( gal net labiau !!) rekomenduoju perskaityti.