22-ąją Advento dieną nuo ryto iki vakaro rūšiavome knygas, net į lauką neišlindome, nes kol visas iškilojome, pavartėme, dėliojome į krūveles, paplepėjome su Benediktu, saugojome nuo Vincento pomėgio “pavartyti knygas kojomis” (brrr, kiek nervų man tai kainuoja).

Tą rytą Advento kalendoriuje radome štai tokį lapelį

Gerai, kad ši oranžinė rankutė mirguliuoja Austėjos bloge, tad žinojome kokią užduotėlę gavome šią Advento dieną. Tad puolėme rūšiuoti knygas. Gerai, kad suskubome tai daryti iš pat ryto, nes užtrukome gana ilgai.

Su Benediktu sutarėme, kad išrinksime tik gražias, tvarkingas knygas, kad atiduosime nuoširdžiai, be gailesčio (kad vėliau neverksime, kad reikia eiti ir išsitraukti iš maišelio, nes gaila pasidarė). Ir dar būtina sąlyga buvo ta, kad jau knyga būtų mūsų perskaityta, nes jei atiduosime tą, kurios dar neskaitėme, tai vėliau, norėdami perskaityti, vėl turėsime pirkti knygą, kurią lyg ir turėjome,…

Benediktas labai ilgai rūšiavo savo knygas. Vartė, pasakojo, komentavo, savo krūveles perdėliojo daugybę kartų. Galų gale liko 3 knygos iš jo lentynų. Kai paklausiau kodel nusprendė padovanoti šias, tai pasakė, kad jam tikrai jų negaila padovanoti, ir vieną dovanoja nes turi du vienodus “Bembius”, o kitas dvi, nes jam jos “per baisios” (viena apie vaiduoklį, o kita apie milžiniškus gyvūnus). Na, ne pats geriausias argumentas darant gerą darbą, bet labai tikimes, kad kažkam jos bus visai nebaisios, o net labai įdomios.

Tik niekaip neatradome kur tas knygas reikia išvežti, ar jau atsirado tos “knygų dėžės”, tai parašėme laišką ir lauksime atsakymo. Dabar dar aptikau, kad prašo ir linkėjimą įrašyti knygoje, tai rytoj teks tuo užsiimti ir parašyti po linkėjimą į atrinktas dovanojimui knygeles