Comments on: PROJEKTAS. Kalbame su vaikais taip, kad jie klausytų ir klausome taip, kad vaikai kalbėtų. PIRMA SAVAITĖ.

By: Austeja

Austeja — Tue, 25 Aug 2009 12:04:28 +0000

Lina, tikrai taip, ir aš jau mačiau:)

By: Lina

Lina — Mon, 24 Aug 2009 13:17:04 +0000

sia knyga VAGA jau ir lietuviskai isleido!

By: Gintare

Gintare — Wed, 15 Apr 2009 19:04:36 +0000

Parašysiu prie projekto, nes šiandien kaip tik tai labai padėjo.
Vakare Matas atsisako, kad tete su juo kažką darytų, atsisako, kad jį neštų į kambarį ir t.t. ir jei vis tiek tete tai daro – jis pyksta. Jau lovoje jis man pasakė “aš pykstu ant tetės…” Aš: ar tu pyksti nes tete šaintien vėliau grižo ir negalėjo kartu su tavim pažaisti ir pabūti kartu? Matas: Taip. Aš: matai, kartais taip gali nutikti, kad suagę žmonės vėliau grįžta namo nei norėtų. Matas: aš norėjau su tete į lauką eiti. Aš: suprantu, bet jei norėtum tete dabar gali ateiti ir su tavim knygelę paskaityti arba su malunsparniu pažaisti kartu… Matas: Tete žais su motociklu, o aš su malunsparniu… (jau visas besišypsodamas) Aš: tuoj pakviesiu tete…

Visas laimingas sutiko tete ir kartu žaidžia. Pasirodo, kad vaikui tereikėjo leisti suprasti, kad jo jausmus pripažistam ir jį suprantam. Tai net palengvino jam pačiam įvardinti dėl ko jis konkrečiai pyksta.

By: ruta

ruta — Tue, 10 Mar 2009 21:27:51 +0000

Nepakartojama. Isijungiau paskaityti ir paieskoti Austejos puslapyje atsakymu kaip tinkamai elgtis kai nesusisneki su savo 4,5m panelyte:) ir staiga aptinku kaip tik si straipsni su nuostabia diskusija, valio!!! nuo ryto bandysiu vadovautis duotais pasiulymais. tikiuosi pades, nes jau baisu prasidare, kad nesusisnektu su savo mazaja dama.
Kai buvau maza prasiau visokiais budais kad teveliai man “nupirktu” sese ar broli, jie pateike svarius argumentus kodel taip neatsitiko, bet iki siol manau kad jie tikrai man galejo padovanoti artima zmogu. Visa laika galvojau kad labai smagu tureti sese ar broli, bet kai maniskiai vaikai pradeda mustis kartais susimastau ar tikrai smagu???? ………manau smagu…….

By: Austėja Landsbergienė

Austėja Landsbergienė — Tue, 10 Mar 2009 16:56:27 +0000

Ilona, sveika prisijungusi ir, tikiuosi, šioje knygoje duodami patarimai padės ir Jums.

By: Ilona

Ilona — Tue, 10 Mar 2009 10:44:53 +0000

Mano ir dukros santykiai priėjo galą. Labai esu dėkinga už šią nuorodą savo draugei.
Su Adrija nesusikalbu visiškai. Visi mūsų noriu/nenoriu baigiasi ginčais, pykčiu, ašaromis, muštynėmis ir ko tik dar nebūna.
Nors vėluoju savaitę, jungiuosi prie jūsų.
Perskaičiau ir supratau kiek daug klaidų dariau bendraudama su ja.

By: Rima

Rima — Sun, 08 Mar 2009 18:44:58 +0000

Pamenu vieną kartą, kai dukrą teko tris kartus grąžinti prie manęs, kad galėčiau pridėti šį tą prie jausmo pripažinimo. Nes būtent ji pripažinimą suprato kaip leidimą daryti tai, ko ji norėjo. Galiausiai iš trečio karto ji sustojo ir išklausė mane iki galo.
Kitas aspektas yra tas, kad “bet” po jausmo pripažinimo sugadina visą reikalą, lyg čia pat nuneigia tai, ką ką tik pripažinai. Todėl rekomenduojama tą “bet” apeiti kaip nors kitaip. “Suprantu, kad nenori miegoti. Tik matai, esam susitarę per pietus pailsėti, tai dabar kaip tik laikas tai padaryti.” Aš savo dukrą vesdavau į kambarį ir mudvi eidamos (į antrą aukštą kelias ilgas ) kalbėdavomės kaip ji nenori miegoti ir ką norėtų veikti vietoje pietų miego. Po to paguldydavau ir užmigdavo
Austėja, ačiū už pasidalinimą, kad nepavyktų su visais visada kalbėtis apie viską, kad jiems rūpi. Nes jei tau su keturiais pavyktų, tai jau su trimis neturėčiau teisės skųstis

By: Gintare

Gintare — Sun, 08 Mar 2009 08:52:41 +0000

Geras su Morta

By: Austėja

Austėja — Sat, 07 Mar 2009 13:21:12 +0000

Gintare, aš iš tiesų palaikau Matą visu 100proc ))))

O Augustas tai dar neprašė. Jis gi mažas labai buvo, dar net nekalbėjo, kai Vilhelmas gimė (jam buvo 22 mėnesiai), tai kur jau ten prašys… Vat Vilhelmas tai po kokio mėnesio, kai parsivežėme sesę (kai Morta gimė, jam buvo 2m11mėn) sako: o kada vešime ją atgal??? Iš pradžių nesupratau, sakau: kur atgal? V: na, atgal į ligoninę??? Vaikinas pamanė, kad, kaip sakant, jau pasidžiaugiau, o dabar jau gali ji keliauti iš kur atkeliavusi:)))).

By: Gintare

Gintare — Sat, 07 Mar 2009 07:17:31 +0000

Tai tikriausiai, kai rašau, kad Matas nori seses, tai Autėja LABAI jį supranta O Augustas prašė brolio ar sese? Nors gal jis buvo permažas.
Vyras ir gi labai norėjo, norėjo brolio ar seses.

Aš parašiau tam tikru pvz, ką aš galėčiau pasiūlyti savo vaikui, na bet aš nepažįstu, nei vaiko, nei mamos. Tiesiog pagalvojau, gal būt užves tos mintys į gerą idėja
Aš pagal Matą žinau, kad tereikia surast tam tikrą pasakymą ir nebelieka jokio pasipriešinimo.

Perskaičiau gerą mintį: jei pritaikome naują “technika” ir ta technika “suveikia” – reikia džiaugtis! Ir “dirbti” (kalbant apie vaikus, santykius) reikia ne dėl tobulumo, o dėl pagerinimo. O tėvam reikia save nuolat padrąsinti ir tą daryti reikia turint pakankamai “drąsos”

Man vakar per pietus ir gi nesuveikė ši technika. Jis atsisakinėjo miegot. Pasakiau, kad jį suprantu, kad nenori jis miegoti, jam nepatinka. Jis vis tiek norėjo eiti zaist, daug maž aš nenoriu ir tu supranti, kad nenoriu, tai ko cia man būt Tada pasakiau, kad esam susitarę: tu arba paguli ramiai 30min arba miegi – rinkis ką nori. Jis sako: renkuosi eit žaist. Aš: galima rinktis is “to” is “to” ir jei tu neišsirenkti – aš tau išrinksiu. Jis: aš nenoriu. Aš: gerai – aš tau išrenku pagulėti 30min. Jis sako: aš nenoriu… Na bet vis tiek atsigulė. Neskitant to dar buvo visokių dikusijų. Gerai tiek, kad aš pati norėjau pamiegot – tai gulėjau kartu ir pamiegojom kartu.
Siaip paprastai taip niekada jis nesugalvoja po knygos skitymo lekt zaist – bet va vakar kazkas stebuklingai uzplauke