Prieš kelias dienas iš gyvenimo, neištvėrus bendraamžių patyčių, savanoriškai pasitraukus paaugliui pagalvojau, kad iš tiesų pribrendau dar vienam projektui/akcijai/kampanijai – “BE PATYČIŲ”.  Gavusi “Vaikų Linijos” pranešimą spaudai (jį galite skaityti įrašo apačioje), apsidžiaugiau. Jis – kaip čia buvęs!
Paieškojusi internete apie kitas “BE PATYČIŲ” kampanijas, radau širdį suvirpinusią plakatų seriją. Štai vienas, kurį – kaskart žiūrėdama – atrodo, imu drebėti viduje:
Visus plakatus ŽIŪRĖKITE ŠTAI ČIA.
Beje, man labai patiko ir tas plakatas, kuriame sakoma: “Vaikai yra vaikai...”. Teko skaityti, kad ir Lietuvoje dažnai į patyčias taip reaguojama…tarsi numojama ranka…tarsi norima pasakyti, kad vaikai gali būti bjaurūs vieni kitiems. Taip, gali. Bet ar mes turime stovėti šalia ir nieko nesakyti? Arba net nusisukti ir apsimesti, kad nieko nematome?
Todėl kviečiu visus Lietuvos tinklaraščių rašytojus jungtis į akciją, savo tinklaraštyje įsidedant reklaminį skydelį, tariantį PATYČIOMS NE!

Viliuosi, kad tai paskatins daugiau žmonių pasidomėti, kas iš tiesų yra patyčios ir išsklaidyti patyčių mitus:

Mitas: Visi vaikai tyčiojasi vieni iš kitų – tai yra visai normalus elgesys. Juk jie tai daro tik 

norėdami pajuokauti!

Tikrovė: Ar yra kada nors tekę išgirsti tokį pasakymą: „Nekreipk dėmesio! Kas jau čia bus, 

jei į kiekvieną kepštelėjimą taip reaguosi?.. Juk visi vaikai taip elgiasi.” Kartais manoma, kad 

patyčios yra visiems vaikams būdingas elgesys, todėl į jį neverta kreipti dėmesio. Iš tikrųjų 

vaikai gali bendrauti ir be patyčių – pavyzdžiui, Švedijoje 3 kartus mažiau vaikų kenčia nuo 

patyčių nei Lietuvoje. Tai rodo, kad patyčios nėra visiems vaikams būdingas elgesys. O reaguoti

į jį svarbu todėl, kad patyčios skaudina tuos, kurie patiria patyčias, o kartais ir tuos, 

kurie jas tik stebi.

Ar žinojai, kad:
Lietuvoje 1 iš 4 vaikų patiria patyčias.
Švedijoje – tik 1 vaikas iš 20 patiria patyčias.

Mitas: Patyčios visada buvo ir bus – jų niekaip neįmanoma sustabdyti.
Tikrovė: Su kuo tikrai galime sutikti – patyčios nėra naujas elgesys. Jei paklaustumėte savo 

tėvų ir senelių, jie tikrai turėtų ką papasakoti apie patyčias iš savo vaikystės, pavyzdžiui, kokias 

pravardes mokykloje turėjo. Tačiau netiesa yra tai, kad patyčių neįmanoma sustabdyti. 

Tam, kad patyčios liautųsi, būtina į jas reaguoti – tą turi daryti ir suaugusieji, ir vaikai.


Mitas: Vaikai, patiriantys patyčias, privalo patys apsiginti ir išspręsti patyčias.
Kartą Mantas, grįžęs namo, papasakojo tėčiui apie tai, kad trys jo bendraklasiai iš jo 

tyčiojasi – pravardžiuoja „daunu“, per pertraukas apstumdo, o šiandien išmėtė visus 

sąsiuvinius po klasę… Kiti klasės vaikai Mantui ne tik kad nepadeda, bet dar ir juokiasi 

tuo metu, kai kiti tyčiojasi. Tėtis į tai reagavo pasakydamas: „Mantai, būk vyras. Tu 

turi pats apsiginti – juk tu ne koks lepšis ir neprašysi, kad aš už tave į mokyklą eičiau 

aiškintis, kas ten pas jus vyksta?..“

Kaip manai, kaip šiuo atveju Mantas gali apsiginti?
Tikrovė: Kartais yra manoma, kad vaikai turi patys susidoroti su patyčiomis. O kaip su jomis 

susidoroti ir būti „tikru vyru“, jei tyčiojasi ne vienas, ne du, o 3, 4 ir daugiau vaikų? 

Kaip vienam sustabdyti patyčias, jei kiti klasės vaikai nepadeda? Tiesa yra ta, kad vaikams, 

patiriantiems patyčias, labai reikalinga aplinkinių žmonių pagalba – jam gali padėti kitas 

klasės draugas, būdamas su juo ir padėdamas jam iškęsti patyčias, taip pat gali padėti suaugusieji 

– mokytojai, tėvai.


Mitas: Patyčios gali padėti vaikams sustiprėti, tapti labiau užsigrūdinusiems. Juk kiekvienas 

vaikas turi mokėti kovoti už save – patyčios yra puikus būdas to išmokti!

Tikrovė: Tikrai svarbu, kad vaikas mokėtų save apginti. Bet ar patyčios gali to išmokyti? Patyčios vaikams sukelia daug skausmingų išgyvenimų ir jausmų. Taigi, patyčios ne stiprina vaikus, o kaip tik sukelia jiems daug neigiamų jausmų ir gali ilgam palikti skausmingų išgyvenimų.



Mitas: Pasakyti suaugusiesiems apie tai, kad iš tavęs tyčiojasi, yra blogai – taip tu tapsi skundiku.

Tikrovė:Neretai galvojama taip – jei tu pasakoji suaugusiesiems apie tai, kaip su tavimi elgiasi kiti vaikai arba apie tai, ką kiti vaikai negero padarė kitam vaikui, tu esi skundikas. Netiesa! Tik papasakojus kam nors apie patyčias galima padėti jas įveikti. Kuo dažniau nutylima apie patyčias, tuo lengviau skriaudėjams tyčiotis – juk vis tiek niekas iš suaugusiųjų apie tai nesužinos!..


Svarbiausias skirtumas tarp skundimo ir pagalbos prašymo yra toks:
- pagalbos prašome tose situacijose, kai vienas vaikas kitam daro nemalonius ar 

žalingus dalykus, pavyzdžiui, muša, atiminėja daiktus ar kitaip skriaudžia, ir pats 

vaikas negali apsiginti;

- skundimu vadinamas toks elgesys, kai suaugusiajam papasakojama apie elgesį, 

kuris niekam nežalingas. Pasakojama norint sukelti nemalonumą kitam vaikui, 

pavyzdžiui, vaikas pamokos metu žiūrėjo pro langą ir neatidžiai klausėsi pamokos, 

o kitas klasės vaikas apie tai pasako mokytojui, norėdamas, kad mokytojas 

pabartų vaiką, žiūrintį pro langą. Tai gali būti pavadinta skundimu.

Jei iš tavęs tyčiojasi, labai svarbu papasakoti apie tai kam nors iš suaugusiųjų. Tai nėra skundimas – tai pagalbos prašymas. Tu turi teisę būti saugus ir gauti pagalbą tose situacijose, kurias sunku įveikti vienam.


Mitas: Fizinis smurtas yra skaudesnis nei šaipymasis. Žodis – ne kumštis, juo mėlynių nepaliksi
ir žmogaus neužmuši.
Tikrovė: Galbūt tau yra tekę išgirsti tokį pasakymą: „Nekreipk dėmesio – juk tai tik žodžiai! 

Maža ką žmonės prišneka…“ Visgi nekreipti dėmesio į žeidžiančius žodžius yra labai nelengva – žodžiai, kaip ir veiksmai, gali labai skaudinti ir ilgam palikti pėdsakus atmintyje. Neretai suaugusieji, o kartais ir patys vaikai labiau linkę reaguoti į fizinius veiksmus, pavyzdžiui, pastūmimą, įspyrimą, smūgį kumščiu. Jei jau vaikai pradeda muštis, tas atrodo išties rimta.

Tačiau žodžiais galima skaudinti žmogų ne mažiau nei smūgiu – o kartais net ir labiau…


Taip pat galite pakviesti visus Facebook draugus jungtis ir palaikyti šią akciją. Jeigu norite jungtis ir jūs (ir prie Facebook akcijos), SPAUSKITE ŠTAI ČIA!
Patyčių tema jau esu rašiusi ir keletą straipsnių:
Straipsnis 6 (daug teorinės medžiagos)
Straipsnis 8 (čia yra ir man nepaprastai patikęs filmukas…)
O štai ir jau minėtas pranešimas spaudai:
Pranešimas spaudai
Kampanija „Be patyčių“ jau ir Facebook’e”
2010 m. vasario 1 d.
Gruodžio mėnesį startavusi paruošiamoji akcija „Savaitė be patyčių“ sulaukė 350 Lietuvos mokyklų palaikymo. Specialiai kampanijai „BE PATYČIŲ“ prieš savaitę sukurtas puslapis Facebook’e skaičiuoja jau pusšimtį gerbėjų.
Emocinės paramos tarnyba “Vaikų linija” kartu su partneriais iš valstybinio, nevyriausybinio ir verslo sektoriaus 2010 metų kovo 22-26 dienomis organizuoja akciją “Savaitė BE PATYČIŲ”. Jos metu vyksiančiais renginiais bus stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į sutrikusius vaikų santykius, patyčias ir pažeminimus, kurių gausu vaikų ir suaugusiųjų bendravime.
“Savaitė BE PATYČIŲ” – tai savaitė, per kurią pasistengsime kartu su partneriais sukelti didesnį atgarsį visuomenėje dėl patyčių problemos, pasitelkdami mūsų pačių, įvairių mokyklų, darželių, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų energiją ir kūrybiškumą”, – žada akcijos organizatorių atstovė Vaikų linijos psichologė Marina Blagoveščenskaja.
“Vaikų linija” jau šeštus metus stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą – vykdo kampaniją “BE PATYČIŲ”. Kampanija siekiama skatinti draugiškus vaikų, suaugusiųjų tarpusavio santykius ir kurti saugią mokyklą, kurioje nebūtų patyčių ir smurto. Pagrindiniai kampanijos uždaviniai būtų formuoti nuostatą visuomenėje, kad patyčios nėra normalus elgesys, dirbti su mokyklų bendruomenių nariais bei vykdyti veiklas naudojant naujausius prevencijos metodus, informuoti visuomenę apie patyčių mastą ir efektyvias patyčių prevencijos programas.
“Na atleiskit gal čia ir ne į temą, bet turiu didelę problemą… Kas kart, kai atsikeliu rytais į mokyklą, vis didesnė baimė būna.. ant manęs ,,varo” visa klase, visi manęs nekenčia. Aš susipykau tik su viena klasioke, bet kadangi prie jos visi nori pritapti tai visi su manim irgi nebedraugauja.. tai va, kai tik nueinu į mokyklą kas nors iš klasės būtinai prie manęs prilenda ir pradeda spardytis…tėvams sakyti nenoriu, nes sakys – pati lendi mokytojam sakiau, bet jiems tas pats…nežinau ką man daryti …man baisu darosi vien tik pagalvojus, kad ryt vėl į mokyklą…dabar labiausiai bijau, kad klasiokai ir klasiokės nepasikviestų kokios „chebros“, kad mane atspardytų, nes jau man jie pradėjo tuo grasinti :( ( neįsivaizduoju, ką man toliau daryti…nekreipiau į tai dėmesio, bet tai tik dar labiau pablogino…”, – Vaikų linijos svetainėje paliko atsiliepimą mergaitė.
Akcijos “Savaitė BE PATYČIŲ” partneriais tapo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos moksleivių sąjunga, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, VšĮ Paramos vaikams centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Olweus International, Skalvijos kino centras. Akciją remia Jungtinių Valstijų ambasada Lietuvoje.
“Savaitėje BE PATYČIŲ” kviečiamos dalyvauti įvairios įstaigos – mokyklos, darželiai, nevyriausybinės organizacijos, norinčios visais įmanomais būdais atkreipti dėmesį į patyčių problemą bei skatinti pagarbius ir draugiškus santykius visuomenėje.
Kiekviena organizacija prašoma paruošti “Savaitei BE PATYČIŲ” paminėti skirtą veiklos planą.  Tokiu būdu kiekvienos įstaigos organizuojama veikla bus unikali, kiekviena įstaiga paruoš programą, atsižvelgdama į savo poreikius ir aktualijas. Dalyvių registracijos terminas pratęsiamas iki kovo 1d.
Visus “Savaitės BE PATYČIŲ” renginius koordinuos “Vaikų linija”, kuri taip pat sieks, kad akcija būtų matoma visuomenei. Informaciją nušviesti visuomenei apie “Savaitės BE PATYČIŲ” metu vyksiančius renginius bus kviečiama Lietuvos žiniasklaida. Informacija apie akciją bus nuolatos atnaujinama Vaikų linijos internetinėje svetainėje www.vaikulinija.lt .
Vaikų  linijos 2010 metais veiklą finansiškai ar paslaugomis remia: TEO LT, AB, UAB “Tele2″, UAB “Informacijos valdymo centras”, UAB “Mediaskopas”, Nyderlandų Karalystės ambasada, Jungtinių Valstijų ambasada, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus, gyventojai, aukodami finansinę paramą bei skirdami 2 proc. nuo pajamų mokesčio.
Kontaktinis asmuo:
Marina Blagoveščenskaja
Vaikų linijos psichologė
marina@vaikulinija.lt
mob. 860179596
Olga Malaškevičienė
atstovė ryšiams su visuomene
LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
261 22 78, 869904235
olmala@lrs.lt