Tinklaraštis apie šeimą, vaikus ir švietimą.

Vos paminėjus žodį “stovykla”, man prieš akis iškyla “Žilvitis”. Ta Karklėje esanti stovykla – mano vaikystės vasarų vieta. Dažniausiai ten tėvų išsiiprašydavau būti net ne vieną pamainą, o jie vis nenorėdavo išleisti manęs – tuomet dar savo vienturtėlės – tokiam ilgam laikui. Kodėl stovyklos taip įtraukia vaikus?
Man tai vis dar mistika. Nes net nemoku apsakyti, kaip laukdavau tos kasmetinės kelionės. Susitikimų su “pernykščiais” draugais (beje, su kai kuriais iš “Žilvičio” vis dar draugaujame!). Bet aš jums pasakysiu: kai ryte užgrodavo per garsiakalbius dainos iš “multikų”, kai bėgdavome kasrytinį smagų krosiuką su mankštele…o tie suvožtiniai pusryčiams (balta duona, daktariškos dešros gabalas ir sviesto “kubas” – iki šios dienos nesuprantu, kas jį visą gali suvalgyti???) su gerokai persaldinta arbata…švaros diena…pasakiškos Miško, Neptūno šventės (žinote, kuris vadovas dažniausiai būdavo Neptūnas? Ogi dabar jau europarlamentaras Leonidas Donskis!)…vakaronės su gitara (to paties L.Donskio dėka traukėm The Beatles dainas ir nė mirkt, kaip sakant)…kvadrato varžybos, kurių vis norėdavau išvengti, o neišvengusi “kaudavausi” iki nukritimo, diskotekos, vakaronės….aaaaaaaaaaaaaa….niekada niekas nesutilps į jokį įrašą, nes didžiulė dalis viso to yra JAUSMAS. Kaip tiems puokiams POJŪTIS, kad grįžai namo. Na, “namo” gal kiek ir persūdyta, bet išties į širdžiai artimą vietą…
Ir štai…šį pirmadienį į stovyklą išleidome savo pirmagimį. Iki penktadienio. Širdy tooooks jaudulys, nemoku net apsakyti. Kad tą jaudulį sumažinčiau, rašau jam laiškus. Tiesiog apie tai, ką mes veikiame., kad jį labai mylime, kad džiaugsmingai skaitome apie visa tai, ką jam tenka ten patirti. Prisimenu, kad man būdavo labai smagu gauti mamos laiškus “Žilvityje”. Būtent juos prisiminusi ir pagalvojau, kad Augustui bus smagu gauti laiškų ir nuo mūsų.
Bet labiausiai tai noriu pasidalinti dviem dalykais:
1. Pati stovykla (ir filmukas): FLIPPER (teisybę pasakius, DM daina labiau primena mano vaikystę
) O šiaip tai pažiūrėjau ir dar didesnė nostalgija “Žilvičiui” atsirado. Man šiaip patinka, kad tokiose stovyklose – organizuota veikla, tačiau atostogų dvasia…Ech…
2. Mokytojo laiškai. Kiekvieną vakarą gauname el laišką, kuriame aprašoma, ką tądien vaikai veikė…fantastika!
Pirmas:
Evening all,
We are back at Flipper for the evening, the children are outside playing happily, they still have bundles of energy, we have slightly less.
We had a great day today, starting off with a trip on a mini-train and then a tour of the Nieuwport fish markets. We found out about different kinds of fish and different styles of fishing.
Then we had a nice picnic lunch and a special visit from Mrs P.
After lunch we cruised on the harbour and tried to catch a glimps of the seals.
Later we are going to be writing in our diaries and maybe having a bit of quiet time.
The weather is holding out, apart from a little rain. Hopefully our beach walk tomorrow will be fun fun fun!!! and Dry!!!!!!
Hope your surviving without us all!
Antras:
Good evening all,
Its getting towards the end of another very busy day at Flipper, the weather hasn’t been so grand but we its not dampening our spirits.
This morning started with a walk to the beach and some hours well spent exploring. We found out about the different parts of the beach, from the dunes to the dry beach, the high tide line, the wet beach, tidal pools and sand banks. We found out what a Lug worm is and how to spot where it lives.
After a quick lunch the fun continued when we caught a tram to meet some pirates. We heard a story of mermaids and lost love, then made some gifts for the mermaid and a treasure pouch each.
Right now the children are writing in their journals and having a bit of down time, after dinner we will watch “Flipper” the movie. Then to bed and sweet dreams.
Ir, žinoma, gavome ir kelias nuotraukas:




Žodžiu, iš tiesų galime įsivaizduoti, ką veikia Augustas!
Tiesa, Vilhelmas jau baisiai pasiilgo brolio. Vakar buvo piktas kaip širšė, porą kartų net susipykome, kol susiprotėjau paklausti, ar ilgisi brolio… Tai mažulėlis apsipylė ašaromis, kad jau labai labai jo pasiilgo. O vakare ėmė šokinėti ant lovos, nes liko TIK trys dienos, ir brolis grįš namo! Ir, žinoma, liūdesį išsklaidyti padeda tai, kad leidome jam – kol grįš brolis – miegoti mūsų miegamajame. Tai jis atsinešė čiužinį, pasidėjo šalia Mortos lovos ir abu burkuoja, kol saldžiai užmiega…Žodžiu, atostogauja visi trys:)
Nuotrauka: asterix611
Pagaliau – jau nuo šio rudens – atidarau Lietuvoje mokyklėlę. Šį žingsnį žengti užtruko, nes vis galvojau, kad dar turiu kaip ir kur tobulėti. Tačiau vieną dieną supratau, kad žmogui, kuris tiki, kad mokomasi visą gyvenimą, niekada nebus gana: vis atrodys, kad galima daugiau išmokti, labiau įsigilinti, tapti profesionalesne.
Mokyklėlėje:
- autorinė ugdymo programa
- specialiai pagal šią programą dirbti apmokyti pedagogai
- surinkta geriausia patirtis iš moderniausių ir sėkmingiausių pasaulio ugdymo įstaigų
- maksimizuojama visapusiška vaiko raida


Austėja Landsbergienė
June 11th, 2009 at 9:47 am
Dar norėjau paklausti, į kokias stovyklas esate vežę savo vaikus? O gal važiuojate kartu su jais? Pasidalinkite!
m
June 12th, 2009 at 5:41 pm
vieni blogiausių vaikystės prisiminimų iš žilvičio.
niekada neleisiu savo vaiko į stacionarią stovyklą Lietuvoje.
nenutrūkstamas engimas, vyresnių užgauliojimai, 12mečių girtavimas, muštynės, erzinimas. ką jau kalbėt apie paniką dėl socialinės padėties.
tuo tarpu auklėtojai gerdavo ir jiems viskas būdavo nusišvilpt – berniukai, išsiaiškins.
ir aišku, pirma nelaiminga meilė
Austėja Landsbergienė
June 12th, 2009 at 5:50 pm
O kada buvot “Žilvityje”? Nes man toks įspūdis, kad kalbate apie tai, kas buvo maždaug po 10-15 metų po to, kai jame buvau aš:)))) Nes ten bandė važiuoti mano sesuo (11 metų jaunesnė), kuri…nebevažiavo, nes buvo panašu į tai, apie ką rašėte. Kaip sakant, kiti laikai, kiti papročiai!
Lupena
June 12th, 2009 at 6:26 pm
įdomu kaip dabar. ar UŽSIENIETĖS mamytės leistų vaikučius į stovyklą LIETUVOJ?
Ligita
June 12th, 2009 at 7:17 pm
Is tiesu, tai turbut sunku net butu ir lyginti stovyklas pries 20 m. ir daugiau su siandieninemis. Pati pirma karta i stovykla nuvaziavau turbut pries 24 m., labai patiko, buvome kartu su metais jaunesne seserimi. As ‘uzsikabinau’ ir dar pora kartu vaziavau, o sesuo mieliau laika leisdavo kaime.
, dukra sia savaite, kaip ir Augustas, leido stovykloje, kuri vadinosi ”Zalioji klase”. Reikia pamineti, kad i stovykla vyko visos mokyklos ketvirtos klases. Tad ir isleisti nebuvo taip baisu, nes vaikai pazistami, savi mokytojai.
Viliuosi, kad ju ispudziai issklaidys mano dvejones.
Mielas sutapimas
Lupena, i tavo klausima kol kas atsakyciau neigiamai. Gal todel, kad Lietuvoje praleidziam tikrai labai mazai laiko, gal vaikai dar mazi, bet negaleciau ramiai miegoti, isleidusi 10-mete dukra i lietuviska stovykla. Turbut per daug neigiamos informacijos apie dabartiniu vaiku ziauruma mane pasiekia
Nors dukra pasakoja, kad penktokes lietuvaites organizuojasi stovyklauti Lietuvoje
Migle
June 13th, 2009 at 1:30 pm
Tikrai neleisciau savo maziaus i stovykla Lietuvoje.Mano vyresneliai mazdaug kai buvo penktokai buvo stovykloje Kacergineje,Merkurijuj.Prisiminimai tokie:maistas klaikus,lovos griuvancios,vanduo dusuose vos siltas,rudos spalvos.Uzsiemimai…hm…baseinu naudotis buvo galima tik karta,nes pasak darbuotoju,daug darbo ji priziureti,vairavimo pamokeles,tai irgi tik karta,uzsienio k.pamokeles…irgi tik karta.Uzsiemimai vykdavo neidomus,ir atmestinai.Veliau vaikus leisdavau i stovyklas Ispanijoj,Italijoj,labai patiko.Dar apie stivyklas Lietuvoje.Orai pas mus nelepina,tai sededavo kambariuose ir nuobodziaudavo.Jau nekalbu apie patycias,mustynes.
Austėja Landsbergienė
June 13th, 2009 at 2:19 pm
Lupena, žiūriu, jau Ligita ir Miglė atrašė…Mano sesuo pasakojo apie patyrimus stovyklose…deja, visiškai priešingus, nei mano vaikystės. Iš tiesų neprisimenu nei patyčių (kažkaip auklėtojai visa tai sužiūrėdavo), nei nuobodžiavimą (kur ten nuobodžiausi, kai kasdien kokia nors šventė, koks nors renginys, kuriuose buvimas būdavo privalomas. Aišku, paburbėdavome – gi, kaip sakant, kaip kitaip parodysi, kad esi ne mažas vaikas
, bet šiaip tai nueidavom ir visi kaifuodavome!) O dar rytinės rikiuotės (pamenu, stovyklos pirmininkas buvo dabar jau žinomas aktorius Dainius Kazlauskas, o aš – būrio pimininkė, tai kas rytą reikdavo ten visaip “raportuoti”
, o jis man, mažei, vis liežuvį rodydavo
Visokios būrio dainos, stovyklos dainos, šiaip…galėčiau pasakoti be galo be krašto…
Aišku, ir tada būdavo vaikų, kurie buvo ne stovykliniai (kaip ir Ligitos sesuo, ar ne? Kai toje pačioje stovykloje viena sesuo “užsikabina”, o kita – ne.), bet kad tyčiotųsi ar žiauriai elgtųsi…neprisimenu. Baisiausia, ką darydavo, tai alaus išgerdavo
arba durų rankenas pasta ištepliodavo
Jurgytukas
June 13th, 2009 at 2:46 pm
Paraset apie Zilviti tai sukilo emocijos… Buvau ten pries gal 19-20 metu, paciu maziausiuju grupej ir buvau tas vaikas is kurio tyciojamasi, uzgauliojama, buvo pavogti pinigai ir niekam tai nerupejo… Tik prie auklyciu jauciausi ramiau.
Na, su pasibjaurejimu atsimenu stovykla. Rasiau ir rasiau mamai laiskus, kad greiciau atvaziuotu manes pasiimt.. Deja, teko atkenteti visa pamaina.
Kai jau ateis laikas galvoti apie dukruziu stovyklavima, zinoma, leisiu, jeigu kazkur nores. Bet jei tik pajausiu, kad vaikui nepatinka – vidury nakties parsivesiu
Austėja Landsbergienė
June 13th, 2009 at 3:27 pm
Jurgytuk, žiauru. Žiauru. Ypač kai mano pačios prisiminimai labai gražūs, o ir dabar Augustas grįžo labai patenkintas. Beje, irgi papasakojo, kad du berniukai (jie gyveno trise) jį ignoravo, apie jį šnabždėjosi, tai jis paprašė mokytojo, kad perkeltų jį į kitą kambarį, ką šis ir padarė. Manau, kad kažkokio vaikų bandymo šaipytis, tyčiotis ir pan. nepavykdavo išvengti nei prieš 50, nei prieš 20 metų, nei dabar. Esmė – kaip į tai reaguoja, kaip visa tai kontroliuoja suaugusieji.
Jurgytukas
June 13th, 2009 at 3:44 pm
Visiskai sutinku, kad suauge tokias situacijas PRIVALEJO valdyti, bet jau buvo, kaip buvo… Pas mus dazniausiai tik parekaut ateidavo
Tiek susitapatinau su herojumi, kad atrode, jog pati isvaziavau
Augustas saunuolis, pats pasiprase perkeliamas. O as nebuvau mokoma kazko paprasyti, pagal “standartini” auklejima sedejau ir kentejau.
Dar norejau pasidalinti, kaip pati su savo isgyvenimais “susidorojau”. Kadangi megau skaityti, tai kazkokiu budu (paciu laiku!) i mano rankas pateko Vladislavo Krapivino knyga “Rasos stoteles raiteliai”. Pacioje pradzioje aprasoma berniuko isgyvenimai stovykloje, kaip is jo tyciojosi ir jis is ten isvaziavo. Man tai buvo tokia “terapija” sakyciau
agnė
June 14th, 2009 at 1:38 pm
aš vaikystėj (prieš emmm… 25 gal metus) ne kartą ir ne du buvau Ignalinos? Geležinkeliečių? Pionierių? stovykloj… pavadinimo tikslaus ir nežinau
bet man labai patiko. visokiausių užsiėmimų, renginių, švenčių… nebuvo nuobodu tikrai. sąlygos dabartinėm akim žiūrint tai nebuvo labai puikios – tualetai lauke, keliems būriams bendri, kambary gal po 8 gyvenom
prausyklos irgi pusiau lauke, bet tada tai kažkaip visai man tiko 
savo E anksčiau leidau tik į dienos stovyklą jos mokykloj, o šiais metais dvi savaites į dienos stovyklą Kalba.lt. Savaitę jau buvo, labai patiko. dar kitą savaitę bus. vėliau pas močiutę į kaimą savaitei ar kelioms. į stovyklas su nakvyne dar vaiko neleidžiu, neužaugau tiek
Migle
June 15th, 2009 at 4:41 pm
Prisiminiau kaip pati vaikysteje verzdavausi i stovyklas.Labiausiai patikdavo Giruliuose.Budavo ir smagu,ir idomu,bet tik diena.O vakare taip apmdavo namu ilgesys,taip pasiilgdavau mamos,kad vakaras baigdavosi asaromis,prasydavau,kad leistu paskambinti mamai.Kartais leisdavo,kartais ne.Pamainos visos,aisku,neisbudavau.O grizusi galvodavau,nagi visai smagu buvo,be reikalo taip prasiausi paimama namo.Gaila,kad tais laikais nebuvo dienos stovyklu,manau man butu labai tike,kaip,beje,ir mano maziui dabar.
Austėja Landsbergienė
June 15th, 2009 at 5:20 pm
Jurgytuk, o ta knyga lietuviškai? Sena? kelintų metų leidimas? Visai būtų įdomu pamatyti:)
Austėja Landsbergienė
June 15th, 2009 at 5:22 pm
agne, man tos sąlygos net patiko
Esmė ta, kad visai tai ir sukurdavo stovyklos “aurą”: tos “kambariokės” (mūsų būdavo, menu, apie 15), tualetai lauke, prausyklos lauke (bet po stogu) ir t.t. ir pan. Man tai kaip nuotykis buvo, labai patiko
Ir girgždančios spyruoklinės lovos
Austėja Landsbergienė
June 15th, 2009 at 5:23 pm
Migle, dėl to, manau, ir yra geras variantas tos dienos stovyklos: jautresniems, namuose nakvoti mėgstantiems vaikams ir – kaip agnė įvardino – neužaugusiems tėvams
m
June 15th, 2009 at 6:18 pm
Austėja, buvau Žilvityje tris ar dvi vasaras, maždaug 1992-1996 metais. nesu tikras dėl metų. pamenu tik tiek, kad tai buvo pradinės mokyklos laikais.
agnė
June 15th, 2009 at 6:42 pm
man irgi tuomet visai neatrodė, kad prastos sąlygos. čia tik dabar, prisiminus, galvoju, kad galėjo būt ir geriau

o iš vyresnių būrių neklusnias paaugles apgyvendindavo su mažiukais
man dar labai patikdavo rytinis krosiukas ir mankšta visos stovyklos kartu, didelėj pievoj, visada su ta pačia muzika. ir vėliau, kai vasaros metu rytais su draugėmis bėgdavom išsimaudyti, girdėdavom tą pačią muziką iš kito ežero kranto 8 val ryte. ech…
tiesa, bausmės būdavo įdomios. berniukus, kurie naktį triukšmaudavo, atvesdavo į mergaičių kambarį ir liepdavo laikyti prieš save pagalvę
Austeja
June 16th, 2009 at 8:29 am
m, tai maždaug 10 metų vėliau, nei aš
Tai buvai panašiu metu kaip mano sesė, kuri ir pasakojo, kad tokio Žilvičio, kokį iš mano pasakojimų girdėjusi, nebėra…
(Bet aš dar galvoju, kad juk kiekvienas žmogus pasakoja iš savo varpinės…ir tuo pačiu metu kaip aš buvęs gali turėti labai niūrius prisiminimus…)
Austeja
June 16th, 2009 at 8:31 am
agne, man irgi krosiukai patikdavo…nors ir visaip rytais bandydavome jų išvengti (bet tas vengimas irgi buvo tarsi tų krosiukų dalis
)
Jurgytukas
June 16th, 2009 at 9:56 am
Kaip gerai, kad siandien esu pas mama, tai kaip tik ta knyga suradau. Lietuviskas vertimas, 1982, “Vaga”. Berods astuonios apysakos, tokios su sovietmecio atributika
, bet tikrai vertos demesio.
Austėja Landsbergienė
June 16th, 2009 at 10:00 am
Jurgytuk, dėkui! Manau, kad bibliotekose turėtų būti (jei jau patys neturim…)
Renata And
August 24th, 2009 at 4:49 pm
Aciu Austeja, kad atgaminai mano senai pamirstus gerus prisiminumus apie “Zilviti”. Man taip pat zodis stovykla iki siol tapatinasi butent su “Zilviciu” ir su jos vadovais Leonidu jo zmona Jolanta ir aisku Asta Baukute bei Dainiumi Kazlausku. Viskas buvo taip smagu, jog pakartoti noretusi dar ir dar karteli, tik gaila kad neimanoma…
renata060
September 17th, 2009 at 2:53 pm
laba.mano abu vaikai ( 9-8 m. )buvo sia vasara stovykloje ,,zilvityje”:) veiklos ten, daugiau negu uztenka. Klausiau, ar kita met nores vaziuot-abu choru atsake- taip!!!!!
ir tvarkos truko tikrai. Patalpos neisvedinto, tvanku. Bet vaikams taine motais:) svarbu nieks miegot 9 nevaro ir vakarais buna ,,diskotekos” DDD ir prasutis ne visada butina rankas. tai tiek apie stovykla.
i stovykla buvau uzejus trims dienoms iki pamainos pabaigos, tai vaikas buvo panasus i ,,tarzana” DDDD teko nagelius apkarpyt.
p.s. kita karta butinai vesiu savo patalyne
;pp
October 30th, 2009 at 10:53 pm
Gaidys tas zilvitis,tarakonai vaiskto ant lubu,vorai nakti ant galvu leidziasi,nesamone isvis,langai isdauzyti,valkatynas grynas,pati lieviausia stovykla kokioje esu buvus,nesamone.
nevaziuokit te.tarakonu pilni kambariai,lovos suluzusios salta nameliuose, ir uzsiemimai neydomus.