Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
![2653201342_ba3d882a18[1] 2653201342_ba3d882a18[1]](http://www.austejosblogas.lt/wp-content/uploads/2009/11/2653201342_ba3d882a181-300x192.jpg)
Galvojau, galvojau, kaip cia geriau isvertus ir pagalvojau, kad geriau viska aprasysiu, o vertimas ateis savaime…nes juk retai geriausiai tinka tiesioginis, ar ne?
Siandien Trelleborg’e susitikau su vienos is Gebejimu mokyklu vadovu Mathias Ljunggren. Po triju valandu klausymo, klausimu ir labai idomios diskusijos galiu sakyti, kad susidariau bendra vaizda apie mokyklas, apie kurias raso `The Economist`, BBC ir siaip apie si fenomena mazai kas edukologineje bendruomeneje dar nezino.
Mokyklu pradzia – 2000 metai, kai verslininkas Peje Emilsson, turejes rysiu su svietimo politikos formuotojais bei edukologine bendruomene, nusprende, kad Svedijai reikia kitokiu mokyklu. Be to, 1992 Svedijoje ivyko svietimo reforma – atsirado `vauceriu`sistema. Is tiesu tai tas pats, kas musu krepselis: jis Svedijoje keliauja paskui vaika – nesvarbu, ar jis mokosi privacioje, ar valstybineje mokykloje. Beje, mokslas Gebejimu mokyklose yra NEMOKAMAS. Ir nera JOKIU egzaminu norintiems i jas patekti (reikia tik laiku registruotis).
Mokyklu vizija yra ta, kad ugdymo(si) centre yra vaikas. Mokytojai bei mokykla turi padeti vaikui igyti gebejimus, kurie jam bus naudingi gyvenant nuolat besikeicianciame pasaulyje. Stai cia ir prasideda visas idomumas: vaikai patys issikelia savo tikslus, numato strategijas, turi savo individualius aukletojus, patarejus, mokosi savo tempu, viskas, ko tik reikia, yra ir mokyklos internetiniame tinklalapyje (vadoveliai, namu darbu uzduotys, kontroliniai ir t.t. ir pan.) – zodziu, visais imanomais budais vaikai yra skatinami prisiimti atsakomybe uz savo ugdymo(si) procesa.
Pertraukos? Kada vaikas nori. Ka mokytis? Nusprendzia vaikas, tevai ir mokytojai bendrame susirinkime mokslo metu pradzioje, kurio metu issikeliami pusmecio tikslai. Kaip mokytis? Is esmes vaikas sprendzia, pasakydamas, koks mokymosi stilius jam yra efektyviausias. Kaip viskas tikrinama? Be viso kito vaikas raso planus ir savaites dienorasti. Be to, karta savaiteje vaikas susitinka trumpam `posedziui`su savo individualiu vadovu ir aptaria, kaip sekasi siekti uzsibreztu tikslu. Ugdymo programa? Musu vadinamieji `dalykai`siose mokyklose yra padalinti i 35 laiptelius. Istojes i mokykla, vaikas laiko egzamina ir atsiduria ant tam tikro laiptelio. Kiekvienam dalykui – savas laiptelis. Ir po to, kaip sakant, lipi tais laipteliais savo tempu. Gali buti, kad anglu kalba seksis puikiai, ir vaikas ne per 4, o per 2 metus pasieks 35 laipteli. Kas tada? Galima tartis su gimnazija, kad vaikas i anglu kalbos pamokas vaikscios ten. Zodziu, KIEKVIENAS vaikas KIEKVIENA dalyka mokosi SAVO tempu: viskas priklauso nuo konkretaus vaiko POREIKIU, GALIMYBIU ir AMBICIJU.
Ir dar. Pernai Trelleborgo Gebejimu mokyklos egzaminu rezultatai buvo geriausi siame regione. PRIMENU: stojamuju egzaminu nera, patekti gali visi. Vadinasi, net jei tai nera ultimate sekmes formule, vis delto turime pripazinti, kad KAZKAS ypatingo vis delto yra, ar ne?
Kaip sakant…BUS DAUGIAU.
Nuotrauka: MX028S03 World Bank Photo Collection
Savo dienas (ir dažnai ne tik dienas) leidžiu savo svajonėje, tapusioje realybe – Vaikystės sode. Vaikystės sodas – ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas (šiuo metu yra trys ugdymo įstaigos Vilniuje ir viena Kaune). Kuo jos ypatingos? Tuo, kad jose įgyvendinama tai, ko nėra niekur kitur: autorinė, unikali, neturinti analogų Lietuvoje Kontekstinio ugdymo programa. Akivaizdu, kad XXI amžiuje viskas yra susiję tarpusavyje, viskas integralu, todėl ir vaiko ugdymas turi būti visapusiškas.


Jurgytukas
November 4th, 2009 at 10:20 am
Vaje.. Nu skamba tai superiskai.. Is tikruju visada maniau, kad vaikams reikia individualios ugdymo sistemos. Bet gi pabandzius tokia minti issakyti, tai tieeeeek “gerio” gali gauti atgal.. Na, mazdaug “gyvenimas prie zmogaus nesitaiko”, “islieka geriausi/stipriausi” ir t.t. ir pan.
Ir as galejau matematikos uzduotis isspresti lygiai taip pat gerai, bet man reikejo daugiau laiko. O kai “traukinys nelauke”, tai…
ovidijus
November 4th, 2009 at 11:18 am
na jo. skamba graziai. taciau juk remai vistiek yra. negali juk puse gyvenimo iveikineti biologijos laiptelio, nes juk yra limitas kada visa tai turi baigtis. yra kiek isivaizduoju metu limitas – kuris vistiek jei ne anksciau tei veliau prispaudzia.. skamba labai graziai..
Vaida
November 4th, 2009 at 4:48 pm
As labai noriu leisti savo sunu i tokia mokykla! Rimtai. Gal iki to laiko, kai jam reiks eiti (po 5 metu), jau bus kas nors cia?.. O gal musu seima bus ne cia, gal kokioj saunioj Skandinavijos saly?.. Pasvajokime…
Is tiesu, individualus poziuris yra super, tik musu vargsai mokytojai net ir noredami, yra priversti taikytis prie leciausiai besimokanciu ar maziausiai gabiu. Pamenu, musu matematikos mokytoja buvo super: mums keliems, kurie gebejom si dalyka tikrai geriau, skirdavo papildomu, sunkesniu uzduociu, nes jei butume sprende uzdavinius su visa klase, tikriausiai ir nebutume islaike stojamuju i univerus. Klase tiesiog susiskirste i grupes: gabieji ir visi kiti… Nezinau, kaip jautesi tie “visi kiti”.
Sandra
November 4th, 2009 at 8:24 pm
Zinau,kad gal but ne cia pataikysiu padekoti sio puslapio autoriai uz nuostabu darba.Turiu pripazinti si svetaine mano nr.1.Cia visada malonu uzsukti ir rasti informacijos,darbeliu,nuomoniu,patarimu auginant vaikucius.
Gaila,kad savo apylinkiai neturime sios mokyklos nes butu tikrai malonu leisti savo mazaji ateiti.
Sigita
November 5th, 2009 at 2:24 pm
jėga, būčiau norėjusi tokioj mokytis:) ir tikrai norėčiau panašios mokyklos savo vaikams. teks turbūt į Švediją kraustytis…
yuki
November 6th, 2009 at 4:18 pm
super! ir ne nauja idėja, vadinasi, pasitvirtino toks mokymas.
lauksim tęsinio
Asara
November 6th, 2009 at 4:52 pm
Na, kai paskaiciau apie sia mokykla, iskart suvokiau, kad tokia mokykla labai tiktu mano sunui, nes jis individualistas ( kaip ir mama
, prisipazinsiu man sunku gyventi ispaustai i remus, o ne taip, kaip paciai norisi, todel stengiuosi gyvenima padaryti idomesni). Penktoje klaseje sunkokai sekesi, mokslai, taciau esu baigus koucingo kursus ir pradejau su sunumi dirbti butent ta metodika, kuri sako, kad kiekvienas zmogus turi daug didesni potenciala, nei jis realizuoja ir tik reikia sugebeti ta potenciala atskleisti. Jisai irgi dabar susiraso pazymiu planus, kokio vidurkio jis noretu. Svarbiausia kokio jisai noretu, o ne mama ar tetis
. Ir paskui siekia. Na, o tokia gebejimu mokykla isvis jam butu SUPER tinkama. Galvoju, kaip butu saunu, jei Lietuvoje atsirastu tokios mokyklos/programos iniciatorius ar iniciatore.
agnė
November 6th, 2009 at 6:14 pm
o aš manau, kad man ta mokykla būtų netikus.
Asara
November 6th, 2009 at 6:27 pm
Cia, manau, nuo asmenybes labai priklauso. Niekada nera universalaus recepto, kas tiktu visiems.
Lupena
November 7th, 2009 at 10:42 am
o man toks klausimėlis pasistojo. cituoju:
“Gali buti, kad anglu kalba seksis puikiai, ir vaikas ne per 4, o per 2 metus pasieks 35 laipteli. Kas tada? Galima tartis su gimnazija, kad vaikas i anglu kalbos pamokas vaikscios ten.”
tai iki kokio amžiaus ta mokykla? vistiek anksčiau ar vėliau vaikas turės pereit į tradicinę?
Alice
November 7th, 2009 at 10:54 am
Butent si mokykla Trelleborge yra nuo 6 iki 9 klases. Po to yra stojama i gimnazija. Yra ir gebejimo gimnaziju, tad jei vaikai nori, gali toliau mokintis pagal ta pacia metodika. (tiesa, butent trelleborge tokios gimnazijos nera, bet juk visai netoli Malmö)
Austėja
November 8th, 2009 at 11:01 pm
Iš tiesų mokyklos direktorius pabrėžė, kad jie būtent orientuojasi į pagrindinę mokyklą, kad vaikas įgytų tokio mokymosi pagrindus. Kaip minėjo Alice – jei nori, vaikas gali tęsti mokslus tokio paties principo mokykloje. Jei ne – kiek teko girdėti, vaikai gerai adaptuojasi tradicinėse Švedijos gimnazijose. Esmė – įgūdžiai ir gebėjimai, kurie gali būti pritaikyti visose demokratinėse ugdymo sistemose. Kadangi teko mokytis tradicinėje Švedijos gimnazijoje, tai neatrodo, kad ji būtų šviesmečiais nutolusi nuo Gebėjimų mokyklos…labai daug dalykų buvo daroma panašiai!
Jurgita
December 25th, 2009 at 9:38 pm
Sakyčiau mokykla tarp tradicinės mokyklos ir namų mokymo, pasidalinta atsakomybė tarp tėvų ir pedagogų, šaunu, kad yra galimybės rinktis.
Austėja Landsbergienė
December 26th, 2009 at 1:49 pm
Jurgita, mano nuomone, bene svarbiausia ir yra tai, kad yra galimybė rinktis: tėvams, mokytojams, pedagogams (kur jie dirbs). Ir kad galų gale atsiranda užuomazgos kalbų, kad mokyklą, kokią ją turime šiandien, galbūt nėra vienintelis teisingas vaikų ugdymo modelis ir kad gali būti, jog manome, kad ji tokia yra tik iš inercijos. Alternatyvų buvimas leistų pasirinkti tai, kas konkrečiam vaikui (šeimai) tinka labiau, o ne “visi pagal vieną kurpalių”.