Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.
Advento pradžios proga, Kalėdinių darbelių konkursui, gavome pilną staigmenų Advento kalendorių su nykštukais. Jį atsiuntė Birutės mama Gintarė. Birutė (jai dabar 15-ka mėnesių) taip pat padėjo daryti šį kalendorių.
Mamos Gintarės pasakojimas:
“Gamindami šį kalendorių, patyrėme labai labai labai daug teigiamų emocijų, todel norėtųsi, kad ir kiti nors dalelę jų patirtų. Pas jus į svetainę vis užklystu pasisemti nuostabių idėjų, tai kaip padėką, norėčiau ir savomis pasidalinti.
Šio Advento kalendoriaus gamyboje dalyvavo visa giminė: penkiolikos mėnesių Birutė, tėtis, mama, senelis, senelė, beveik trejų metų pusbrolis, 13-kametė pusseserė, dėdė, teta.
Spausdintuvu atspausdinome 26-is nykštukus ir visi kaip mokėjome, taip nuspalvinome juos pieštukais. Spalvino net Birutė. Jai pavyko nykštuko kepurytėje padaryti kelis raudonus brūkšniukus. Nykštukų drabužėliai tapo skirtingų spalvyčių, o jų nešami saldainiai žaismingai margais, lyg atlaidų saldainukai
Suaugusieji iškirpome nykštukus taip, kaip mums atrodė gražiau, o vaikams paprastu pieštuku nubrėžėme kirpimo linijas. Birutė irgi padarė kelis kirpimus, jai buvo patikėtos jos nagučių karpymo žirklutės
Vėliau paėmėme tiek degtukų dėžučių, kiek kėtinome dėti siurprizų. Sudėjome į dėžutes siurprizus ir apvyniojome blizgiu popieriumi (popierius iš pokelių nuo vaikiškų košelių)
Iš tų pačių pokelių pasidarėme daug juostelių (Birutei labai patiko “gaminti” juosteles), žirklių pagalba jas suraitėme ir papuošėme kiekvieną dėžutę
Prie dėžučių pritvirtinome nykštukus (prieš tai ant kiekvieno užrašėme po užduotį, ką tą dieną darysime). Sunumeravome nykštukus ir sudėjome į Kalėdų senio kuprinę. Tėtis viską pakabino ir įjungė kopėtėlių lemputes
P.S. Kadangi šis sekmadienis buvo pirmoji Advento diena, tai Birutės mama Gintarė papasakojo apie pirmąją staigmeną ir pasakė, kad, jei mums įdomu, tai mielai papasakos apie kiekvienos dienos užduotis ir kaip jas sekėsi vykdyti. Man pasidarė labai labai labai įdomu ir pagalvojau, kad dar ir nuostabių idėjų turėsime, taigi KIEKVIENĄ dieną PAPILDYSIU ŠĮ ĮRAŠĄ.
1-OJI DIENA. Pirmojo nykštuko užduotis.
Kalėdų Senio kuprinėje susiradome nykštuką ant kurio buvo užrašytas pirmas numeriukas. Išvyniojame dovanėlę ir joje randame siurprizą- mažą žvakutę. Uždegame ją ir perskaitome užduotį- “pamerkti vyšnios šakelę”. Už lango pila lietus, bet tėtis išbėga į kiemą ir nuskina vyšnios šakelę. Mes su Birute pamerkiame ir pastatome į vėsią, tamsią vietą ir tik Kučių vakarą pažiūrėsime ar ta šakelė pražydo. Dažniausiai, jei tinkamu laiku nuskinta ir tinkama aplinka, tai pražysta.

2-OJI DIENA. Antrojo nyktuko užduotis.
Išaušo antroji Advento dienelė. Blanki, ūkanota, bet mus sušildė Kalendoriaus Nykštuko siurprizas ir užduotėlė. Kol tėtis ruošiasi į darbelį, mes su Birute tradiciškai užsidegame žvakutę ir džiaugiamės Antrojo Nykštuko siurprizu- maža, maža lėlyte. Birutė bando ja mojuoti, ragauti.

Besidžiaugdamos siurprizu perskaitome užduotį: „Padaryti žaislą-siurprizą“. Aha, jei dovanėlėje buvo lėlytė, vadinasi tas žaislas turėtų būti Birutėlei. Ilgai mąstyti neteko, nes Birutėlė atsidarė virtuvėje spintelę ir paėmusi stiklinį indą su cukrumi pradėjo žaisti, taip „pakišdama” mintį. Tuomet paėmėme plastikinį buteliuką

Į jį įdėjome įvairių niekučių, apipylėme manų kruopomis ir gavosi žaslas-siurprizas.

3-ČIOJI DIENA. Trečiojo nykštuko užduotis:
“Na, štai, šiandien prasidėjo kalendorinė žiema. Iš pat ankstyvo ryto bėgame prie Kalendoriaus. Užsidegame žvakutę. Išsitraukiame Nykštuką, pažymėtą Nr. 3. Dovanėlę išvynioję, randame mažą, mažą geltoną pomidoriuką

Vat, Nykštukas, patikrino ant palangės vazoniuką

Surado jau sunokusį pomidoriuką ir jį Birutei kaip siurprizą įdėjo į dėžutę! Birutė staigiai jį sukramto ir perskaitome užduotėlę : “Padėti mažesniam, silpnesniam už save“. Ir kam Birutė galėtų padėti? Ilgai mąstyti neteko,nes prasidėjo žiema…bus sniego…paukšteliai neturės ko lesti…Todėl nieko nelaukdami nutariame pirmąją žiemos dienelę pasigaminti lesyklėlę. Kad būtų mums linksmiau ir įdomiau pasikviečiame kaimynų darželinio amžiaus vaikiuką. Visi pasiraitojame rankoves ir kimbame į darbą: kas atneša nuo pieno pokelį

kas virvutę, kas kruopyčių, kas žirklutes. Nukerpame tris šonelius, palikdami mažiau nei ties viduriu pakelio kruopoms vietelę, bei viršuje stogelį, pritvirtiname virvutę

ir nešame kabinti ant medžio

Pritvirtiname ant šakos iš viršaus ir dar pririšame už paliktos sienelės, bet jau prie kitos šakos. Taip pritvirtintas indelis nejudės ir vėjas neišbarstys kruopų

Štai ir atliktas Nykštuko darbelis! Dabar, kas rytą belieka tik pažiūrėti ar dar toje lesyklėlėje yra grūdelių….”
4-TOJI DIENA. Ketvirtojo nykštuko užduotis:
Ketvirtoji Advento diena. Lekiame prie savo Kalendoriaus! Labai,labai įdomu, kuo dosnus bus Ketvirtasis Nykštukas? Jį susirandame. Užsidegame žvakutę. Išvyniojame dovanėlę, joje randame mažą, mažą tutelę kremuko

ir skaitome užduotėlę: „Padaryti eglutei žaisliuką“.Ši uždutėlė mums pasirodo įdomi ir praktiška, nes mūsų pačių pagaminti žaisliukai bus įvairiaspalviai, lengvučiai ir jei vaikiukas numes eglutę niekas nesuduš ir vaikiukas nesusižeis.
Na, štai ir pradedame. Paimame blizgių popierėlių nuo vaikiškų košelių, kavos ar šokolado, na tokius, kurie dažniausiai keliauja į šiukšlių dėžę

Susikarpome plonomis juostelėmis, bet neperkerpame, paliekame, kad liktu lape, nekirptą vietą sukabiname ratu. Paimame kitą blizgų lapelį, bet šiek tiek didesnį, viską atliekame analogiškai. Gaunasi dvi atskiros dalelytės, jas sumauname viena ant kitos, kad išorėje liktų juostelės, prikabiname, žirklių pagalba juosteles paraitome. Ir jau turime eglutei žaisliuką, kurio gamybai neišleidome nei centuko

O dabar skubame į laukutį patikrinti savo vakarykštės lesyklėlės, ar joje yra grūdelių, ar paukštukai ją lanko…
5-OJI DIENA. Penktojo nykštuko užduotis:
Išaušo dar viena ypatingoji dienelė, kuri prasideda jau tradiciškai. Visi bėgame prie savo Kalendoriaus. Užsidegame žvakutę ir žiūrime, jog Penktasis Nykštukas Birutei dovanėlėje įdėjo siurpriziuką – sausainuką ir užduotėlę

Oi, čia jau tikrų tikriausia UŽDUOTIS! Parašyta: “Pasigaminti vaikišką prakartėlę”.
Na ką, pasirinkimo neturime, jei daryti, tai daryti. Pasiruošiame įvairaus popieriaus: balto ir blizgaus nuo kavos, košelių, o prakartėlės pagrindui naudosime dėžutę nuo košelių

žirklutes, lipnios juostelės, paprastą pieštuką, šieno. Pasiruošėme ir pradedame dirbti. Ant balto popieriaus nusipiešiame avinėlį, ėdžiose kūdikėlį, Mariją, Jėzų ir piemenėlius, mėnuliuką, Betlieaus žvaigždelę

juos išsikerpame


Lipnios juostelės pagalba prilipdome. Papuošiame. Pabarstome šienu ir štai – mūsų vaikiškoji prakartėlė

Įvykdėme užduotėlę ir galime eiti į laukutį pasižiūrėti kaip sekasi mūsų paukšteliams, ar jie lanko mūsų lesiklėlę, ar dar yra grūdelių.
6-OJI DIENA. Šeštojo nykštuko užduotis:
Išaušo blankus rytas. Tai – šeštasis Advento rytas. Oi, kaip nesinori iš lovytės iškelti kojytės! Atrodo, galėtum lovytėje prasivartyti iki vakariuko…Bet reikia, juk nežmoniškai smalsu, ką mūsų Senio kuprinėje slepia Nykštukas Nr. 6? Tai pagalvojus, net dingo noras toliau lepintis. Birutėle staigiai pati išsiropščia iš lovytės ir, nepatikėsit, bėga prie Kalendoriaus, mamytė paima Nykštuką, jo dovanėlę paduoda Birutei, Birutė bando pati išvynioti dovanėlę, nepavyksta, bando dantukais – taip pat. Padeda mamytė. Randame mažą, mažą kiviuką

Šaunuolis Nykštukas! Įdėjo jos mėgiamą vaisių. Mamytė nulupa odelę, o dukrytė per kelias minutes jį „sunaikina“. Skaitome užduotėlę: „Padaryti Nykštukui lazdelę“. Valio! Šiandien darbelis labai paprastas. Juk vaikiukas jau lazdelę turi, ja mėgo žaisti visą vasarą

tik reikės ją papuošti, nes tik papuoštai lazdelei Nykštukas galės suteikti ypatingųjų galių. Paimame žaisliuką – meškiuką

jį užmauname ant lazdelės, siūlo ir adatos pagalba pritvirtiname ir jau turime Nykštukui lazdelę
Lauksim, kada Nykštukas ją palies ir jai suteiks stebuklingosios lazdelės statusą. Dar užsidegame žvakutę. Nykštukams reikia kelią apšviesti, nesinori, kad paklystų, labai, labai norim, kad jie mus globotų, lankytų…
7-OJI DIENA. Septintojo nykštuko užduotis:
Jau septintasis advento rytas. Septintą sykelį ieškome Nykštuko. Ir ką šis Nykštukas mums atnešė dovanų ir kokią užduotėlę turėsim atlikti? Paimame Nykštuką Nr. 7, išvyniojame dovanėlę, joje jauniausioji šeimos narė gauna mažą, mažą šokoladuką

Iškart pasiima ir žaidžia, jei mokės išsivynioti, galės suvalgyti. O mes su tėčiu skaitome užduotėlę: „Pasigaminti antrą žvakidę“. Tai, apdairus Nykštukas! Iš tiesų, rytoj prasidės atroji advento savaitė ir per ją kasdien jau uždegsime dvi žvakeles.
Nieko nelaukdami pradedame darbuotis, nes dar nesutemus turėsime patikrinti savo lesyklėlę, ar joje yra pakankamai lesaliuko.
Paimame olandiško sūrio gabalą, ant jo pastatome stiklinį indelį, kurį aplinkui apsmeigsime dantų krapštukais


vėliau, apačioje, ties dugnu lipnia juostele apvyniosime daug sykelių ir kai patikrinę suprasime, kad dantų krapštukai neiškris, atsargiai bandome nuo sūrio nuimti indą

kad joks krapštukas neišsinertų, papuošiame blizgiu popieriumi

įdedame žvakutę ir jau turime mini žvakidę, kuriai neišleidome nei centuko


8-OJI DIENA. Aštuntojo nykštuko užduotis:
Rytas… jau antrosios advento savaitės rytas. Bėgame prie Kalendoriaus ir ieškome Nykštuko Nr. 8. Žiūrime, kad jau pradėjo veikti stebuklingoji lazdelė, nes šiandien randame daug sykelių didesnę dovanelę ir labai, labai vertingą visai mūsų šeimai. Tai – Vaikų Biblija bei dvi žvakeles

Jas užsidegame. Labai, labai apsidžiaugiame knygele, o ypatingai Birutėle, nes ji labai gražiai iliustruota, labai daug paveiksliukų

Perskaitome ir užduotėlę : „Pagal galimybes nueiti į bažnytėlę arba pasimelsti namuose“. Vykdome užduotelę. Visi apsirengiame ir vykstame į bažnytėlę


Laukutyje mus pasitinka snaigės. Valio! Bus sniegelio! Dar patikriname lesyklėlę, įberiame grūdelių. Nuvykę į bažnytėlę, einame prie prakartėlės, Birutė labai susidomi, ten dar sutinka bendraamžių, pasišypso, pabendrauja. Pasisėmę dvasinės ramybės, grįžtame namučio…

9-OJI DIENA. Devintojo nykštuko užduotis:
Rytas. Tėtis ruošiasi į darbelį, o mes su Birute bėgame ieškoti devintojo Nykštuko. Išvynioję dovanelę Birutėlė randa muiliuką – šuniuką

bei pamokančią mus visus pasakėlę, skaitome:
Moteris išėjo iš savo namų ir pamatė kiemelyje prie gatvės tris senukus su ilgomis baltomis barzdomis. Ji nepažino jų. Ji tarė “Tikriausiai mes nepažįstami, bet jūs ko gero alkani. Prašau užeikit į namus ir pavalgykit.”
“O vyras namie?”, paklausė jie.
“Ne”, atsakė ji. “Jo nėra.”
“Tada mes negalime užeiti”, atsakė jie.
Vakare, kada jos vyras grįžo namo, moteris papasakojo kas nutiko.
“Eik ir pasakyk jiems, kad aš namie ir pakviesk juos į vidų!”, pasakė vyras.
Moteris išėjo ir pakvietė juos.
“Mes negalime užeiti visi trys”, atsakė jie.
“Kodėl gi?”, nustebo ji.
Vienas iš senukų paaiškino: “Jo vardas – Turtas,” tarė jis rodydamas į vieną iš savo draugų, ir pasakė rodydamas į kitą: “O šito vardas – Sėkmė, mano vardas – Meilė.” Po visko pridūrė: “Dabar eik namo ir pakalbėk su savo vyru apie tai,kurį iš mūsų jūs norite matyti savo namuose.”
Moteris nuėjo ir papasakojo vyrui viską, ką išgirdo. Jos vyras labai apsidžiaugė. “Кaip puiku!”, tarė jis. “Jeigu jau reikia nuspręsti, pakvieskim Turtą. Tegul įeina ir pripildo mūsų namus turtais!”
Jo žmona paprieštaravo, “Brangusis, kodėl mums nepakvietus Sėkmės?”
Jų dukrelė, sėdėdama kampe, viską girdėjo. Ji pribėgo prie tėvų su savo pasiūlymu: “O gal geriau mums pasikviesti Meilę? Juk tada mūsų namuose įsiviešpatautų meilė!”
“Sutikime su mūsų dukrele,” pasakė vyras žmonai.
“Eik ir paprašyk Meilės tapti mūsų svečiu.”
Moteris išėjo ir pasiteiravo šių trijų senukų : “Kuris iš jūsų Meilė? Užeik į namą ir būk mūsų svečiu.”
Senukas, kurio vardas Meilė, pasuko link namo. Kiti 2 senukai pasekė paskui jį. Nustebusi moteris paklausė Turto ir Sėkmės: “Aš pakviečiau tik Meilę, kodėl gi jūs einate iš paskos?”
Senukai atsakė: “Jeigu jūs būtumėt pakvietę Turtą arba Sėkmę, kiti du būtų pasilikę gatvėje, bet dėl to, kad pakvietėte Meilę, kur ji eina, mes visada sekame paskui jį. Ten kur yra Meilė, visada yra ir Turtas ir Sėkmė!!”
Perskaitę susimąstome: iš tiesų kokia yra visagalė Meilė, tik jos pagalba gali mus lankyti Sėkmė ir Turtas… bei vykdome Nykštuko užduotėlę: “Pasigaminti gerų darbelių taupyklėlę”.
Pradedame: paimame gofruoto popieriaus, ji susegame ratu


pasiieškome indo, jį “aprengiame”

nusipiešiame malūno sparnus , juos pritvirtiname



Na štai, ir pasigaminome “Gerų darbelių taupyklę”. Taip, iki šv. Kalėdų stengsimės parašyti ką gero padarėme, ir įmesti į malūną. O dabar skubame į laukutį, pasižiūrėti ar lesyklėlėje yra lesaliuko. Brrrr.Lija…..Įbėrę grūdelių grįžtame. Šį darbelį būtinai užrašome ir įmetame į “Gerų darbelių taupyklėlę”.
10-OJI DIENA. Dešimtojo nykštuko užduotis:
Dešimtąjį rytą keliamės ir bėgame prie savojo numylėtojo Kalendoriaus. Šį kartą Birutėlė randa labai įdomios išvaizdos vaisių, bet jo jau skonį ji žino, su juo pirmąjį sykelį susipažino Ispanijoje. Mamai šio vaisiaus skonis kažkiek primena agurką, ji nuima vaisiaus „spygliukus“ ir vaikiukas tai pažaidžia, tai pakramto. Vėliau mes jį įtarkuosime į košytę

Paimame jau jubiliejinį, dešimtąjį Nykštuką. Jis mums rašo: „Dekoravimas vaško ir pupelių pagalba“. Acha, užduotėlė abstrakti…tuo geriau…
Nutariame pasidaryti mini saldaininę. Pasiimame plastikinę stiklinaitę ir degindami žvakę liejame vašką ant stiklinės ir ant skysto vaško skubame klijuoti kavos pupeles

vėliau dar ant tarpelių ir ant priklijuotų kavos pupelių užlašiname vaško. Nepagailime vaško, tuomet ilgiau pupelės laikysis ir nenukris

O jei norime, kad šis darbelis būtų „amžinas“, pupeles priklijuokime universaliais klijais ir kai išdžius, tarpelius užliekime vašku.
Štai, jau saldaininę turime

galime bėgti į laukutį,pakeliui aplankyti lesyklėlę ir stengsimės bent vieną gerą darbelį padaryti,kad vakare būtų ką įmesti į „Gerų darbelių taupyklėlę“
11-OJI DIENA. Vienuoliktojo nykštuko užduotis:
Rytas. Suskamba žadintuvas, tamsu, į langą barbena lietutis. Sunkiai keliamės, bet vien tik prisiminus Kalendorių, atrodo ir gyvenimas nušvinta. Bėgame link jo, pasiieškoti vienuoliktojo Nykštuko. Išvyniojame dovanėlę, randame lėlytę vardu Fėja


skaitome užduotėlę:“ Pasidaryti rožinį“. Suprantame, kad rožinis turėtų būti mažas, kad juo galėtų naudotis ir Birutės naujoji draugė Fėja, nes pasak pasakų, Fėjai prisilietus, įvyksta stebuklai.
Užsidegame dvi žvakutes. Pasiruošiame portugališkų valgomų kaštonų

siūlo, adatą, tris mažus džiovintus vaisius

Nuo kaštonų nulupame luobelę, su adata perduriame ir suveriame rateliu. Gaunasi mini rožinis



Jį Birutė galės pakramtyti, juo pažaisti, tuo pačiu išmoks dar vieną žodį bei minimaliai susipažins su mūsų šeimos tradicijomis, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą. Viliuosi, kad man, o vėliau ir jai pačiai, pavyks perteikti šias tradicijas ir sekančiai kartai…
12-TOJI DIENA. Dvyliktojo nykštuko užduotis:
Štai, jau dvyliktasis Advento rytas. Jau dvyliktąjį kartą išlipę iš lovytės skubame prie Senio kuprinės ieškoti Nykštuko. Ir ką mums šį rytą Nykštukas padovanos? Birutė randa gražų, gražų obuoliuką, su kuriuo galima pradžioje pažaisti, kaip su kamuoliuku, o vėliau šį žaisliuką net suvalgyti

Mama perskaito užduotėlę: „Pasigaminti linkėjimų medį“.
Negaišdami laiko skubame gaminti. Užsidegame žvakutes. Susirandame žirkles, spalvoto popieriaus, nuo košelių blizgaus popieriaus, paprastą pieštuką, lipnios juostelės ir plastikinį buteliuką

O kur mūsų didysis dailininkas? Birute, kur tu? Birutė atbėga, benešdama savo katinėlį…tik va…katinėlis „Miau“ pasakė ir išsprūdo….matyt pavargo vaidinti pliušinį žaislą… Atsisėdamos ant grindų, paimame spalvoto popieriaus, kairę rankytę Birutė padeda ant lapo, o su dešinės rankos dviem pirštukais laikydamos pieštuką apvedžiojame delniuką, iš šių delniukų gaminsime eglutei „šakas“

Mums besidarbuojat atbėga kaimynų vaikiukas. Valio! Dirbsime mes ne vienos. Visus apvedžiotus delniukus iškerpame, su lipnia juostele pradedame klijuoti nuo apačios butelio ir taip iki viršaus. Uždedame iš blizgaus popieriaus pagaminta „viršūnė“

ant vienos „šakos“ parašome palinkėjimą

Ir jau turime „Palinkėjimų medį“. Kasdien bandysime bent vieną palinkėjimą parašyti. Dar prašysime,kad mums palinkėjimus užrašytų kaimynai, svečiai. Sakoma, kad nuoširdūs linkėjimai pildosi šv. Kalėdų naktį….

13-TOJI DIENA. Tryliktojo nykštuko užduotis.
Rytas. Už lango krenta kelios snaigės, o mes skubame prie savųjų Nykštukų, kurie mums kas rytą nešą dovanas ir užduotėles. Šį kartelį Birutė randa apelsinuką

ir užduotėlę „Pasidaryti girliandą“ Tradiciškai užsidegame žvakutes ir pradedame darbuotis. Paimame nuo košelių blizgų popierių, į kurį Nykštukas jau buvo suvyniojęs apelsiną, perlenkiame į keturias puseles ir iškarpome taip, kaip mums atrodo gražu

Paimame lygintuvą, per šlapią skudurą palyginame. Susiraito gan įdomiai

Galime tuos kvadratėlius sukabinti ir iš kokių 10-20 lapelių gaunasi netradicinė girlianda. Jei lapelius sukabinsime su priešingais kampais, gausis jau kitokios formos, lyg du trikampiukai, tokius irgi galime sukabinti

Jei darysime iš auksinės ir sidabrinės spalvos pakelių, gausis įdomiau margesnė girlianda. Kiek spėjome, tiek padarėme, nes dar laiko iki šv.Kalėdų yra nemažai… Bėgame į laukutį patikrinti lesyklėlės, dar stengsimės bent po vieną gerą darbelį padaryti ir jį užrašius įmesime į „Gerų darbelių taupyklėlę“ bei dar užrašysime po palinkėjimą ant „Linkėjimų medžio“ delnuko-lapelio.
14-TOJI DIENA. 14-tojo nykštuko užduotis:
Ir vėl rytas, jau net keturioliktasis. Birutei jis labai ypatingas. Ji nuo šiandien pradės skaičiuoti septynioliktąjį mėnesį. Ji jau didelė. Pati moka išsiropšti iš lovytės ir bėgti prie kalendoriaus, pasižiūrėti ką Nykštukas jai atnešė… Tą ji ir padaro. Šį kartelį Birutė randa portugališkąją citriną, ji panašaus saldumo kaip mūsų prekybos centruose perkami apelsinai

Birutė mėgsta po vieną skiltelę suvalgyti. Pradžioje ji pažaidžia, paridena, pamėto… Perskaitome užduotėlę: „Pasigaminti vainiką“. Oooo, šią dienelę privalėsime visi trys padirbėti…
Na, ką? Užsidegame žvakutes, pasikviečiame tėtį ir kimbame į darbelį. Tėtis mums suriša su viela šakas

o mes su Birute per ta laiką iš putų polistirolo išpjauname su peiliu širdelę


Šį darbelį dirbant Birutė įdėmiai žiūri, mokosi, kad vėliau viena mokėtų taip padaryti.
Štai, tėtis jau surišo

o mums su Birute beliko tik papuošti. Tą mes ir padarome



Papuošusios pakviečiame tėtį, tėčiui belieka tik pritvirtinti prie sienos. Pritvirtina. Štai mes jau laisvi ir galime vykti į miestą, nusipirkti pašto ženklų ir vokų.
15-OJI DIENA. Penkioliktojo nykštuko užduotis:
Išaušo sekmadienio rytas. Lauke tamsu, niūru, bet pas mus šviesu, gera, nes mes turime tikslą: nueiti prie Kalendoriaus ir išsitraukti Nykštuką. Šis, jau penkioliktasis Nykštukas mums atneša net tris žvakeles

jas užsidegame ir skaitome užduotėlę: „Pradėti pakuoti dovanėles“
Nieko nelaukdami, sudarome sąrašėlį kam ką dovanosime, kad per šurmulį ko nors nepamirštume.



Mums idealiausia dovana ta, kuri atlikta mūsų pačių, nes tuomet į ją būna sudėta meilė, šiluma, nuoširdžiausi palinkėjimai ir į ją pažiūrėjus tamsiais žiemos vakarais užplūsta šiluma. Pas mus šeimoje susiklosčiusi nerašyta taisyklė, kad mes dovanojame tą, ką patys sukuriame pvz.: pačių užauginta gėlė, nunerta smulkmenytė, numegztas koks nors drabužiukas. Labai vertiname sukurtą eilėraštį, sudainuotą dainelę. Šiuo atveju, sakyčiau net ir kokybė nėra svarbu, svarbiausia, kad tai būtų iš širdies. Tačiau, jei būna iš širdies, tai kaip taisyklė ir gaunasi idealiai. Mes esame prieš kalėdines dovanas, kurių gausa pasipila parduotuvių lentynose. Pirktiniai daiktai mums dažniausiai neteikia teigiamų emocijų, nes jos mums labai “šaltos”. Mes linkę manyti, kad pats žmogus gali nusipirkti to, ko jam reikia, o ne kiti pirkti, dovanoti. Iš kur kitam žmogui žinoti ko kitam reikia? Dabar jums rašydama su dideliu džiaugsmu pasižiūrėjau ant sienos kabanti paveikslą, kuriame nufotagrafuotas Lanzarotėje saulėlydis ir vyro ranka užrasytas eilėraštis, kurį jis man dedikavo, gimus dukrelei…ai, kaip miela…

16-OJI DIENA. Šešioliktojo nykštuko užduotis:
16 advento rytas. Viskas jau panašiai vyksta šešioliktąjį kartą: Birutė atsikelia ir bėga prie kalendoriaus. Mama ištraukia iš senio kuprinytės Nykštuką su staigmenėle ir užduotele. Išvyniojusi Birutė randa desertuko indelį

Apsidžiaugia. Pradeda katučių ploti. Šiandien randame štai tokią užduotėlę :“Pasigaminti papuošalaliukų eglutei“ Užsidegę tris žvakeles pradedame darbuotis.
Paimame ritinėlį nuo tualetinio popieriaus

jį perkerpame į keturias dalis, jį sunaudosime keturiems žaisliukams. Birutė ant blizgaus popieriaus

apvedžioja su pieštuku savo delniuką, iškerpame

Iškirptus „delniukus“ prisegame prie ritinėlio iš visų pusių: tiek išorėje, tiek iš vidaus. „Pirštelius“ su žirklučių pagalba paraitome, gaunasi rožytė

jos viduriuke pritvirtiname įvairius vaisius: į vieną obuoliuką

į kitą mandarinuką

į trečią kambarinį pomidoriuką

į ketvirtą kiviuką

į penktą mažytę citriną

Pasidarę 25 tokius papuošaliukus galime pradėti puošti eglutę. Tą ir pradedame daryti. Vėliau skubame į laukutį patikrinti lesyklėlės, vėliau parašome palinkėjimą ant „Linkėjimų medžio“, bei gerą darbelį į „Gerų darbelių taupyklėlę“ Taip bedirbant ateina ir vakarėlis….
17-TA DIENA. Septynioliktojo nykštuko užduotis:
Rytas. Pabundame. Bėgame pas savo Nykštukus. Septynioliktasis Nykštukas Birutei atneša nuostabią knygą, kurios pagalba mama žinos kaip reikia vaikiuką iki trejų metų auklėti, ko iš jo tikėtis ir prašyti

O užduotėlė: „Pagaminti atviruką“.
Kadangi mūsų namuose vieši Birutės pusseserė, atviruko gaminimas dalinai guls „ant jos pečių“. Paimame balta lapą, nupiešiame katinėlio kontūrus, iškerpame katinėlį ir pėdutes


paimame žydrą storesnį lapą

priklijuojame iškirptą katinėlį, pėdutes

priklijuojame iš blizgaus popieriaus išlankstytą rožytę ir jau turime atvirutę

Pabandome dar iš medžiaginės servetėlės, medinės eglutės ir iš popierinės snaigės pasigaminti atviručių



Šis darbelis jau atliktas, bėgame dirbti kitų tęstinių užduotėlių, kurias yra mums pateikę praėjusieji Nykštukai.
18-TA DIENA. Aštuonioliktojo nykštuko užduotis:
Rytas. Šviesu…Kodėl? Ogi, valio! Pasnigo, balta ,gražu!… Ir ką mums šį rytelį atnešė Nykštukas Nr. 18? Birutė randa spalvotus saldainiukus

ir užduotėlę :“Bandyti užmegzti ryšį su Kalėdų seneliu“.
Perskaičiusios tokią užduotėlę skubame veikti. Kaip Birutė galėtų tai padaryti? Aaaa, jai reikėtų telefono… Pradedame gaminti. Paimame paprastą medinę kaladėlę, tėčio paprašome, kad ją kažkiek pašlifuotų, o mes nusipiešiame skaičiukus ir jau turime tikrų tikriausią telefoną


Birutė iškart skambina. Prisiskambina ir pasikalba


Belieka jau laukti dovanų nuo Kalėdų senelio. Užduotėlė jau atlikta.
Apsirengiame ir einame į laukutį patikrinti lesyklėlės, ją papildome grūdeliais ir pakeliui pažiūrime į pašto dėžutę. Valiooo! Gavome laišką! Parsinešame į namus, o gi žiūrime jau nuo Kalėdų senelio gavome laiškelį




Darbštuolis senelis! Taip greitai atsakė! Gerus padėjėjus turi, kol Birutė kalbėjo su Kalėdų seneliu ir lesino paukštelius, spėjo parašyti ir atsiųsti.
19-OJI DIENA. Devynioliktojo nykštuko užduotis:
Suskamba žadintuvas. Atsikeliame ir skubame kuo greičiau pasisveikinti jau su devynioliktuoju Nykštuku. Ooo! Šis Nykštukas – menininkas. Jis atneša mums visiems akvarelinių dažų

bei užduotėlę: „Nenaudojant teptuko nupiešti kažką kalėdiško“. Na, taip…nenaudojant teptuko. Tai, ka? Teptuku bus mūsų piršteliai? Ai, Nykštuk, nepyk, bet mes paprastą pieštuką tai panaudosim nusipiešiant labai, labai neryškiai kontūrus… Tą ir padarom. Vėliau prisipilam vandenuko ir pradedam vaidinti dižiuosius menininkus. Ai, neprisistatėme, kas mes tokie? Susipažinkime: Birutė, jos mama ir jos tėtis… Piešiam, piešiam….Birutė jau spėjo ir veiduką „nusigrimuoti“, drabužėliai tapo su gėlytėmis, lapeliais ir pan….Laikas maudytis! Tėtis randa pasiteisinimą, kad reikia vaikiuką nuprausti, perrengti….Du menininkai pabėgo. Mama pabaigia piešinį ir pristato Jums….

20-OJI DIENA. Dvidešimtojo nykštuko užduotis:
Rytas. Jubiliejinis rytas. Jau net 20-asisi. Atsikeliame ir pasukame link savo numylėtojų Nykštukų. Birutėlė randa spalvotojų pieštukų

Šaunuolis Nykštukas, pagailėjo mamos lūpdažių ir sienų! Juk tikram dailininkui ir priemonių tikrų reikia! Skaitome užduotėlę: „Pasipuošti kiemo vartus“.
Valio! Darbelis turėtų būti įdomus. Užsidegame tris žvakeles. Paimame visas priemones ir medžiagas, kurios liko nuo vainiko. Darbuojamės…Tiksliau mama darbuojasi. Birutėlei jau net neįdomu stebėti, nes ji pati turi dailininko priemonių, kurios kartais „neveikia“…pasirodo pieštuko tik vienas galiukas piešia…bet nieko, šią naujieną jau sužinojo, tai greitai išmoks idealiai pieštukais naudotis.
Valioooo!. Ne viena mama dirbs! Prie papuošimo prisijungs kaimynų vaikiukas….Tenka sumanymą palengvinti. Dirbame dviese.

Pabaigiame. Grįžęs tėtis iš darbelio mūsų „kūrinį“ pakabina ant vartų. Ir į mūsų kiemą jau pradėjo belstis Kalėdos…
21-OJI DIENA:
Išaušo 21 –asis rytas.Šeštadienis. Bėgame prie Kalendoriaus. Birutėlė pasimeta, nes Nykštukas atneša dvi dovanėlės ir nei vienos užduotėlės, o tik vietoj užduotėlės sveikinimo žodžiai mamai.. Mama apsidžiaugia, kad vieną dovanėlę Nykštukas atnešė jai. Valio! Šaunuolis Nykštukas, net nepamiršo, kad šią dienelę Birutėlės mama švenčia gimtadienį! Ačiū Nykštukui už dovanėles ir šiltą sveikinimą!
Žiūrėkit, ir Birutėlė su tėčiu neatsiliko nuo Nykštukų, mamai įteikia simbolinį šampano butelį, dekoruotą vaikiuko delniukais. O ant kiekvieno delniuko užrašyta po šiltą palinkėjimą…
Kaip miela, gera, nuoširdu…Ar gali būti brangesnė, mielesnė, nuoširdesnė Dovana? Manau, kad beveik visi pritarsite, kad tai pati pačiausia Dovana, kurią kuriant didelį indelį įneša tavo vaikas, tavo artimieji….
22-OJI DIENA:
Šiandien išaušo jau ketvirtasis Advento sekmadienis. Birutė iš Senelio išsiėmusi Nykštuką , randa dovanėlę – keturias žvakeles, kurias mes užsidegame bei perskaitome užduotėlę: „Nueti į bažnytėlę ir parsinešti plotkelių“. Tą ir padarome
Grįžtame.
Girdime į duris dzin, dzin. Valio! Svečių turėsime. Atidarome duris ir pamatome kaimynų vaikiuką su nuostabia knygele rankoje. Jam irgi pasakų herojai neša dovanas. Kaip šaunu, kai vaikiukus lanko Nykštukai, Fėjos ir pan. Šaunuolis vaikiukas! Atnešė ir Birutėlei parodyti, o tuo pačiu mes ir Jums leisime pavartyti:
Pavartę, perskaitę grąžiname vaikiukui jo nuostabiąją Fėjos dovanėlę. Palinkime būti geru ir nesupykdyti Fėfų, kad jos ir toliau lankytų su dovanomis. O Birutėlei patariame paskambinti savo stebuklinguoju telefonu Kalėdų seneliui ir paprašyti, kad tokią ar panašią knygelę atneštų Kalėdų senelis… Netrukus visi apsirengiame ir išeiname į kiemuką palesinti savo paukštukų, juk sniegelio jau nemažai ir paukšteliams sunku surasti lesaliuko.
23-IOJI DIENA:
23 Advento rytas. Jau Senio kuprinėje lieka labai, labai mažai Nykštukų, tai parodo, kad jau šią savaitę švęsime pačią didžiausią metų šventę - šv.Kalėdas. Šį sykelį mums Nykštukas atneša dovanėlę nuostabų kalėdinį kompaktą
ir užduotėlę: „Padaryti Nykštukams dovaną“. Nelabai supratome ką turime padaryti. ..Mąstome. Užsidegėme keturias žvakeles, įsijungėme kompaktą ir pasikviečiame į svečius nuostabiąją mamytę Violetą bei jos sūnelį Augustą. Mama Violeta, kai jai perskaitėme užduotėlę pasako, kad tai labai labai nesudetinga ir mes greitai pagaminsime “ledo žvakę”, kuri galės apšviesti nykštukams kelią į mūsų namus. Tiek Augustėlis, tiek Birutėlė noriai įsijungė į šį darbelį : Augustas, paprašytas mamos, surado metalinį kibiriuką, Birutė į jį įdėjo mandariną (jį pritvirtinome krapštuku)
beliko įpilti vandens ir pastatyti į šaldiklį
Vaikai buvo nekantrūs-vis darinėjo šaldiklio dureles ir laukė kada sustings ledas, bet ilgai laukti nereikėjo, greit išėmę kibirėlį bei palaukę kol atšils krašteliai, mes lengvai išėmėmę jau pagamintą ledinį gaubtą, kurį uždėjome ant degančios žvakelės ir pastatėme lauke už lango
Vaikai labai džiaugėsi, žiūrėjo nosytes prispaudę prie stiklo ir laukė kada ateis nykštukas jos pasiimti.
Vėliau Birutė nusivedė Augustėlį parodyti lesyklėlę. Abu vaikiukai , mamyčių pakelti , įbėrė grūdelių.
Mama Violeta ir mama Gintarė.
24-OJI ADVENTO DIENA:
24 – asis Advento rytas. Aplankome Nykštukus. Birutėlė randa nuostabią dovanėlę, sakyčiau Dovaną
Ji labai apsidžiaugia. Pradeda kramtyti, supti, vartyti… Skaitome užduotėlę : „Nustebinti Kalėdų senelį“.
Užsidegame žvakeles ir kimbame į darbelį. Birutėlė noriai leidžia mamai apvedžioti delniukus, kai kuriuos ir pati apvedžioja, iškerpame, lipdome ant kinietiškų medinių maisto valgymo pagaliukų, gaunasi paukštukas
jį „patupdome“ ant kaktusėlio
Šis darbelis turėtų nustebinti Kalėdų senelį, nes už lango sniegas, kaktusų nerasi, bei tokių paukštelių, nebent tik zylutes… Užduotėlė įvykdyta. O dabar apsirengiame ir einame į laukutį pasižiūrėti ar mūsų lesyklėlė turi lesaliuko. Vėliau užrašysime gerus darbelius, bei lauksime tėčio grįžtant iš darbelio.
25-OJI ADVENTO DIENA:
Rytas. Priešpaskutinis Advento rytas. Birutėle Senio kuprinėje jau randa tik du Nykštukus. Paimame Nykštuką Nr. 25. Jo siurprizas – riešutėlių asorti
Šaunuolis Nykštukas, rūpinasi kūčių vakaru, žino, kad ant stalo turėtų būti riešutėlių, jie privilioja sėkmę, laimę, o gal ir turtus…Skaitome užduotėlę: “Išsikepti pyragą“ . Šaunu. Pradedamės darbuotis. Kepsime sūrio pyragą. Pasiruošiame vieną paprastą formą ir vieną mažą, mažą. Juk reikės ir Nykštukus pavaišinti.
Išsikepame. Iš mažiuko, kuris yra kekso formos bandysime padaryti Nykštukams rūmus
norisi, kad jie, jau mums nežinant, užsuktų pas mus, saugotų nuo piktų raganų…Papuošimui naudosime saldainiukus, kurių Birutėlė yra gavusi nuo vieno Nykštuko, virtą kondensuotą pieną, bei kokoso drožles. Papuošėme. Namukas gavosi panašus į rūmus
dar atnešame jau pražydusią vyšnelę, kurios šakelę pamerkti pasiūlė pirmasis Nykštukas
Manome, kad puikiai atsidėkojome Nykštukams, kurie mus lankė visą Adventą ir kuris, jau paskutinis, mus aplankys rytoj. O dabar bėgame dirbti tęstinių užduotėlių, bei puošimės, ruošimės šv. Kalėdoms. Dar apsidžiaugėme, kad mus aplankys senelė. Ai, kaip šaunu!
26-OJI ADVENTO DIENA:
Rytas. Keliamės. Bėgame prie Kalendoriaus….tik, deja, jau paskutinis Nykštukas. Šis Nykštukas mums visiems atneša mažą angeliuką
ir vietoj užduotėlės palinkėjimą: būti nuoširdiems, mylėti viens kitą, branginti šią minutę bei burtų sąrašėlį, kurie šią naktį buriami.
Ir iš tiesų, teisingi Nykštuko žodžiai: „branginti kiekvieną akimirką“. Šios dienos vakaras, mus bandys nukelti į praeitį, kuomet prie bendro kūčių stalo dėjome šieno, tiesėme baltą staltiesę, tiekėme 12 patiekalų, bei sėdome visi drauge, kalbėjome maldą, laužėme plotkelę ir linkėjome sveikatos, laimės, sėkmės….deja, šiandien daug kam dėsime tik tuščią lėkštutę, jau ir palinkėti nieko jiems negalėsime…Tad džiaukimės tais, kurie šalia, su kuriais dar galime dalintis. Dalintis plotkele, šiluma, meile. Mylėkime savo artimuosius, ypatingai vaikiukus. Juk jie mums suteikia ypatingąją prasmę ir esmę, dėl ko mes čia. O mūsų misija kilni. Privalome išauginti ir išauklėti dorais žmonėmis. Padėkokime tėvams, seneliams, kurių dėka mes esame tuo, kuo esame.
O dabar galime ir išbandyti Nykštuko primintus burtus.
Valgant,dešine ranka nežiūrint reikia ištraukti iš po staltiesės vieną šiaudą. Ilgas šiaudas reiškia laimingą, ilgą gyvenimą, sulūžęs, sutrupėjęs, susirangęs, kreivas, plonas – varganą. Storas, šakotas šiaudas – turtas.
Pasibaigus Kūčių vakarienei, mama paima kviečių saują ir beria grūdus vaikams ant galvų - kuris iš jų daugiau grūdų sugaus, tas turtingiau gyvens.
Kūčių vakarą po vaišių, jei esi drąsus, ilgai žiūrėk į veidrodį. Jame gali pamatyti savo ateitį. Jei išvysi karstą – greitai mirsi, jei merginą – vesi.
Įsipilk į dubenį vandens ir suk jį tol, kol atsiras verpetas. Tada įmesk du angliukus. Jei vanduo juos suneš į krūvą – ištekėsi, jei ne – liksi viena.
Paimk dubenį vandens ir įmesk į jį rūtų vainikėlį. Jei vainikėlis plauks link tavęs – sulauksi piršlių, jei į kitą pusę – ateinančiais metais vestuvių nešoksi.
Iš viduryje stalo stovinčios lėkštės paimk saują kūčiukų ir suskaičiuok. Jei lyginis skaičius – ištekėsi ar vesi, jei nelyginis – metus dar teks palaukti.
Ant slenksčio kiekviena mergina padeda po kūčiuką ir pavadina šuniuką. Kurios kūčiuką šuo pirmiausiai nusičiups, ta anksčiausiai ištekės.
Jei nori sužinoti, iš kurios pusės jaunikio sulauksi, išeik į lauką, spirk batą per vartus – į kurią pusę batas atsisuks, iš tos pusės ir piršlių sulauksi. Jei yra kelios merginos namuose, visos meta batus į duris. Kurios batas atsisukęs išėjimo link, ta pirmoji išeis iš namų.
Prieš eidama miegoti ant popieriaus skiautelių surašyk vaikinų vardus ir jas pakišk po savo pagalve. Kalėdų rytą pabudusi iš po pagalvės ištrauk vieną lapelį. Koks vardas jame parašytas, toks ir bus tavo išrinktojo vardas.
Ant lapelių surašyk gerus ir negerus spėjimus, suvyniok ir sukaišiok į miltus. Paskui kišk ranką į miltus ir ieškok lapelio. Paskaitęs sužinosi, kas bus ateityje.
Uždek vaškinę žvakę ir skystą vašką lašink į šaltą vandenį dubenyje. Iš susidariusių figūrėlių gali spėlioti ateitį.
Iš to, koks oras per Kalėdas, galima spėti, koks bus pavasaris. Jei Kalėdos baltos – tai Velykos bus žalios. Jeigu per Kalėdas nėra sniego – per Velykas tikrai snigs.
Kad kitais metais būtų geras oras, reikia nukrėsti nuo medžių sniegą.
Savo dienas (ir dažnai ne tik dienas) leidžiu savo svajonėje, tapusioje realybe – Vaikystės sode. Vaikystės sodas – ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas (šiuo metu yra trys ugdymo įstaigos Vilniuje ir viena Kaune). Kuo jos ypatingos? Tuo, kad jose įgyvendinama tai, ko nėra niekur kitur: autorinė, unikali, neturinti analogų Lietuvoje Kontekstinio ugdymo programa. Akivaizdu, kad XXI amžiuje viskas yra susiję tarpusavyje, viskas integralu, todėl ir vaiko ugdymas turi būti visapusiškas.


Austėja Landsbergienė
November 30th, 2009 at 8:13 am
Vaje, koks super Advento Kalendorius! Ir nepaprastai smagu bus perskaityti visas užduotis…laukiu!
violeta
November 30th, 2009 at 3:39 pm
Labai patiko advento kalendorius, jis tikrai pradziugins maziukus, nes taip ir matau kaip jie ryte basomis kojytemis bega surasti siurprizo, kuris visai dienai suteikia dziaugsmo ir rimtu uzsiemimu. aciu
jvaiva
December 3rd, 2009 at 12:48 am
Austėja, užduotys nuostabios. jau žinau, ką nusižiūrėsiu
Audra
December 4th, 2009 at 11:03 am
Labai patiko kalendorius. O svarbiausia,kad kiekviena diena aprasyta su nauju siurprizu ir naujai atliekamu darbeliu. O darbeliai, kokie kilnus, kurie zaidimo forma aukleja vaikus, jiems skiepija geri,grozi.Labai,labai patiko! Kasdien uzsuku,Smalsu, ka siandien sio kalendoriaus autoriai veikia…Aciu Austejai uz si tinklapi.Labai,labai idomus.
Renatulis
December 11th, 2009 at 11:50 pm
Aš, kiekvieną dieną gaudama laišką apie nykštuko užduotį ir pildydama įrašą, negaliu atsistebėti šios šeimynos išradingumu. O jau darbelių gausa, ir tokie visi įdomūs. Nerealuuuu. Mane ypatingai sužavėjo prakartėlė, malūnas, “delniukinė” eglė, valgomas rožinis. Dar “pupelinė” saldaininė, žvakidė,…. Šaunuoliai.
Austėja Landsbergienė
December 11th, 2009 at 11:57 pm
Tikrai labai gražios užduotys…man labai patiko linkėjimų medis!
Gintare
December 13th, 2009 at 1:56 pm
Labai,labai aciu Austeja,Renetuliui,Audrai, Jvaivai,Violetai uz siltus atsiliepimus. Dziaugiuosi,kad Jums patiko. Malonu,kad savo dziaugsmu galima pasidalinti su kitais ir galbut bus norinciu ta pati pakartoti,patobulinti…labai,labai miela, kai kazkas domisi,daro ir patiria tiek pat, o gal ir daugiau teigiamu emociju…
Renatulis
December 14th, 2009 at 11:35 pm
Gintare, taip gražiai parašėte apie mieliausias, šilčiausias dovanas. Aš net susigraudinau. Net vyras priėjo tikrinti, ko aš čia graudinuosi. Ir jis pritarė, kad labai gražu ir miela ir išties brangiausia ir vertingiausia.
Renatulis
December 21st, 2009 at 3:12 am
Birutėlės mamytę Gintarę kuo nuoširdžiausiai sveikiname su praėjusiuoju gimtadieniuuuuuuuu!!!!!!!!!
Gintare
December 22nd, 2009 at 9:03 am
Labai,labai aciu uz sveikinumus! Ai,kaip man ir musu Nykstukams cia patiko “apsigyventi”….
Austėja Landsbergienė
December 22nd, 2009 at 10:47 am
Gintare, ir aš jungiuosi prie sveikinimų bei žaviuosi, kaip gražiai ir prasmingai ėjo pas Jus dienos Advento metu…
Violeta
December 22nd, 2009 at 11:48 pm
skaičiau net pora kartų ir žavėjausi, būtų labai šauni knygelė ir vaikams , ir tėveliams, nes viskas praktiškai išbandyta. lauksim dar ir dar, ir dar….
Renatulis
December 23rd, 2009 at 8:42 pm
Gintareeeee, kaip smagu kad šakelė pražyyydooo. O į pyragą-rūmą žiūrint man net seilė tysta. Noriu receptooooooo. Niam, kaip skaniai atrodo. Ir gražiai, aišku
Gintare
December 24th, 2009 at 10:05 am
Aciu, as irgi dziaugiuosi prazydusia vysnios sakele. Namams suteikia antgamtisko zavesio. Labai jau stebuklingai, neiprastai atrodo. Receptukas cia neisikele.Matyt per daug teksto…