apsirenkim1

Atėjus šaltajam metų laikui, labai daug mamų išgyvena, nes va, vasarą tai nereikėjo daug rūpintis kaip aprengti vaiką, o štai žiemą…kol jį aprengi, tai, atrodo, rūbai nebebus madingi:)  Esu  sukaupusi nemažai vaikų rengimo (ir apsirengimo) “triukų”, kuriais norėčiau pasidalinti.

Visų pirma, pradėkite nuo to, kad kuo anksčiau išmokysite vaiką apsirengti savarankiškai, tuo geriau bus ir jam, ir jums. Tai, kaip ir kada vaikas išmoksta apsirengti, priklauso nuo jo smulkiosios motorikos gebėjimų, nuo jo susidomėjimo ir…nuo noro būti savarankišku. Ir iš tiesų – prisimenu, kad dar būdama kokių trejų metų vos ne verkdavau, kad mama man mauna pėdkelnes ir negalėjau atsistebėti, kai ji tą darydavo jau pirmokei mano sesei, o ji atrodė visai tuo patenkinta :)

Kada pradėti? Drąsiai galiu sakyti, kad galite pradėti nuo vienerių. Sakysite, nuo PIRMOJO GIMTADIENIO???? Taip, o ką? Juk tokio amžiaus žiogas jau puikiai pats nutrauks kojines, nusispirs batukus ir nusiplėš kepurę. Tegu. Maždaug dvejų vaikas jau gali nusivilkti rūbus (jei juose nėra sagučių ir pan.) ir netgi sukaišioti rankas į marškinėlius/megztukus, jei padedate įkišti galvą. Trejų metų sulaukusiam vaikui jau normalu apsirengti daug pastangų nereikalaujančiais rūbais: kelnėmis su guma, elastingais marškinėliais/megztukais, užsivilkti striukę bei jau pradėti užsisegti sagutes ir užtrauktukus. Jei nemoka sekti užtrauktuko, pradėkite mokyti šitaip: įstatykite užtrauktuką, o vaikas tegul užtraukia. Penkerių-šešerių metų vaikui jau reiktų padėti tik užsisegant sagtis ir rišantis batų raištelius.

O kokia realybė? Realybė, sakyčiau, truputėlį kitokia. Ir tikrai ne todėl, kad vaikai nesugeba. Tiesiog jie nėra mokomi. Ir iš tiesų, tik mums atrodo paprasta, bet reikia išmokti apsirengti, užsisegti, suprasti tvarką, kuria rengiamės, kaip apsirengti (kur priekis, o kur – nugara; kur kairė, o kur – dešinė; kur rūbas išvirkščias ir t.t. ir pan.) Štai, pavyzdžiui, Morta jau puikiai apsirengia, tačiau vis dar susimaišo, kaip laikyti megztuką, kad piešinukas būtų “ant priekio”, nes ji – kai pasideda ant kelių megztuką – įsivaizduoja, kad paveikslėlis turi žiūrėti į ją :)

- Taigi pradėkite nuo to, kad ne patys aprengiate vaiką, bet vis stebite, ką jis jau gali padėti. Jeigu tai tik rankyčių įkišimas į striukę – ir tai gerai.

- Nepamirškite, kad išmokti nusirengti – daug lengviau. Taigi vaiką visais įmanomais būdais skatinkite nusirengti savarankiškai. (Mūsų vaikai jau pernai rengdavosi “kas greičiau” į vonią, nors Mortai buvo tik 1.5m)

- Dabar jau ir Lietuvoje atsiranda žaisliukų, kurie padeda vaikui mokyti segti sagutes, traukti užtrauktuką ir pan. Jeigu tokio žaislo nerandate, galite rengti lėlytes, meškiukus ir t.t. ir pan. Labai neblogas yra žaidimas “Lėlytės”. Ir visai nebūtina žaisti pagal taisykles. Mes jau pernai su Morta žaidėm drauge ir kalbėjom, ką reikia apsirengti PIRMA, o ką – PO TO. Taip vaikas mokosi seką, ką kada apsirengti.

- Nežinau, kaip jūs, bet mes beveik visada rūbelius rytdienai (ypač, kai einame į darželį) susidedame iš vakaro. Rūbeliu sudėkite tokia seka, kokia vaikui juos reikės apsirengti. Morta labai juokingai juos sudeda palei sieną iš eilės:) Berniukai jau tiesiog viską susikabina ant lovos krašto, tačiau labai retai ką nors pamiršta, nes yra “atidirbę” sistemą, kokių rūbų jiems reikės.

- Neskubėkite. Niekas neišmoko apsirengti per vieną dieną. Tai – procesas, kuriam reikia laiko. Jeigu labai skubate, tiesiog padėkite vaikui apsirengti. Jei neskubate – leiskite kuo daugiau daryti viską pačiam. Išvada – pasilikite daugiau laiko, kad nereiktų skubinti.

- Pradėkite nuo paprastų rūbelių. Suprantu, kad mergaites norisi vesti į darželį ir princeses, tačiau geriausia – sportinė apranga. Ir patogu, ir lengva apsirengti, ir paprastai, kai vaikas užsimano į tualetą. Vaiko gebėjimams tobulėjant, galėsite rinktis ir kito “lygio” rūbelius.

- Atkreipkite vaiko dėmesį (dar net tada, kai jis metinukas ir rengti tenka jums), kad paveikslėlis būna “ant priekio”, kur kojinių kulnas, ar batukai “žiūri” į “teisingą” pusę. Beje, pradedantiems autis batus aš padarydavau vieną “triuką” – ant vidinės abiejų batų pusės nupiešdavau širdelę ir sakydavau: pažiūrėk, ar tavo batukai duoda vien kitam bučkį :) Taip buvo Vilhelmui. Augustas širdelių nenorėjo, tai nupiešiau kryžiuką:)

Be to, kaip jau minėjau, gebėjimas apsirengti pačiam labai glaudžiai susijęs su smulkiąja motorika (t.y. smulkiųjų raumenų, esančių rankoje ir pirštuose, judesių koordinacija). Taigi lavindami vaiko smulkiąją motoriką, ruošite jį bei padėsite jam kuo greičiau tapti savarankišku. Tam labai tinka įvairūs žaidimai: vėrimas (galite verti karoliukus, makaronus ir pan.), kaišiojimas (pavyzdžiui, pinigėlių arba sagučių į taupyklę), žaisliukų aprengimas/nurengimas, žaidimai su rankinėmis (užtrauktukai, segtukai ir pan), karpymas ir pan.

mortaraisioja1karpo

Ir dar. Kažkada radau patarimą, kad labai veiksminga vaiką pradėti mokytis nuo PASKUTINIO ŽINGSNELIO. Pavyzdžiui, užsitempti jau iš esmės apvilktas kelnes. Užsisegti (“lipukais”) jau apautus batukus. Ir t.t. Taip vaikas jausis, kad iš tiesų sugebėjo padaryti, nes jei ims strigti “pirmoje stadijoje”, tai nepajus užduoties įveikimo džiaugsmo ir gali prarasti motyvaciją. Po to jau leiskite vaikui pačiam užsitraukti kelnes nuo pat apačios. Po to jau leiskite ir susikišti kojas…žodžiu, pradėkite nuo galo, o ne nuo pradžios:)

- Jei sunku “sučiupinėti” užtrauktuką, pririškite prie jo virvelę – bus ilgesnis.

- Jei vaikas niekaip “neįsikerta” kaip autis batus ir nenorite piešti (nenusiplaunančiu flomasteriu) kryžiukų ir širdelių, tai galite ant plastmasinio padėkliuko (na, tų, kur paprastai dedami ant stalo) apibrėžti vaiko batus – prieš audamasis padeda ant padėkliuko ir mano, ar teisingai batukai “žiūri”:)

- Rūbus laikykite žemai, kad vaikas pats pasiektų, jei kartais norėtų persirengti. Ir, žinoma, nedrauskite persirenginėti. Nežinau, kaip jūsų vaikai, bet maniškiai maždaug 1.5-2.5 metų persirenginėjo kaip išprotėję:) (na, ne visi, Augustui dar ir dabar persirengti – kančia!). Pavyzdžiui, Mortos rūbai iki Gertrūdos gimimo buvo mūsų spintos apačioje. Na, žinote, ta pati pati apačia, spintos “dugnas”. Tai ji tik atsidarydavo duris ir rinkdavosi. Prieš gimstant Mortai nupirkome trijų stalčių komodą (paveikslėlyje šešių, bet mes visiems vaikams pirkome trijų), tačiau ir dabar ji viską pasiekia ir išsirenka pati. Tik tiek, kad dabar jau mokosi rūšiuoti: kur marškinėliai, kur sijonai ir suknelės, kur kelnės ir pan.

- Tėvai dažnai skundžiasi, kad darželiuose vaikai pameta kepures ir pirštines. Na, seną gerą triuką, kad pirštines prisiuvame prie juostelės, kurią prakišame pro striukės rankoves, žinome visi. Tačiau ką daryti, kad vaikas nepamestų kepurių??? Žinote, dabar yra kelnės vaikams (beje, pati turėjau tokių porą ir kai laukiausi), kur šonuose yra gumytė ir skylutės, pro kurias galima prakišti šonuose esančias sagutes ir taip “sutraukti” kelnes. Na, Lietuvoje tokios gumos su skylutėmis nemačiau (tačiau labai gali būti, kad yra, bet aš apie tai nežinau). Čia jos galima nusipirkti parduotuvėje Veritas (jei aktualu skaitančioms Belgijoje). Taigi. Ištraukiame tą gumytę iš kelnių (manau, kad už kelis litus galima tokias kelnes nusipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse), atkerpame gabaliuką ir prisiuvame jį prie…striukės (ten, kur yra “pakabukas”). Tada prie kepurės prisiuvame sagutę.

striuke

Nuėjus į daržiuką vaiko kepurytę prisegame prie striukės. Einant į lauką mokytoja nusega, o grįžus iš lauko vėl prisega. Be to, jeigu per pietus šilta, tai vaikas gali į lauką eiti be kepurės – tiksliau, su prisegta pries striukės. Jei bus šalta – užsidės. Pavyzdžiui, Morta eidama iš darželio kol kas eina be kepurės, tačiau man smagu, nes nereikia jos nešti ir…galų gale ryte nereikia ieškoti nei pirštinių, nei kepurės – viskas kartu su striuke:)

striuke2

Ir pabaigai – vaikams dažnai sunku apsivilkti striukes. Morta jau pernai mokėjo dėl labai paprastos priežasties. Jau prieš kokius 8 metus mano kolegė – jau patyrusi pedagogė-amerikietė – parodė “triuką”, kaip išmokyti net labai mažą vaiką apsirengti striukę. Tiesiog netekau žado, kai kažkur 17 trimečių per kelias sekundes mano akyse apsivilko striukes. Ji pasakė, kad – jei vaikas motyvuotas – to jį galima išmokyti net ir 1.5. Ir iš tiesų – mūsų visi vaikai striukes velkasi be problemų. O tam reikia tik…grindų:) Kad būtų akivaizdu, kaip tai daryti, nusprendžiau nufilmuoti. Paprašiau, kad Morta apsirengtų (vakar vakare, ji jau buvo su naktinukais). Tai Morta ir sako: “Gerai, parodysiu Sofijai”. Kodėl nusprendė rodyt būtent Sofijai, bet rezultatas štai toks. Tikiuosi, kad jums palengvins išsiruošimą į lauką jau spustelėjus šaltukui:)

youtube=