Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
Vienuoliktąją Advento dieną vaikų užduotėlė buvo “Padaryti sveikinimus savo krikštatėviams”. Tai abu padarė po dvi eglutes iš apvedžiotų ir iškirptų savo delniukų.
Pirmiausiai apvedžiojome Benedikto ir Vincento delnus

Kadangi darėme po 2 eglutes, tai apvedžiojome 12-ka Vincento ir 12-ka Benedikto delniukų (Vienai eglutei reikia 6 delniukų iškarpų)

Žvaigždes viršūnėms iškirpome iš margo viršelio nuo kartono

Benediktas priklijavo savo ir brolio eglutes (eglutei reikia 3 delniukus klijuoti lapo apačioje, aukščiau du delniukai ir tada viršuje- vienas) ant perlenktų kartono lapų ir ant viršūnių priklijavo žvaigždes

Abu gavo po du lapelius Kalėdinių lipdukų ir puošė jais eglutes


Vincentui iš pradžių padėjo ir tėtis, ir brolis

Bet kaip pačiam pavyko nuklijuoti nuo lapelio lipdukus, tai jam taaaaaaip patiko, kad toliau darbavosi savarankiškai ir aplipdė lipdukais ne tik eglutes, bet ir atviruko vidų

Suklijavęs savo lipdukus, tikrino kaip lipdo Benediktas

Štai tokios gavosi eglutės

Savo dienas (ir dažnai ne tik dienas) leidžiu savo svajonėje, tapusioje realybe – Vaikystės sode. Vaikystės sodas – ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas (šiuo metu yra trys ugdymo įstaigos Vilniuje ir viena Kaune). Kuo jos ypatingos? Tuo, kad jose įgyvendinama tai, ko nėra niekur kitur: autorinė, unikali, neturinti analogų Lietuvoje Kontekstinio ugdymo programa. Akivaizdu, kad XXI amžiuje viskas yra susiję tarpusavyje, viskas integralu, todėl ir vaiko ugdymas turi būti visapusiškas.


Gintare
December 19th, 2009 at 9:59 am
Labai grazu!Mes jau anksciau dareme eglute is delniuku tik mes ja klijavom ant plastikinio butelio,tai ir dabar pazistami negali atsistebeti groziu.
asara
December 19th, 2009 at 10:36 am
Man labai patiko mintis paruosti sveikinimus krikstateviams. Pasinaudosiu. Kazkaip buvo iprasta, kad krikstateviai galvotu apie dovanas kriksto vaikams
.
Austėja Landsbergienė
December 19th, 2009 at 1:06 pm
Gintare, mes Lietuvoje darydavome ant mūsų buto durų (per visą Adventą – kiekvieną dieną vis priklijuodavome po kelis delniukus, o prieš pat Kūčias – paskutinius), tai kaimynai vis sakydavo, kad žino, kokios šventės artėja
asara, būtinai reik prisiminti krikštatėvius