Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.

Šiandien perskaičiau straipsnį Bernardinuose apie vaikų mokymą namuose. Turiu pasakyti, kad straipsnyje gausu netikslių teiginių. Juos pastebėjau todėl, kad pati nemažai domėjausi vaikų mokymu namuose (būtent JAV) ir pažįstu bent tris šeimas, kurios savo vaikus apsisprendė ir mokė namuose. Taigi pati tą sistemą “čiupinėjau” ir susidariau nuomonę ne iš kieno nors pasakojimo, o pati visa tai pamačiusi.
Į smulkmenas nesileisiu, tačiau iš esmės noriu pasakyti, kad mokymą namuose pasirenka toli gražu ne tik katalikai. Ir ne tik dėl to, kad mokyklose pateikiama evoliucijos teorija
Be to, vadovėlius leidžia ne tik katalikiškos organizacijos. Žodžiu, tokį mokymą pasirenka toli gražu ne vien tik tikintys. Ir nebūtinai dėl straipsnio autorės išvardintų priežasčių. Ką apie vaikų mokymą namuose manau aš, rašiau šiuose straipsniuose:
Noriu mokyti savo vaiką namuose. I dalis.
Noriu mokyti savo vaiką namuose. II dalis.
Tikiuosi, kad jie praplės akiratį ir paskatins diskusiją, nes apie tai pastaruoju metu labai daug galvojame: juk iš tiesų lietuvių kalbos ir kultūros savo vaikus mokome namuose, ir jie, grįžę į Lietuvą, turės integruotis į lietuvišką mokyklą. Ir tai – ne juokas.
Abu su vyru pastebime, kad savo vaikų mokymas – ne darbas mokykloje. Be to, tie vadovėliai, kurie tinka darbui su klase, visai netinka individualiam darbui. Žodžiu, iš tiesų nėra lengva. Ir tai – tik lietuvių kalba. Ką reiktų daryti, jei norėtumėme vaiką mokyti namuose? Iš tiesų Lietuvoje gi gali vaikas mokytis namuose (yra atvejai, kai pas vaiką ateina pedagogai), tačiau ar gali jį mokyti tėvai? Manau, kad tai klausimas, vertas minčių…
Iš tiesų – labai įdomu būtų išgirsti jūsų nuomonę…bet perskaitykite visus tris straipsniukus!
Pagaliau – jau nuo šio rudens – atidarau Lietuvoje mokyklėlę. Šį žingsnį žengti užtruko, nes vis galvojau, kad dar turiu kaip ir kur tobulėti. Tačiau vieną dieną supratau, kad žmogui, kuris tiki, kad mokomasi visą gyvenimą, niekada nebus gana: vis atrodys, kad galima daugiau išmokti, labiau įsigilinti, tapti profesionalesne.
Mokyklėlėje:
- autorinė ugdymo programa
- specialiai pagal šią programą dirbti apmokyti pedagogai
- surinkta geriausia patirtis iš moderniausių ir sėkmingiausių pasaulio ugdymo įstaigų
- maksimizuojama visapusiška vaiko raida


Alice
October 24th, 2009 at 3:26 pm
as kazkaip seniau kreivai ziuredavau (matyt prisiziurejusi amerikonisku stereotipiniu filmu), bet dabar ta ideja man labiau ir labiau patinka. Mokykla- tai juk dirbtinai sukurta aplinka mokymuisi. Mokymasis mokykloje, tenka pripazinti, iskeltas is konteksto. Sukureme dirbtine aplinka, zinios kuriamos ne ten, kur jos bus pritaikomos, bet mokymosi “rezervate”- mokykloje. O tai turi tam tikru neigiamu pasekmiu: juk is tikruju mokomes visur ir visada, o ne tik nuo 08.00 iki 15.00. Tad manau, jog mokymosi procesas gali buti labiau integruotas i gyvenima, kai vaikai mokomi namie
As pirmiausia abejoju savo galimybemis mokyti (nors pati dirbu pedagogini darba, taciau su daug vyresniais). Nors su vyru kartu mus paemus- butume puiki mokytoju komanda- jis desto gamtos mokslus, o as- visa kita.
Antras dalykas- is visos kruvos mokytoju, kuriu turejau keletas buvo MOKYTOJAI, tai butu siek tiek gail, jog vaiku galimybes sutikti tokius sviesuolius siek tiek sumazetu.
Austėja Landsbergienė
October 24th, 2009 at 3:41 pm
Alice, aš – kaip jau ir rašiau – anksčiau iš tiesų galvojau, kad tai nesąmonė. Bet taip maniau dabar jau prieš daugiau nei dešimtmetį. Dabar aiškiau matau ir pliusus, ir minusus.
Pavyzdžiui, man tai neatrodo įmanoma šių dienų Lietuvoje. Nes kai aš pamačiau, kokie resursai yra JAV (pavyzdžiui, vaikas, jeigu nesupranta chemijos, darbo valandomis įsijungia kompiuterį, ir jį iškart konsultuoja chemijos mokytojas. 1:1, kaip sakant. Arba kokia vadovėlių (iš kurių galima pasirinkti) gausa. Arba, pavyzdžiui, aš mačiau kaip Los Angeles viename kvartale taip vaikus komančios šeimos kooperuojasi ir mokosi ir vieni pas kitus (jei viena mama, pavyzdžiui, išmano gerai vieną ar kitą dalyką). Be to, tie vaikai susitinka, važiuoja į išvykas (dažniausiai susijusias su ta tema, apie kurią kalba mokydamiesi) ir t.t. ir pan.) ir tai tik keletas dalykų, apie kuriuos būtų galima kalbėti…
Taigi, lygindama JAV ir LT bazes ir galimybes suprantu, kad LT tai dar labai sunkiai įmanomas dalykas. Ir, manau, finansiškai reta kuri šeima galėtų paaukoti vieno iš tėvų darbą (nes juk apsisprendęs savo vaiką mokyti namuose prarandi ir darbą (pajamas), ir socialines garantijas…).
Alice
October 24th, 2009 at 7:45 pm
Pritariu, jog Lietuvos svietimo sistema nera tam tinkama. Vien pagalvojus apie egzaminus, siurpas nupurto. Isivaizduojat, kaip savo vaika reiketu paruosti egzaminams? Brrrrrr… Apskritai, tai turetu atsirasti nauja paradigma- reiketu daugiau individualizuoti mokymo procesa. Apie repetitoriu versla visokiu dalyku galima prisneketi, bet faktas kaip blynas- tai neindividuoalizuoto ugdymo proceso pasekme. Tad jei seimoje butu galimybiu ir noro ir sugebejimo, butu visai saunu. As tai turbut buciau kitoks zmogus, jei mane butu tevai moke. Be to nuolatinio streso, be tos baimes (kiekvieno kontrolinio baisiausiai bijodavau) turbut tureciau maziau neuroziu ir buciau labiau savimi pasitikinti
Nors, zinoma, mokykla turejo ir savo pliusu.
Agnė
October 24th, 2009 at 8:18 pm
Austėja, man perskaičius visas tokias mintis, peršasi į galvą tokia mintis, kad vienas iš variantų tokioje nedidelėje šalyje, kaip LT, yra mokyti vaikus nuo pat mažens užsienio kalbų, kad jie jau nuo kokios 4-5 klasės galėtų jungtis į tarptautinius tinklus internete ir taip gilinti savo žinias, gauti tas online konsultacijas… O iki kokios 4 klasės abejoju, ar tau neužtektų kompetencijos mokyti savo vaikus… Labai didelis klausimas, kiek kompetentingi kai kurie mokytojai net ir mūsų laikais buvo… Prismink vien jau mūsų chemijos mokytoją ir paklausk, kiek iš mūsų realiai mokėjo chemiją tiek, kiek reikalaujama pagal programą buvo… Manau, kad bet kuris sąmoningas tėvas, turėdamas kokią pagalbinę mokomąją medžiagą, sugebėtų daug geriau išmokyti chemijos, nei ta, pas kurią mokėmės mes…
Agnem
October 25th, 2009 at 2:53 am
Kaip smagu skaityti, kad yra ir lietuviu palaikanciu mokymosi namuose ideja. Pati gyvenu JAV ir is pradziu tikrai labai itariai ziurejau i tevus, namuose mokinancius vaikus. Isivaizdavau, kokie jie uzsidare, traumuoti ir pan. Taciau mano broliene pati mokina savo 4 vaikus – jos vyriausias sunus desimtokas. Kai ji pradejo ji mokinti, as sirdies gilumoje pagailejau jo nabagelio, nes, mano tuometiniu supratimu, ka gali ismokinti mama, kuri vos vidurine pabaigus?? Pasirodo, ne tame esme, kiek issilavine tevai. Labai gerai, Austeja, aprasote, kas ir kaip funkcionuoja namu mokykloje. Vaikai tikrai nera uzguiti, nera uzsidare, bet tikrai yra daugiau subrende (mature) ir turi geresni realaus pasaulio suvokima. Is visu keturiu mano sunenu ir duktereciu, visi yra aukstesnej klasej, negu jiems priklausytu pagal amziu. Nes paprasciausiai greiciau iseina programas.
Taciau turiu pastebeti, kad ir prie geriausiu noru, man asmeniskai niekaip neiseitu mokyti savo vaiku namie (nors ka gali zinoti, nelabai maniskiai diduciai dar). Mano manymu, mama ar tetis turi tureti ypatingai gerus organizacinius sugebejimus, nezmoniska kieki kantrybes ir pasisventimo. Nors savo vaikus myliu be galo ir noriu jiems ko geriausio, zinau, kad mokydama juos namuose turbut labiau atgrasyciau nuo mokslu
Snekant apie LT, as sunkiai isivaizduoju mokymasi namuose ir kokybiska pasirengima baigiamiesiems. Nors jeigu is tikruju kas nors sugebetu pasiruosti namuose, isivaizduojat, kiek nervu mokinukas sutaupytu??? Vien prisiminus 12 klase dar ir dabar siurpas eina.
kristina
October 25th, 2009 at 3:16 pm
Man labai artimas mokymasis namuose. Bakalauro diploma gavau 2 metus mokydamasi savarankiskai/namuose, ir man ta sistema be galo patiko – galejau isigilinti i tai, kas idomu, jokio spaudimo. Is savo patirties, kai pagalvoju apie vaikyste, tai ka mokykloje mokino rodos ibego per viena ausi ir per kita isbego. O ka su uzsidegimu mokiausi pati namuose ar moke seneliai, tevai, tai kazkaip uzsiliko galvoje.
Bet is esmes manau priklauso ir nuo vaiko/zmogaus. Vieniems gal be galo reikalinga mokyklos konkurencija, kitiems gal labai reikia mokyklos disciplinos.
Cia JAV turiu keleta pazistamu seimu kurios moko vaikus namie. Viena seima iki 5-os klases moke savo 4 mergytes namuose. Po to jau vyresneles isejo i mokykla. Tie vaikai kaip ir Austeja rase renkasi pas kitus namie besimokancius vaikus, kartu mokosi, vaziuoja i muziejus, iskylas. Manau kad tevai turi tam buti 100% pasisvente, tikrai nelengvas darbas, nezinau ar tam ryzciausi. Mano vyras visada sake, kad mokykla yra is esmes tik aukle, kur suvezami vaikai, nes tevai neturi jiems laiko, turi iseiti i darbus. .
Alice, tikrai teisi del neuroziu ir kontroliniu. As iki siol dar sapnuoju kad veluoju i kontrolini, kad nepadariau namu darbu, ir pan.
Gintarė
October 25th, 2009 at 6:47 pm
Labai, labai ir net gi LABAI įdomi tema, bent jau man. Gal dėl tų pačių prižaščių mano sūnus vis dar būna namuose ir yra “mokinamas” namuose. Aišku tame pačiame darželiniame lygyje ir neina kalba apie jokius mokslus ar mokyklą. Bet mes amuose darome pamokeles ir galiu pasakyti, kad vaikas tikrai žymiai geriaui isisavina tam tikrus dalykus. Vis gi kalbam ne apie tai ką mes namie veikiam ir ką su juo darau, bet apie mokyma namuose, kai vaikas yra ne “darželinukas”…
Dėl pradinių klasių – sakyčiau esu 50/50, kuri tam galėtų realiai tam pasiryžti. Bet… visų pirma tam nėra jokios programos, nežinau ką ir kiek turi mokėt pirmokas, antrokas ir t.t. Nėra organizacijos, kuri “reguliuotu” visą mokymosi procesą (t.y. kas galėtų suteikti trūkstamą informaciją dėl individualaus mokymosi ir padėti spręs kilusia problemas susijusias su mokymusi).
PAtikėkit manim, ne vieną sutikau mama irne vieną girdėjau repliką, kaip aš esu traumuojanti vaiką, jog jį laikau “uždariusi” namuose ir, kad aš vis tiek neapsaugosiu nuo VISKO. Aš ir nenoriu jį nuo kažko saugoti, aš noriu, jog mano vaikas galėtų atsiskleisti, tobulėti esant teigiamom emocijom, formuotusi tesingi moralės principai ir svarbiausia pažintų šį pasaulį ne per “graužimą”, o per “žaidimą ir pažinimą”.
Negaliu sakyt, kad jis yra gabus ar kažkuo ypatingas. Bet jis jau beveik moka visas raideles ir koks jis dėl to laimingas, kad gali surasti gydytojo kabinetą, kad gali parašyti raideles. Jis pats to nori, o aš jam tik padedu tai atrasti ir pažinti.
Sakytų kiti, jog tai labai sunku namie priversti tam tikru laiku kažką padaryti… pas mus vaikas tiesiog tą valanda pasiima knygeles ir atsisėda prie savo staliuko ir pradeda vartyti sakydamas ką jis darė vakar, ką šiandien darys – tada ir aš prisijungiu… Ir manau, jog šiuo atveju, yra ugdomas jo paties noras pažinti ir žinoti…
Aš už tokį mokymą ir manau, kad šioje vietoje nėra svarbu lyginti kas gali geriau. Nes vaikui tėvai yra nepalyginamai didesnis autoritetas bet kokiu atveju ir noras išmokti yra ir gi kitoks… Aš tik už glaudesnį ryšį su tėvais, nes LT to LABAI LABAI trūksta… O visas ugdymas turėtų būti ne vien tėvų rūpestis, o sukurta visa ugdymo programa su individuliais vaiko poreikiais ir sukurta specialistų, be to, kad ties specialistai padėtų ir konsultuotų visais ugdymo klausimais tiek pačius vaikus, tiek tėvus… To LT kolkas ir gi nėra… Ar galimybė jungtis prie kitų valstybių ugdymo programų – kažkaip abejočiau…
Lupena
October 26th, 2009 at 9:20 am
kiek skaičiau straipsnių ta tema, tai mano išvada viena — gerai kai žmonės gali sau leisti
kaip pvz. su tėvų darbu? jei tėvų darbas toks kur nuo aštuonių iki šešių? dar galimybės visais tais mokymosi resursais apsirūpinti. galų gale, tą reikalą išmanyti…
Austeja
October 26th, 2009 at 11:23 am
Lupena, tevai dirbti negali – bent jau vienas tai tikrai. Ta ir rasiau, kad cia ne tik pasisventimo dalykas, bet ir finansu: ar isgyvens seima is vieno atlyginimo? Be to, kokybiskas vaiku mokymas namuose reikalauja ir nemazai finansu:pavyzdziui, mes pirkome Vilhelmui (jam net ne visus, nes liko nuo Augusto ir vyro seses) ir Augustui vadovelius, tai as negalejau patiketi – mokejome simtais litu. Ir cia tik lietuviu kalbai viskas. O jeigu reiketu pirkti taip VISKAM???
Is tiesu sunkiai isivaizduoju paskola uz busta, vidutine lietuviska alga (VIENA seimai) ir vaiku mokyma namuose Lietuvoje…o kur dar bureliai? isvykos i muziejus? pramogos? islaidos tiesiog kasdienai?
Austeja
October 26th, 2009 at 11:24 am
P.S. Jeigu butu galima uzregistruoti, kad vaikas mokomas namuose, gauti krepseli, vadovelius IR mokytoju konsultacijas – manau, kad taptu daug labiau imanoma.
Lupena
October 26th, 2009 at 11:46 am
kiek žinau, tas galima neįgaliems ar sunkiom ligom sergantiems.
Austeja
October 26th, 2009 at 11:57 am
Taip, galima. Net koja susilauzius ateina mokytojai
Bet as kalbu apie atvejus, kai tevai nori mokyti vaika.
Gintarė
October 26th, 2009 at 2:42 pm
Kažkodėl manau, jog ta mama, kuri turėjo 8 vaikus ir buvo namuose, manau ji ir buvo su mažiukais – turėjo šiokias tokias pajamas. O jei ir nusprendžia šeima mokyti namuose – manau yra daugybė būdų kaip užsidirbti pinigų ir paaugusiems vaikams ir mamai. Galima užsiimti papildomų vaikų mokymų namuose, rankdarbiais, vertimu, kitų vaikų prižiūra (auklė), informacinėm technologijom ir daugybė dalykų ką mama galėtų veikti namuose ir gauti papildomų pajamų ir ne tokių mažų. O paaugę vaikai gali padėti mamai. Man atrodo, kad čia kitas klausimas – nenoras ir atsakomybės nusimetimas… Daugelis pasakytų “Ai, yra mokykla, tegu ji ir mokina…”
Parašysiu pvz. kaip per kažkokią laidą vieną mergina skundžiasi, kad ji nebegali išgyventi, kad paskola sumoka ir nebeturi už ką pravalgyt, nebeįstengia už butą susimokėti ir šildyma ir vaikam neužtenka t.t. Laidos vedėja ir klausia, koks bedras jų atlyginimas – 4000lt sako. O kokio dydžio paskola mokate?: 3000lt … Žinot, aš nesulaikiau nenusikvatojus… Nėra ką ir sakyt, jei žmonės neturi suvokimo ką jie daro ir nežiūri į ateitį… Vienas protingas žmogus pasakė “krizė – tai žmonių išminties praradimas!” Būtent!
Beje, ne iš vienos mamos girdėjau, kad vaiką atveda į darželį apie 7 ryto, palieka vos ne pati pirmą ir kai jau paima apie 17.00 ir gi beveik paskutinį… Atrodo, kaip ir tos 9 valandos darbe plius kelione iš/į namus… Aš pagalvoju tarkim jei vyras nuvežtų ir paimtų vaika. Jis iš namų išeina 7.15, tai realiai išeiti reikėtu 7 ryto, o paimt ankščiau 18 niekaip… Ir tada išeina po kiek valandų tėvai dirba? Neskaitant to reikėtų tik džiaugtis, kad mažylius skuba paimt iš darželių…
Audronė
October 26th, 2009 at 3:11 pm
Gintare, gal ne tiek “nenoras ir atsakomybės nusimetimas”, kiek bijojimas padaryti ne taip ir nepasitikėjimas savo jėgomis, na, čia mano nuomonė

Jei užsiimi su vaiku, skiri pakankamai dėmesio, tuomet darželis nėra superbūtinybė (juolab lopšelis). O mokykla… na, nežinau, nors ir esu pedagogė, nesiryžčiau lavinti vaiko namuose. Juk be “paspaudimo”, nekalbant apie sudominimą, sunkiai apsieinama, o aš taip nemėgstu savo vaikiukų spausti
Geriausia derinti ir viena, ir kita
Lupena
October 26th, 2009 at 3:21 pm
na, iš tų pavyzdžių ką girdėjau apie sėkmingą namų mokymą, tai kai tėvai yra… aušktųjų mokyklų dėstytojai. o ką tai reiškia? ir pakankamai laisvai planuojamo laiko, ir pinigų, ir resursų, galų gale pačių tėvų žinių ir proto.
o jeigu tėveliai atstovauja darbininkų klasę, patys gal vos vos vidurinėj ištempė. tai tas namų mokymas yra utopija.
taip kad tikrai neužtenka vien noro.
aš asmeniškai negalėčiau. pradinuką — dar dar, iš bėdos. bet ne vyresnių klasių mokinį.
Gintarė
October 26th, 2009 at 3:45 pm
Manau, kad tėvai kurie vos ištempė vidurinę apie tokią galimybę ir nesvarsto
Aš kalbėjau daugiau apie pradines klases ir kaip rašiau tas pasitikėjimas turėtų ateiti, nes tėvai ir vaikai turėtų būti konsultuojami profesionalų ir turėtų vykti bendradarbiavimas. O to kolkas Lt nėra
Jei tas būtų – aš būčiau už ir vyresnes klases, na gal ne iki 12 klasės 
Net jei mano nuomonė tokia yra, aš tikrai nepasitikiu vien savo jėgom ir nedrįsčiau pati imti ir mokinti namuose be profesionalų pagalbos, juolab be aiškios programos sudarytos individuliam vaikui…
Dėl to paspaudimo – man ir atrodo, kad tame ir yra skirtumas kai vaikas mokinamas namuose ir mokykloje. Namuose viskas vyksta kitokiu principu… Vaikas visom prasmėm mokykloje pervargsta ir namuose dar daro namų darbus… O kai yra namų sąlygom, vaikas daro pamokas be namų darbus, kartu užtvirtindamas tai ką išmoksta ir be jokio skubotumo, streso ir net nėra prievolės būtinai išmokti, nes jei matau, kad kažkur kažko neįsigilino, kitą diena ramiai pakartojam… Kai vaikas tą daro atiplaidavęs, be streso ir kitų blaškymo – jis kitaip priima žinias… Matyt dėl tų pačių pačių prižaščių vaikai pakankamai anksti praranda norą mokintis ir siekti tikslų, nes žinių gausa, stresas, skubotumas, nuovargis daro savo…
Austėja
October 26th, 2009 at 3:56 pm
Gintare, pritariu, kad išeitis būtų. Tik nereikia pamiršti, kad visus tuos darbus mama turės atlikti laisvu nuo vaikų mokymo metu
Kadangi pati dirbdavau dar ir po darbo mokykloje, tai nežinau, ar išsigelbėjimas būtų tie pinigėliai už vertimą, kurį atlieki jau sumigus vaikams ir pan. Daug realiau – imti mokyti dar keletą “nesavų” vaikų. Čia kaip kai kurios mamos augina savo ir dar paima keletą kitų žmonių vaikų. Bet – faktas – išeičių yra, jei tik yra noras
Šiandien universitete turėjau labai įdomią diskusiją: su kolegomis diskutavau apie tai, kodėl Lietuvoje kai kurie pedagogai kritiką priima labai asmeniškai. Išties įdomi diskusija buvo, verta atskiro įrašo.
BET iš tiesų tai kyla klausimas: juk savo vaiką operuoti, na, nepažįstu, kas ryžtųsi (čia apie ne tėvus-medikus kalba), o vat mokyti pasiryžta nemažai (čia ne apie Lietuvą kalbu). Tai kaip turi jaustis pedagogas, jei ateina tėvai ir jaučiasi ne ką ne mažesni specialistai, nei jis? Čia klausimas “na zasypku”, kaip sakant…
Lupena
October 26th, 2009 at 4:49 pm
dar yra kita medalio pusė to namų mokymo JAV… kai tėvams nusieksperimentavus, vaikams tenka grįžt į įprastą mokyklą ir srėbt košę.
o Lietuvoj tai iš viso — būtų grynas eksperimentas. (SM forume yra viena dalyvė, kuri moko vaiką namie, nes jų vietovėj nėra rusų mokyklos). kadangi eksperimentas, tai neaiškuo kuo pasibaigs, o su vaiko išsilavinimu mažai kas nori tokius bandymus daryt.
dėl pedagogų, tai turi užaugti visiškai nauja karta, ir išmirti tas sovietinis raugas.
Vaida
October 26th, 2009 at 5:58 pm
Austeja, ar nedingsta cia tas principas, kad vaika turi mokyti “visas kaimas”? Kad kiekvienas mokytojas jam duoda daugiau nei tik vadovelines zinias, kad bendravimas su vaikais, duoda bendravimo igudziu.
O siaip tai as kaip zmogus turintis baime, nuvaziuoti ne i ta puse, turbut nesiryzciau mokymui namuose. Bet jau vien del to, kas dedasi mokyklose, galbut verta. Pati atsimenu, nereta diena budavo: grizti namo ir uzdarydama duris, atsiputi, tarsi uzvertum uz duru visa didziuli surmuli ir kad ir salia esanti “santykiu aiskinimasi”: mustynes, patycias.
Turiu tik maza vilti, kad yra kiek geresniu ir kiek prastesniu mokyklu, kurios gal ne taip patogiai mums pagal gyvenama vieta, ar pan. Bet aisku vis tiek tai mokykla su visais savo ypatumais.
kristina
October 26th, 2009 at 6:13 pm
Del finansu, tai kiek esu girdejusi JAV, jei turi sakykime 4 vaikus, tai visus juos leisti i lopselius/darzelius ir po to i gera privacia mokykla tai tikrai seimai kainuos daugiau nei mokyti visus 4 namie mamai ar teciui nedirbant. . O kur dar visas laikas sugaistas isveziojant visus 4 vaikus po istaigas, vaziuojant po valanda pirmyn ir atgali darba, po to pasiimant vaikus. Man tokia sistema kazkodel labai ne prie sirdies.
Vyresnese klasese vaikai gali buti priimti lankyti tam tikras pamokas/paskaitas mokykloje arba universitetuose/ koledze. As tikrai nesu apsisprendusi del mokymo namie ar mokykloje, man asmeniskai patinka misri sistema. Deja gaila, kad seimos kurios nusprendzia vaikus mokyti namie yra labai kritikuojamos.
Austėja
October 26th, 2009 at 7:05 pm
Vaida, aš tai už visą kaimą
Iš tiesų manau, kad gera mokykla (darželis, lopšelis, universitetas ir pan.) vaikui duoda daugiau, nei jos nebuvimas. Čia jau niekas man neįrodys, kad gera mokykla yra lygu geram mokymui namuose. Aš nemanau, kad mokykla – tik žinios. Taip ir į universitetus nereiktų eiti: juk viską galima rasti M.Mažvydo bibliotekoje
Tačiau aš turbūt pati perplaukčiau vandenyną, jei man sudarytų sąlygas edukologijos doktorantūrai Stanford’e (ten edukologija reitinguojama aukščiausiai, aukščiau už Harvard’ą), t.y. būtų stipendija, darbas vyrui, mokslai vaikams ir garantuotas bent jau normalus gyvenimas
Kodėl? Nes manau, kad jokia viešoji biblioteka man neduotų to, ką galėčiau gauti ten. Amen, kaip sakant!
BET jeigu man pasakytų, kad vienintelė vieta, kur gali eiti mūsų vaikai į darželį (mokyklą), yra (KALBU HIPOTETIŠKAI) plaukus man pašiaušiantis darželis (mokykla) pagal rajoną, tai Dievas žino, kaip pasielgčiau…tikriausiai geriau jau mokyčiau namie
Čia, kaip sakant, iš dviejų negerybių rinkčiausi mažesnę.
BET jeigu pasiūlytų tokią mokyklą kaip dabar lanko, tarkim, Augustas ARBA mokymą namuose, tai apie jokį mokymą namuose net nesusimąstyčiau. Ir – nors ir ten yra visko – manau, kad Augustas ten gauna daug daugiau, nei aš ar vyras kada nors jam galėtumėme duoti.
Kristina, aš esu ta, kuri vaikus vežioja. Bet tai – labai ypatingas laikas. Pavyzdžiui, skaičiuojam, kiek kartų užsidega raudona šviesa nuo mokyklos iki namų
Visa gerkle traukiame “varną Albertiną” arba “Lapę snapę” (čia paskutinis hit’as
) Sužinau, kokie vaikų draugai, kas jiems patinka, kaip sekasi ir t.t. ir pan. Nusibosta, bet kažkaip kartais pagalvoju, kad labai to pasiilgsiu…tokio smagaus važinėjimo su keturiais mažais vaikais!
Kai dirbau AISV, kai kurias pamokas lankė mergaitė amerikietė, kuri būtent buvo mokoma namuose (Lietuvoje), ir tėvams atrodė, kad tų dalykų patys neišmokys (čia jau vyresnėse klasėse). Taigi – mišri sistema. Ir ta mergaitė visai aktyviai dalyvavo ir mokyklos gyvenime.
O dėl kritikos…manau, kad labiausiai kritikuoja tie, kurie mažai apie sistemą žino. Pavyzdžiui, mūsų vieni draugai mokė dukrą namuose, nes vieną kartą jos klasiokę (12m) mokytojai užtiko lytiškai santykiaujant tualete. Tėvams tai nebuvo priimtina, todėl vaiką nusprendė mokyti namuose. BET…tol, kol mergaitė neįstojo į prestižinę mokyklą gabiems vaikams. Tada – vėl mokykla. Vadinasi, net ir patiems namų mokyklos šalininkams labai svarbu, KOKIA ta mokykla
Alice
October 26th, 2009 at 11:31 pm
http://www.hossli.com/articles/2008/06/03/classroom-at-home/
Straipsnis +nuotraukos
Austėja Landsbergienė
October 27th, 2009 at 12:50 am
Alice, ačiū! Šiandien išvis turėjai žagsėti ir žagsėti, nes labai jau daug apie Tave galvojau
Gintarė
October 27th, 2009 at 10:31 am
Dėl to klausimo, kur Austėja rašė: manau, kad vidurinę pabaigę, mes nebuvom gavę jokių medicininių žinių susijusių su operavimu, o tai ko mes norime išmokyti vaikus, mes visą tą esame praėję patys mokykloje – pasvarstymui
Kažkodėl kalbos vis grįžta prie to paties – kad savarankiškai mokyti vaiką namie, be jokių kompetentingų specialistų konsultacijų. Kad savarankiškai mokyti – manau reikia turėti bent minimalių žinių, kurių šiaip mes neturime… Todėl aš apie tokį variantą net nekalbu…
Aš ir gi esu už tai, kad vaikas tobulėtų ir tinkamai augtų visapusiškai tik GEROSE mokymo įstaigose. Nežinau ar tos “dvi blogybės” būtų ir mokymas namuose
Nes juk yra visokių vaikų ir vieniem mokymas namuose yra išsigelbėjimas, kitiem kančia – todėl manau, čia svarbu atsižvelgti ne tik į išorinius veiksnius liečiančius tėvų nenorą leisti į ugdymo įstaigą, bet ir į patį vaiką – kokie jo poreikiai.
Pati matau su kokiu užsidegimu Matas eina į šeštadieninę mokyklėlę – tiesiog kartu su juo skraidau debesyse
Aš ir gi už tokią ugdymo įstaigą ir jei kalbėt apie konkretų vaiką (t.y. Matą) – manau jam gera ugdymo įstaiga būtų vienareikšmiškai kur kas geriau, naudingiau nei mokymas namuose.
Gintarė
October 27th, 2009 at 10:34 am
2 pastraipoje praleidau žodį: “bent minimalių PEDAGOGINIŲ žinių”
Vaida
October 27th, 2009 at 11:09 am
Austeja, va dabar man aiskiau, ka jus galvojate, del gero darzelio, mokyklos, “Stanfordo”
Ir man labai smagu, kad sioje vietoje noriu pritarti.
Austėja Landsbergienė
October 27th, 2009 at 11:59 am
Alice, dar įdėmiau perskaičiau tą straipsnį, tai kažkaip pagalvoju, kad iš tiesų tiems vaikams smagiau, nei tiems, kurie tyliai palinkę prie vadovėlių – ypač, jei jiems visai neįdomu…
Tarkim, man didelis rūpestis – kaip bus mūsų vaikams su užsienio kalba. Jeigu Augustui – nuo trejų metų besimokančiam viską anglų kalba – paduos penktoko vadovėlį, jis gi iškart ims protestuoti
Arba Vilhelmui anglų arba – tuo labiau – prancūzų kalbos vadovėlį. O ką daryti?
Sigita
October 27th, 2009 at 2:36 pm
oi prisiskaitysiu visko, dar paskui ir užsimanysiu pabandyt:) straipsniai tikrai įkvepiantys, bet tas tiesa -vreikia pasišvęsti. bet paskaičius pagalvojau, kad visai būčiau norėjus mokytis tai, kas man įdomu, tyrinėt, važiuot į muziejus ar ekskursijas ir pan. o ne naktimis ruoštis kontrolinaims..
Austėja, nemanau, kad tik jūsų vaikams būtų tokia problema grįžus Lietuvon, kad užsienio kalbą moka kur kas geriau nei reikia atitinkamoj klasėj. gal būtų su kuo pasikonsultuoti, kad ir dėl to, kurios mokyklos lankstesnės.
tikiuosi, papuls supratingi mokytojai, sugebėsiantys pasiūlyti kalbos užduotis, atitinkančias vaikų lygį;) aš irgi protestuočiau, jei reiktų mokintis pagrindus jau mokant laisvai šnekėt:)
Migle
October 27th, 2009 at 3:23 pm
Austeja,dar gali buti ir taip,kad Jusu vaikai uzsienio(bent jau snekamaja)kalba ismanys geriau,negu mokytoja,kas tada?Oi ne visoms mokytojoms tai patiks:)O siaip mes pries leisdami i pirma klase savo sunu irgi su vyru pasvajojom apie vaiko namu mokyma,bet nelabai mums tiktu,nes sunus dabar namuose auga kaip ir vienturtis,yra komunikabilus ir i mokykla dabar su dideliu noru eina,nors,beje,Tikro draugo,kaip jis pats sako,neturi.O ir siaip sveikam vaikui Issikovoti namu mokyma(ne mokyklos skiriama)manau butu ne taip paprasta.Gal galetu buti kazkokios sutartys su mokykla pvz.metams,kas tris menesius atsiskaito vaikas ir jeigu sekmingai,vel metams pratesi.Nes siaip pgalvojus kada klaseje 28mokiniai,tai kiek pamokos metu tas vaikas gauna mokytojos demesio?o ir mokymosi ritmas labiau pritaikytas prie vidutiniskai besimokanciu.Mums ir taip del treniruociu,varzybu tenka nemazai praleisti pamoku,gerai,kad mokytoja supratinga,o vaikas sekmingai praleistas uzduotys atlieka namie.
kristina
October 27th, 2009 at 10:05 pm
Straipsnyje rasoma kad “Adult Americans who were homeschooled as children read more often, watch less television, and are more active in politics and the community than the average” – manau tikra tiesa. Pazistu pora amerikietiu, kurie baige universiteta nezino kad Teksasas yra JAV ar Europa nera valstybe! Gal Europos mokyklos dar nenusirito iki tokio lygio kaip Amerikos public Schools.
Lupena
October 28th, 2009 at 12:44 am
kažin, ar dėl to nusiritimo kaltos mokyklos, ar mokiniai. nu pvz. aš mokiaus normaliai, mokykla irgi labai normali buvo. bet klasėj buvo tokių veikėjų, kur nežinojo kada Lietuvos nepriklausomybės diena, ar kad Kinija ir Japonija nėra tas pats. tai gal nereikia dergtis iš amerikonų
Gintarė
October 28th, 2009 at 9:00 am
Austėja, yra Licėjus kur viskas sustiprintai ir viskas vyksta anglų kalba. Tik tiek, kad viena mano klasiokė ten baigė – sakė, kad nėra lengva ten mokytis – labai aukšti reikalavimai ir labai griežti. Berods po 8 klasių ten priima. Bet manau apsidaryti verta bent kaip apie variantą pasvarstyti. http://www.licejus.lt/
Austėja Landsbergienė
October 28th, 2009 at 10:14 am
Gintare, ačiū, žinau apie tą licėjaus programą. Ten yra ir Tarptautinis Bakalaureatas, kur viskas anglų kalba, BET a) kaip ir sakai – reikia gebėti ten mokytis ir b) ten jau daug vyresniems vaikams, nei bus mūsiškiai, kai grįšime į Lietuvą…
Lupena
October 31st, 2009 at 4:25 pm
man tiesą sakant tai gaila vaikų, kurie po civilizuotų užsienio mokyklų grįžta į lietuvišką bardaką, muštrą ir patyčias. gal Vilniuj yra pasirinkimas, o kituose miestuose?
Elvyra
November 4th, 2009 at 10:52 am
Labai idomi diskusija, svarstytinas mokymas namuose, bet siuo metu tikrai ne krizes apimtoje Lietuvoje. Bet va galvoju, tarkim kokiem pradinukams gal butu imanoma taikyti abipusi mokyma. T.y.,einama i tradicine mokykla, pamokos ten trunka ne taip ilgai. Nemazai yra tokiu mamu, kurios sedi su jaunesniais vaikuciais namie. Tad grizus vaikui is mokyklos,pailsejus, galima siek tieklaiko skirti ir mokymui namuose. Tai butu tasi mokyklines programos kartojimas, taciau kitaip, “nevadoveliskai”,butent per zaidimus, per pazinima gamtoje, nukeliavimus i tam tikrus muziejus ir panasiai. Taip uztvirtinat zinias kitoniskai.
Ir deja,kaip cia kazkas rase,mokyklose mokytojai nelabai megsta zingeidziu, daug klausinejanciu vaiku, dazniausiai juos tiesiog ignoruodami (bent jau taip dukra pirmoke pasakojo…). Todel tevai labai pagelbetu savo ziniomis atsakydami i daugeli neatsakytu mokykloje klausimu. Pvz.,mes vakarais darome klasimu valandele, ir vaikai klausineja, ka tik sumasto, arba pakreipiu klausimus, susijusius su veikla mokykloje ir darzelyje.