Austėjos blogas

Vakar Gertrūdos lopšelyje buvo švenčiamas Halloween’as: reikėjo apsirengti kostiumą, į lopšelį atėjo veidukų išpaišytoja, vaikai buvo fotografuojami. Man labai patiko ir tai, kad visą savaitę buvo išpuoštas ir lopšelis: visur kabėjo oranžiniai voratinkliai su mielais voriukais, besišypsančios raganaitės, ant grindų pūpsojo moliūgėliai.

Kiekvieną dieną viską su Gertrūdėle apžiūrėdavome ir apkalbėdavome, todėl užtrukdavo, kol išeidavau ją atvedusi.

Gertrūdėlei norėjau kuo paprastesnio kostiumo ir – svarbiausia – nešilto. Kadangi prekybos centruose kostiumai dažniausiai būna pūkuoti ir sintetiniai (tokiems mažuliams),  tai iškart apsisprendžiau, kad kažką meistrausiu pati.

Iš pradžių norėjau daryti briedį: aprengti Gertrūdėlę rudai, nupirkti dvi baltas pirštines, prikimšti jas vatos (ragai ) ir prisiūti prie kepurėlės. Bet – kadangi Gertrūda tiesiog iki išprotėjimo nuo galvos plešia kepures – teko tos minties atsisakyti (ji neplešia, jei nejaučia, kad ant galvos kepurė, o jei užriši, tikrai pajaučia ir jau tada…) Šiek tiek buvo gaila, nes ir rudas kelnes iš Aušrelės pasiskolinome ta proga, ir šiaip maniau, kad toks kostiumas būtų labai originalus.

Tada šovė mintis padaryti tigrą: ji turi tokius oranžinius naktinukus – kombinezoniuką. Tai vat dar nupirkti juodo lipdukinio popieriaus lakštą, sukarpyti jį juostelėmis ir aplipinti kombinezoniuką, kad būtų it tigro dryžiai. Taip ir būčiau dariusi, jei…Gertrūdėlės krikštatėviai nebūtų nupirkę boružėlinių botų. Jie man taip patiko, kad iškart pagalvojau, jog galima Gertrūdėlę aprengti boružėle.

Kadangi jos pirmajam gimtadieniui mano mama buvo padovanojusi raudonus rūbelius, tai turėjome ir raudonus marškinėlius trumpomis rankovėmis, ir raudonas kelnes.

Pagalvojau, kad nupirksiu tą patį juodo lipdukinio popieriaus lakštą ir iškirpsiu ne juosteles, o rutuliukus ir…aplipinsiu taip raudonus rūbus. Tada apausiu botais, ant galvos užsidės IKEA’joje pirktą boružėlės skrybelaitę (jos ji nuo galvos neplešia), ir viskas bus puiku!

Šventės išvakarėse mūsų namuose vyko Belgijos Mažylių Klubo mamų su vaikiukais šokio pamokėlė, į kurią Rusnė atėjo su iš koto verčiančia plonyte boružėlės striukele. Aš amo netekau…o Rusnė mums striukytę paskolino! Taigi rūbelių juodais apskritimais nebelipinau, o vietoj kelnyčių užsitempėme pėdkelnes (nes striukytė yra gan ilga, be to, nesinorėjo, kad Gertrūda sušiltų).

Gertrūdėlei labai patiko maknoti po namus su botais…visai noriai fotografavosi, nors kartą supyko, kai atitraukiau jos ranką nuo burnytės

Kai nuėjau į darželį žiogo pasiimti, ji net išsižiojusi žiūrėjo į kitus – visokiais įdomiais kostiumais apsirengusius – vaikus. Be to, dauguma vaikų davėsi išpaišomi (juos paišė sėdinčius aukštoje maitinimo kėdutėje – fantastiškai atrodė!!!), tai iš tiesų vaizdelis buvo nepakartojamas!

Štai ir prabėgo dar viena šventė…turiu pasakyti, kad mums pasisekė, nes Gertrūda atrodė nuostabiai, o pastangų įdėti reikėjo visai nedaug! Ir – smagiausia – kad jai pačiai kostiumas patiko, nes nevaržė judesių!